Didžioji dalis daugiabučių Lietuvoje pastatyti iki 1993 metų. Ką tai reiškia? Jų inžinerinės sistemos stipriai susidėvėjusios, pro langus švilpia vėjas, pro stogą nuteka lietaus vanduo, o senas šildymo punktas netolygiai paskirsto šilumą į pastato aukštus – kažkur girdėta?
„Dažnai gyventojai vengia imtis daugiabučio atnaujinimo iš pagrindų – parengto investicijų plano suma juos išgąsdina, todėl nusprendžia viską daryti paprasčiau – atnaujinti tik konkrečią problemą, pavyzdžiui, keisti stogą. Vis dėlto atnaujinus vieną probleminę vietą dažnai atsiranda antra, trečia, ir taip be galo. Daugelis žmonių nepagalvoja, kad sudėjus pinigus, kuriuos skyrė smulkiems remontams kasmet, galiausiai jie sumokėjo panašiai, kiek būtų išleidę daugiabučio renovacijai, kuri iškart išspręstų visas problemas“, – pasakoja APVA direktorius Vytautas Vrubliauskas.
Pagerina gyvenamąją aplinką
Daugelis žmonių pamiršta, kad daugiabučio atnaujinimas sukuria sveikesnę ir patogesnę gyvenamąją aplinką ir padidina nekilnojamojo turto vertę.
Anot V.Vrubliausko, bet koks daugiabučio atnaujinimas reiškia ir geresnius būsto energinio efektyvumo rezultatus. Apšiltinus daugiabutį ir atnaujinus šildymo sistemą temperatūra bute tampa komfortiškesnė, dažnai ją galite reguliuoti pagal individualius poreikius. O įsirengę, pavyzdžiui, mechaninę vėdinimo sistemą – rekuperatorius – užtikrinsite, kad oras patalpose visuomet bus šviežias ir jums nebereikės atidarinėti langų, – tai ypač aktualu žiemą.
„Gyventojų gyvenimo kokybę itin pagerina būstas, kuriame netrupa sienos, vėjas nepučia pro kiaurus langus. Pastaruoju metu vis labiau populiarėja savivaldybių rengiamos kompleksinės kvartalų renovacijos programos, kurių metu sutvarkomi ne tik pastatai, bet ir jų aplinka – kiemai, gatvės, viešųjų erdvių apšvietimas, poilsio zonos. Tvarkant ne pavienius namus, bet kvartalus jų veidas visiškai pasikeičia – atgyja, žmonės daugiau laiko nori leisti prie namų, malonioje ir gražioje aplinkoje, bendraudami su kaimynais, nes renovacija juos suvienija“, – pasakoja V.Vrubliauskas.
Renovacija prisideda prie švaresnės aplinkos
Padidėjęs renovuotinų daugiabučių energinis efektyvumas taip pat prisideda ir prie tvaresnio gamtos išteklių naudojimo, švaresnės aplinkos kūrimo. Remiantis Europos Komisijos duomenimis, pastatų sektorius suvartoja apie 40 proc. šilumos energijos ir sudaro maždaug 36 proc. visų anglies dvideginio emisijų visoje Europos Sąjungoje.
Šias emisijas galime sumažinti didindami daugiabučių energinį efektyvumą juos atnaujindami – skaičiuojama, kad Lietuvoje atnaujintų gyvenamųjų namų sutaupytos šilumos energijos kiekis kasmet sudaro apie 700 GWh, t.y. į atmosferą kasmet išmetama 160 tūkst. tonų mažiau CO2.
Planuojant daugiabučio atnaujinimą ir norint dar labiau saugoti gamtą verta apsvarstyti atsinaujinančių šaltinių diegimą. Taip prisidėsite ne tik prie klimato kaitos stabdymo – ilgalaikėje perspektyvoje sutaupysite nemažą sumą pinigų, kurią išleistumėte šildymui.
„Paprasčiausios energinį efektyvumą didinančios priemonės prisideda prie aplinkai kenksmingų dujų emisijos mažinimo, tačiau daugiabučius renovuojantys gyventojai, įsirengę terminius saulės kolektorius, fotovoltinę saulės modulių jėgainę ar geoterminį šildymą, vis labiau tausoja aplinką, nes šie ištekliai energiją gamina neteršdami aplinkos“, – teigia APVA direktorius.
Galima sutaupyti 50–70 proc. energijos
Daugiabučio renovacija gali padėti sutaupyti 50–70 proc. pastatui šildyti sunaudojamos energijos, priklausomai nuo investicijų į jo modernizavimą. Galutinį rezultatą taip pat lemia įvairūs veiksniai – kokia yra daugiabučio vidaus sistemų būklė, ar šilumos punktas automatizuotas ir pan.
Kokius sutaupymus gali pasiekti kiekvienas daugiabutis, dar prieš renovaciją preliminariai apskaičiuoja specialistai. Rengdami investicinį planą jie atsižvelgia į tai, kokias energinį efektyvumą didinančias priemones planuojama diegti.
Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti: www.betalt.lt arba tel. 8 614 99 699.
