Smalsuoliai stebėjo procesą
Uostamiesčio centre šalia skulptūrų parko esančiame memoriale pirmiausiai demontuota bronzinė sovietinės stilistikos stilistikos trijų karių skulptūra su ginklais, paskui ir kiti sovietinai simboliai – virš paminklinių plokščių su žuvusiųjų pavardėmis tarp betono skydų įtaisytas metalinis kalavijas, penkiakampė granito žvaigždė, tarnavusi kaip vadinamosios amžinosios ugnies deglas.
Pašalinti sovietinį meną nusprendė miesto politikai, balsavę už sprendimą dėl „savivaldybei nereikalingo ilgalaikio materialiojo turto nurašymo“. Sprendimas įgyvendintas per savaitę - į memorialą įžengę įmonės „Plungės lagūna“ darbininkai išardė grupinę kompoziciją, „Kariai“, skulptūrą „Kalavijas“, penkiakampę granito žvaigždę.
Darbai vyko prie memorialo patruliuojant trims policijos ekipažams. Smalsuoliai pro tvorą akylai stebėjo, kas ten vyksta: telefonais fotografavo, kaip statybininkai trupino betono skydus, karpė metalo strypus, kaip žemėn nuleido ant diržų pakabintą kalaviją, demontavo informacines lentas. Jokių incidentų neužfiksuota
Kardo vietoje – nuolaužų krūva
„Plungės lagūna“ laimėjo savivaldybės konkursą dėl Skulptūrų parko (buvusių civilinių miesto kapinių) tvarkymo – statybininkai jau kibo į darbą. Koreguojant šių metų savivaldybės biudžetą, karių kapinių aplinkai tvarkyti numatyta 100 tūkst. eurų. Sovietinių simbolių šalinimo darbai įvertinti 18 tūkst. eurų.
Skulptoriaus Jono Vertulio kūriniui „Kalavijas“, dėl kurio socialiniuose tinkluose bene labiausiai šurmuliuota, demontuoti neprireikė ir pusvalandžio. Iš tolo grėsmingai atrodęs pagrindinis sovietinių karių memorialo akcentas, pasirodo, buvo tuščiaviduris – pagamintas ir aliuminio skardos.
Žmonės traukė prie apdulkėjusių memorialo ir vakare, kai čia jau nebeliko bronzinių karių, o kalavijo vietoje dunksojo jį laikusiusių betono konstrukcijų liekanų, susiraizgiusių metalo strypų krūva.
Demontuoti kūriniai išgabenti iš memorialo. Klaipėdos savivaldybės atstovai anksčiau skelbė, kad dėl jų saugojimo vietos iš anksto susitarta – skulptūras sutiko priimti Grūto parko šeimininkai.
Tačiau į Grūtą iškeliaus tik bronzinės karių skulptūros. „Kalavijo“ autoriaus J.Vertulio sūnus paprašė tėvo darbą paversti metalo laužu, parduoti, o lėšas panaudti kaip paramą kovojančiai Ukrainai.
Žuvusiųjų kapai – šventa vieta
Pirmieji Raudonosios armijos karių kapai senosiose kapinėse atsirado 1948-ųjų pabaigoje – čia jie perkelti iš Kristijono Donelaičio aikštės. 1974 metais, kai buvo rekonstruota Pergalės (dabar – Lietuvininkų) aikštė, į memorialą perkelti 1945-aisiais miesto centre palaidotų karių palaikai.
Minint Pergalės dieną, memorialas nuklojamas gėlėmis. Pašalintų bronzinių karių vietoje kažkas paliko puokštelę, ten dar gulėjo ir vainikas su užrašu, kad jis skirtas fašistinių lagerių aukoms prisiminti.
Kol kas neaišku, kaip bus pertvarkomos raudonarmiečių kapinės. Ekspertų nuomone, joms reikia suteikti naują išvaizdą ir kokybę. Karių kapai – šventi, negalima trikdyti žuvusiųjų ų ramybės.
Klaipėdos architektai siūlo memorialą integruoti į Skulptūrų parku paverstas senąsias miesto kapines, kad ši vieta taptų visiškai deideologizuota rimties, ramaus miestiečių poilsio erdve.
