„Atlikta 90 procentų darbų“, – paskelbė darbus vykdančios bendrovės „Autokausta“ projektų vadovas Lauras Zakaras.
„Autokausta“ laimėjo antrąjį Kauno savivaldybės skelbtą stadiono rekonstrukcijos konkursą, mat pirmojo laimėtoja bendrovė "Kayi“ iš Turkijos dėl finansinių sunkumų buvo priversta palikti Kauną atlikusi vos 20 proc. darbų.
L.Zakaras pripažino, kad „Autokaustos“ specialistams teko taisyti ir turkų paliktas klaidas, o dar didesni rūpesčiai užgriuvo prasidėjus karui Ukrainoje.
„Didžiausių sunkumų kilo dėl medžiagų tiekimo“, – pasakojo L.Zakaras. Pasak jo, darbas stadione nėra eilinis įvykis, nes tokie objektai statomi itin retai.
Dabar Dariaus ir Girėno stadione paklota apie 60 proc. natūralios aikštės vejos. Vėliau atvyks Šveicarijos įmonės specialistai, kurie dar prisiūs dirbtinę žolę. Aikštės šildymas aktyvų stadiono vejos naudojimą prailgins maždaug vienu mėnesiu.
Tribūnuose įrengta 15,1 tūkst. vietų žiūrovams, baigiama montuoti apšvietimo sistema, o netrukus atkeliaus dvi švieslentės.
O štai naujų vietų žiūrovų automobiliams stadiono prieigose neatsirado. Jiems teks naudoti viešuoju transportu arba pėdinti pėsčiomis.
Turkai žadėjo stadioną rekonstruoti už 35 mln. eurų, o darbus baigti dar 2020-ųjų pavasarį. Jiems pasitraukus, kaina išaugo iki 43 mln. eurų. Nepaisant šios aplinkybės, skelbiant naują konkursą dabar sąmata būtų gerokai didesnė.
Didžiąją dalį projekto finansavo Kauno savivaldybė, 10 mln. eurų pridėjo ankstesnė Sauliaus Skvernelio vyriausybė.
„Autokausta“ darbus pažadėjo užbaigti liepos viduryje, tuomet reikės šiek tiek laiko darbams priimti, o rugsėjį ant vejos jau galės išbėgti futbolininkai.
Jau birželį savivaldybė skelbs stadiono operatoriaus konkursą.
„Statant stadionus Kaunas prieš Vilnių laimi 1:0“, – šypsojosi Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Jis priminė, kad Kaunas pastaraisiais metais itin daug investavo į sporto infrastruktūrą – atidaryti Kauno ledo rūmai, Nemuno saloje baigiamas įrengti didžiausias Baltijos šalyse baseinas. Po kelių savaičių bus atidaryta ir atnaujinta Sporto halė.
Architektas Tomas Kuleša nenorėjo lyginti rekonstruojamo Dariaus ir Girėno stadione Kaune bei statomo nacionalinio stadiono Vilniuje.
„Tai visiškai skirtingi projektai“, – įsitikinęs architektas.
Pasak jo, Dariaus ir Girėno stadione įvyko vienas reikšmingesnis ir gerai matoma pokytis – pakeista išorės fasado apdaila. Medieną nuspręsta pakeisti metalu.
„Pokyčiai susiję su priešgaisriniais reikalavimais“, – tikino T.Kuleša. Norint užtikrinti reikalavimus, medieną kasmet reikėtų atnaujinti specialiomis medžiagomis ir tai kainuotų labai brangiai.
