Keliems tūkstančiams gyventojų, kaip buvo planuota, šį žiemos sezoną dar nebus uždrausta kūrenti anglis ir durpių briketus. Anglį ir durpių briketus Vilniuje bus draudžiama kūrenti nuo 2023-iųjų birželio 1-osios.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Ilja Karužis tarybos posėdyje kalbėjo, jog po keturių komitetų svarstymo, įvertinus siūlymus, patikslinta, kad, kaip buvo planuota nuo šių metų spalio nebus uždrausta kūrenti akmens anglis ir durpių briketus.
Sykiu nuspręsta įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių numatyti skatinimo priemones 2023–2030 metais pereinant nuo anglių ir / ar durpių naudojimo pastatų šildymui prie centrinio šildymo ar atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo.
Tarybos narys Vydūnas Sadauskas pastebėjo, jog šiandien klaidų taisymo taryba, nes negirdimos komitetuose išsakytos pastabos. Komitetuose buvo minėta, kad šie sprendimai susiję su nacionaliniu reglamentavimu, neneigiama idėja gyventi švariame ore, tačiau keisti žaidimo taisykles, kai jis žaidžiamas, negalima.
Savivaldybė turėtų rodyti pavyzdį, nes taršus kuras naudojamas ir jai priklausančiose patalpose.
Meras Remigijus Šimašius mano, kad, akmens anglims pabrangus, galbūt, bus paprasčiau žmones paskatinti rinktis malkas.
Svarstoma, kad kūrenantiems krosnis akmens anglimi arba durpių briketais, grėstų administracinė atsakomybė, numatyta LR administracinių nusižengimo kodekso 366 straipsnyje (įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų, už pakartotinius nusižengimus – nuo 140 iki 600 eurų).
Asmenims, keičiantiems šildymo būdą į mažiau taršų, valstybė siūlo įvairius kompensavimo mechanizmus. Pavyzdžiui, keičiantiems šilumos katilus, naudojančius iškastinį kurą, į atsinaujinančios energijos įrenginius, kompensuojama 50 proc. išlaidų, nepasiturintiems asmenims ši kompensacija siekia net 85 procentus.
Asmenys, norintys prisijungti prie centralizuotų šilumos tinklų, taip pat gali gauti 50 proc. dydžio kompensaciją.
Vilniaus miesto savivaldybė savo ruožtu svarsto padengti dar 15 proc. išlaidų pagal kiekvieną kompensavimo programą.
Savivaldybė svarsto, kad kompensavimo tvarka galėtų įsigalioti 2022 metais, tad, pavyzdžiui, nepasiturintiems asmenims perėjimas prie kitų šildymo sprendimų nekainuotų, o kitiems gyventojams būtų kompensuoti du trečdaliai išlaidų.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija miestui priklausančiuose socialiniuose būstuose, kuriuose šildymui iki šiol buvo naudojamos krosnys, taip pat žada keisti jas atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiais įrenginiais.
Taryba svarstė šį draudimą įvesti anksčiau, tačiau nuspręsta nustatyti ilgesnį pereinamąjį laikotarpį šildymo būdo keitimui ir teisinio reguliavimo paruošimui.
„Neprivalomo pobūdžio rekomendacijos keisti šildymo būdą galioja jau daugiau nei metus, tačiau matome, kad didelė dalis gyventojų tų rekomendacijų nesilaikė ir savo buityje aplinkai draugiškesnių sprendimų nepritaikė, todėl nusprendėme duoti laiko pasiruošti ir suplanavome papildomas skatinimo priemones iš savivaldybės pusės“, – aiškino V. Benkunskas.
Kai kuriais atvejais gyventojams keisti šildymo katilų neprireiks. Daugeliu atvejų teks atsisakyti tik paties kuro – anglių ir durpių briketų – ir pakeisti jį biomase.