Nepalaidoti, bet pavardės įrašytos
Klaipėdos savivaldybės organizuotoje gyventojų apklausoje buvo tik vienas klausimas: „Ar pritariate Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos pertvarkymui, pašalinant su žuvusiųjų įamžinimu nesusijusius sovietinės ideologijos ženklus, suteikiant jai naują architektūros kokybę?
Apklausa nepripažinta įvykusia – savo nuomonę dėl sovietinių karių memorialo pertvarkymo išreiškė apie 4 proc. galėjusių balsuoti klaipėdiečių. Iš daugiau kaip 5000 respondentų du trečdaliai pritarė idėjai nugriauti sovietinius paminklus.
Memoriale įrašyta apie 700 raudonarmiečių pavardžių, bet iš tikrųjų čia palaidota tik apie 119 per Antrąjį pasaulinį karą žuvusių sovietinių karių, perkeltų iš aplinkinių vietovių. Daugelio kitų pavardės įamžintos tik kaip karo dalyvių, jų palaikai į Klaipėdą nebuvo pergabenti.
Nustatyta, kad vienuolikos per mūšius Rytų Prūsijoje kritusių karių palaikai tebėra Kaliningrado srityje, nors Klaipėdos memoriale jie pažymėti kaip žuvę šturmuojant šį miestą.
Anksčiau nekildavo jokių problemų: komendantūroms ir komisariatams atsiųstų žuvusių karių sąrašų, regis, pedantiškai netikrindavo – pavardės buvo mechaniškai iškalamos bendrųjų kapinių plokštėse.
Kada kariai gimė ir žuvo – mįslė
Karių palaidojimų ir perlaidojimų istorijas tyrinėjantis Klaipėdos skulptūrų parko rekonstrukcijos projekto bendraautorius, dizaineris Kęstutis Mickevičius mano, jog memorialo tvarkytojams prireiks nemažai kantrybės tikslinant faktus, datas, taisant tyčia ar nesąmoningai įveltas klaidas.
Klaipėdoje palaidotų ar įamžintų karių pavardės granito plokštėse įrašytos rusų kalba. Nurodomi tik vardų ir tėvavardžių inicialai, kariniai laipsniai be gimimo ir mirties datų. Kažin ar tai patiktų čia gulinčių lietuvių, latvių, estų, ukrainiečių, žydų, uzbekų, tadžikų giminėms – jų laidojimo tradicijos kitokios?
Karių kapai dažniausiai puošiami kryžiai, obeliskais, tačiau Klaipėdos memoriale, kur palaidoti įvairių tautybių ir religinių konfesijų žmonės, atrasti visus žuvusiuosius vienijantį simbolį nebus lengva – lietuviško rūpintojėlio ar stogastuplio jiems nepastatysi.
Kokie meniniai akcentai galėtų pakeisti iš kapinių erdvės pašalinus dominuojantį sovietinį kalaviją, bronzinių karių skulptūras, ar jų išvis reikia, šiuo metu net nesvarstoma.
Nykiai atrodo ir aikštė – sovietmečiu kelis kartus rekonstruojant memorialą, karių kapai buvo sulyginti su žeme ir užkloti betono plokštėmis.
„Ją reikėtų ištisai apželdinti veja, nukasti dirbtinį pylimą, pažymėti žinomų kapų vietas, memorialą juosiančią betono tvorą nugriauti“, – idėjų būsimam architektų konkursui pažėrė K.Mickevičius.
Kapo duobė sulygina visus
Pagal tarptautinę Ženevos konvenciją, kurią ratifikavo ir Lietuva, valstybės, kurių teritorijose palaidoti svetimšaliai kariai, privalo civilizuotai, savo lėšomis prižiūrėti jų amžinojo poilsio vietas.
Konvencijoje numatyti ir tam tikri reikalavimai – antkapiuose reikia tiksliai nurodyti pilnus palaidotų karių vardus, pavardes, tikslias gimimo, žūties arba mirties datas jų gimtąja kalba.
„Granito plokštėse reikia pažymėti visų karių gimimo ir mirties datas, palaidotus atskirti nuo sąrašinių, kurių atminimas tik įamžintas užrašais. Taip jau padaryta kitose Klaipėdos įkurtose žuvusių vokiečių karių kapinėse“, – kalbėjo K.Mickevičius.
