„Toks NŽT sprendimas priimtas atsižvelgiant ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, kurioje konstatuojama, kad „Maskvos namų“ veikla kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“, – pirmadienį pranešė tarnyba.
Sprendimas dėl 1446 kv. metrų ploto valstybinės žemės sklypo sostinės A. Juozapavičiaus gatvėje priimtas praėjusią savaitę įsiteisėjus atitinkamam teismo sprendimui.
Vilniaus miesto savivaldybė dėl valstybinės žemės sklypo panaudos sutarties su viešąja įstaiga „Maskvos kultūros ir verslo centras – Maskvos namai“ nutraukimo kreipėsi į NŽT, o dėl pastato griovimo – į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją.
NŽT sprendimas prieš terminą nutraukti valstybinės žemės sklypo panaudos sutartį gali būti skundžiamas administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.
2017 metų Valstybės saugumo departamento Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime teigiama, kad „Maskvos namų“ projekto perspektyvos Vilniuje „turi palyginti didelę simbolinę ir praktinę reikšmę Rusijai kaip potencialus jos įtakos, tėvynainių politikos ir viešosios diplomatijos instrumentas“.
Pernai rudenį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutinai atmetė statytojo „Maskvos kultūros ir verslo centro – Maskvos namai“ skundą dėl neišduoto statybos leidimo.
Statytojai statybų leidimą iš naujo gauti turėjo po to, kai 2016 metais Vilniaus miesto apylinkės teismas iš dalies tenkino Statybos inspekcijos ieškinį bei panaikino 2008 metais išduotą dokumentą.
Idėja Vilniuje pastatyti Maskvos namus gimė 2004 metų liepą, kai karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejaus iškilmėse lankėsi tuometis Maskvos meras Jurijus Lužkovas. Tuomet nutarta panašų projektą vykdyti ir Maskvoje.
Skelbta, kad šie namai būtų kultūros ir verslo bendradarbiavimo centras, kurio tikslas – sukurti ir toliau plėtoti gerus kaimyninius santykius tarp Maskvos ir Vilniaus.
