Švedijoje planuojama į priekį, daug ką galima prognozuoti. Jei dirbi, net ir ne itin gerai apmokamą darbą, gali gauti paskolą ir įsigyti būstą. Lietuvoje taip pat jau galima daugiau planuoti, situacija gerėja, galima tikėtis įsigyti nuosavą būstą, bet neramina „pilkoji zona“ – žmonės butus itin aktyviai perka už grynuosius pinigus. Iš kur tie pinigai?
Ukrainos visuomenėje skirtumai, anot pašnekovo, didžiuliai. Vieni gyvena itin vargingai, neturi jokios vilties arba turi seną trobą provincijoje. Kijeve, Lvove NT kainos pakankamai rimtos, ypač kalbant apie prestižinį būstą, tačiau karas rinką veikia ir čia, „Žinių radijo“ laidoje „Tarp keturių sienų“ kalbėjo J. Ohmanas.
Ten daug pabėgėlių iš Rytų, pavyzdžiui, Donbaso, jie koreguoja situaciją. Kai kurie gauna lengvatas, dalis tarnavusiųjų taip pat gauna lengvatų, tad rinka bent iš dalies dirbtina. Bet, svarbiausia, stabilumas, kurio taip trūksta: kad paprastas žmogus galėtų tikėtis įsigyti būstą.
Būsto paskolų sistema taip pat skiriasi, ypač stebina palūkanos. Ukrainoje metinės palūkanos siekia 16–18 proc. „Lietuva jau dabar – Vakarų rinkos dalis, čia veikia skandinaviški bankai, palūkanos kiek didesnės nei Švedijoje, bet mažai skiriasi“, – kalbėjo pašnekovas.
Pats J. Ohmanas butą Senamiestyje prieš kone trisdešimt metų įsigijo, kaip pats sako, už labai gerą kainą. Tuomet buvo studentas iš Švedijos, tačiau turėjo santaupų. Jis pripažįsta: dabar toks butas jam būtų neįkandamas. Buvo laikas, kuomet pasisekė tokį įsigyti.
Kaip karas pakeičia žmonių gyvenimus? „Eilinis žmogus mąsto apie savo gyvenimą, verslą, nemąsto apie karą. Paprastas pavyzdys prieškario Lietuvoje. 1940 metais, keli mėnesiai iki sovietų okupacijos, Lietuvos karininkai pirko žemę Kaune namo statyboms. Tas mūsų nenoras, „o gal kaip nors“, labai stiprus.
Jei prasidėtų rimtesni karo veiksmai netoli Lietuvos, tas mus irgi paveiktų. Antra vertus, tęsiasi pandemija, pradžioje dvejota, o kas bus toliau, tačiau nieko panašaus, NT rinkos augimas tęsiasi, nors turime pakankamai sudėtingą situaciją. Kalbant apie Ukrainą, NT kainos Kijeve tikrai aukštos“, – kalbėjo visuomenininkas.
Iš karo zonos daug kas nori išvažiuoti, NT parduodamas juokingomis kainomis, už 5 tūkst. dolerių galima nusipirkti gana gerą namą. Bet čia jau kalbant apie pafrontes. Vis dėlto žmonės turi vilties, daug kas namų nepalieka. Ukrainos vidinė rinka auga, padėtis gerėja.
Kai kas supranta, kas yra kas Ukrainoje ir Baltarusijoje, bet kita dalis politikų skaičiuoja. Verslas su Rusija naudingas. Galų gale, niekas Europoje nenori karo, nes Europos patirtis baisi. Tuo Rusija ir naudojasi.
Kiek realus karinis konfliktas Lietuvos pasienyje? „Manau, kad labai menka tikimybė, kad Lietuvos pašonėje važiuotų tankai“, – kalbėjo visuomenininkas.
Donecko oro uostas – moderniausias oro uostas pastarąjį dešimtmetį, virtęs betono šiukšlynu, jis šio karo simbolis. Doneckas buvo labai perspektyvus miestas, dabar jame labai gerą butą gali nusipirkti už 10 tūkst. dolerių.
Pats prieš kurį laiką gyvenęs Rusijoje J. Ohmanas pasakojo ten matęs stagnaciją, grįžęs į Lietuvą norėjo bučiuoti žemę. Ten, pašnekovo žodžiais, lėtai slenkantis košmaras. Lietuviams jis linki būti pasiruošusiems, mąstyti apie galimus scenarijus.