Paminklinę sienutę su joje išryškintais Sovietų Sąjungos didvyrių vardais, ko gero, irgi teks pakeisti. Ir ne tik todėl, kad ten švyti Lietuvoje uždrausti sovietiniai simboliai – penkiakampės žvaigždės.
Mirtis ir kapo duobė sulygina visus kareivius. Gedulingose erdvėse, pasak K.Mickevičiaus, vyrauja rimtis, santūrumas: „Niekas ten neišskiriamas, neišaukštinamas ir nežeminamas, paminklinėse plokštėse nurodomi žuvusiųjų asmes duomenys, jų kariniai laipsniai, bet ne ordinai“.
Klaipėdos savivaldybė pranešė jau pradėjusi procedūras dėl sovietinių karių memorialo Simono Daukanto gatvėje tvarkymo architektūros konkurso organizavimo.
Karo propagandos triukai?
Sovietų Sąjungos didvyrio Jefimo Belinskio vardas Klaipėdoje įamžintas net du kartus: karių memoriale ir pietinėje uostamiesčio dalyje prie Rimkų gatvės – jo pavardė iškalta paminkliniame akmenyje.
Užrašas lietuvių ir rusų kalbomis byloja, jog prie Rimkų leitenantas J.Belinskis 1944 metų gruodžio 16-ąją pakartojo „nemirtingąjį raudonarmiečio Aleksandro Matrosovo žygdarbį.
Rusiškas tekstas patikslina J.Belinskio žūties aplinkybes – esą jis krūtine uždengęs dzotą (blindažo, ugniavietės, dengto lauko įtvirtinimo kulkosvaidininkui) angą. Kodėl užrašai skiriasi – neaišku.
Šis paminklas sukėlė sukėlė abejonių. Nerasta patikimų duomenų, kad J.Belinskis iš tikrųjų paaukojo savo gyvybę vardan tėvynės – krūtine puolė ant dzoto angos, kad nuslopintų kulkosvaidžio ugnį.
Dabar net Rusijoje abejojama A.Matrosovo biografijos faktais – esą prieš jį tokį patį žygdarbį atliko 47 kariai, kai kurie išgyveno, nors ir buvo sunkiai sužeisti. Priskaičiuota 250 tokių didvyrių.
Išgarbintas A.Matrosovo žygdarbis, regis, buvo stalininė propaganda keliant sovietinių karių dvasią ir moralę – karo metais kiekvienoje sovietinėje divizijoje būta savų „matrosovų“.
Paminklas prie Rimkų gatvės irgi jau pašalintas kaip sovietinės karo propagandos atspindys.
Sutvarkys svetimšalių kapus
Iškilo dar viena problema – tyrinėjant senąsias Klaipėdos kapines, išaiškinti ir kiti jose įvairiais istoriniais laikotarpiais palaidotų, bet sovietmečiu užmiršti, apleisti, sunykę svetimšalių karių kapai. Tarp jų yra belgų, lenkų, prancūzų kario belaisvių ir legionierių, tarpukario Lietuvos karių kapų.
Skulptūrų parke stovi tarpukariu iškilęs obeliskas su užrašu “Už laisvę žuvusiems“. Kuklus paminklas primena sudėtingus XX amžiaus pradžios įvykius, karinio konflikto su tais laikais Klaipėdos kraštą administravusia Prancūzija aukas – ir žuvusius Lietuvos karius, ir svetimšalius legionierius.
Prancūzijos legiono atstovai jau teiravosi dėl galimybių įamžinti Klaipėdos skulptūrų parke palaidotų šios šalies karių atminimą. Tarp jų trys karo belaisviai, XIX amžiaus pabaigoje kasę Vilhelmo kanalą, kiti žuvo vėliau per Klaipėdos vadavimo operaciją 1923 metais. Miesto valdžia anais laikais prižiūrėjo jų kapus.
„Reikėtų įamžinti visų čia palaidotų svetimšalių karių atminimą. Prancūzai siūlo paramą. Būtų keista, jeigu laikydamiesi Ženevos konvencijos rūpintumės vien tik raudonarmiečių kapais“, – tvirtino K.Mickevičius.
