Dėl išskirtinai didelės paklausos, pernai gruodį pasiūla Vilniuje buvo ypač sekli – 2660 neparduotų butų, arba 24 proc. mažesnė nei prieš metus.
Šiandien pasirinkimo labiausiai stinga aukštos klasės būsto projektuose, kurie sudaro apie 9 proc. visos pasiūlos – ir šiemet ji neturėtų smarkiai augti. Mažiau galimybių rinktis turės ir ieškantys didesnio 4–5 kambarių būsto, kurio pasiūla per praėjusius metus yra sumažėjusi daugiau nei dvigubai – iki maždaug 200.
Dėl sparčiai kilusių kainų ir didesnės pasiūlos, pernai nemaža dalis potencialių vidutinės klasės būsto pirkėjų migravo į ekonominę klasę. Plėtra miesto pakraščiuose ir šiemet išliks paprastesnė, ir dėl sklypų miesto centre stokos, ir dėl papildomai apmokestintos plėtros valstybinėje žemėje.
Nors pandemijos pradžioje buvo prognozių dėl poreikio darbo kambariui, tačiau šie spėjimai neišsipildė: dauguma pirkėjų laukia grįžimo į biurus, o sukilus kainoms daliai naujakurių galimybė turėti atskirą kambarį darbui tapo per brangi, todėl populiariausi išliko mažesni, apie 50 kv. m. butai.
Nepaisant rinkos aktyvumo, lūkesčiai būstui šiandien – kaip niekada aukšti. Pirkėjai tikisi ne tik kokybės, bet ir tvarių, pažangių, aplinkai draugiškų sprendimų. Ateityje pastebimai augs paklausa būstui didesniuose kvartaluose, ypač – arčiau miesto centro, kur bus pasiūlyta kruopščiai suplanuota inžinerinė ir socialinė infrastruktūra, lengvai pasiekiamos paslaugos ir poilsiui pritaikyti sprendimai.
Pirkėjai nori gyventi apgalvotame kvartale, kuriame visi kasdieniam gyvenimui ir poilsiui reikalingi sprendimai pasiekiami ranka.
Šiemet didžioji dalis pernykščių iššūkių turėtų išlikti: statybinių medžiagų pasiūla nespės paskui paklausą, o tiekimo grandinės trukdžiai išliks bent artimiausią pusmetį, jeigu ne ilgiau. Tai lemia išaugęs statybinių medžiagų poreikis visame pasaulyje nuo Kinijos iki JAV, kur patvirtinti dideli infrastruktūros projektai generuos didelę medžiagų paklausa, o ši neleis kainoms kristi.
Jeigu infliacija ir algų augimas sieks prognozuojamus 10 proc., NT kainos turėtų augti gerokai lėčiau nei šiemet – apie 10-15 proc.
