Pirkėjai ieško visiškai įrengtų butų – su lovom, spintom, televizoriais, šaldytuvais, skalbimo mašinomis, ir t. t. „Tokių butų, į kuriuos galima iš karto keltis ir gyventi, paklausa yra taip išaugusi, kad žmonės jau nebežiūri į kainą – reikia ir perka, jei įperka, žinoma“, – pasakoja R. Kniežauskienė. Anot jos, pirmas užduodamas klausimas buto apžiūros metu – „ką paliksite?“. Taip anksčiau nebūdavo. Atvirkščiai, pirkėjai labiau domėjosi nesuremontuotais tuščiais būstais, kuriuos patys tvarkydavosi ir įsirengdavo.
Apleistus būstus perka įmonės
Ar jau niekam nebeįdomūs apleisti, amžių remonto nematę seni apšiukšlinti butai? Anot R. Kniežauskienės, savo pirkėją jie taip pat atranda. Dažniausiai Mažeikiuose tai – nekilnojamojo turto paslaugų įmonės, kurios perka tokius būstus kaip įmanoma pigiau, pačios iškuopia, utilizuoja, remontuoja, įrengia, apstato baldais ir parduoda. Brangiai.
Užprogramuotas konfliktas
Vertintojams tokia visiškai parengtų gyvenimui butų paklausos augimo tendencija programuoja konfliktą su pirkėju, nes skaičiuojant nekilnojamojo turto vertę baldai, buitinė technika ir t. t. neįtraukiami. „Vertinamas būsto „plikas“ kvadratinis metras. Bankui neįdomu, kas ant to kvadratinio metro sudėta. Buto kaina tokiu atveju dar labiau nutolsta nuo vertės, ir žmogui, kuriam reikalinga paskola iš banko, tai negali patikti“, – teigia „Inreal“ vertintoja.
Kartų kaitos įtaka rinkai
Kita priežastis, dėl kurios keičiasi būsto pirkėjų poreikiai – kartų kaita. „Užaugo karta, kuri nemoka „ūkio“ darbų, kuri nori ir gali pirkti tokias paslaugas, bet kai tokių statybinių paslaugų paklausa gerokai viršija pasiūlą, įvyksta lūžis būsto pirkėjų prioritetuose“, – sako R. Kniežauskienė.
Savo „indėlį“ į situacijos pokytį Mažeikiuose įneša ir „skandinaviški emigrantai“, sugrįžtantys į Lietuvą. Jie taip pat nori keltis ir gyventi iš karto, ir finansiškai gali savo norus įgyvendinti. Prie kainų auginimo prisideda ir valstybės dotacijas gaunančios jaunos šeimos.
Individualių namų kvartalas Mažeikių centre
„Ieškojau sklypo sau – namo statybai. Nusipirkau nemažą – pusės hektaro, o kaimynas ėmė ir pardavė dar tiek pat. Susiformavo 1 ha teritorija, ir supratau, kad jai reikia naujos idėjos. Statome visus iš karto, nesame pardavę nei vieno. Parduosime tik tada, kai visas kvartalas bus bent 90–95 proc. baigtumo, kai viskas bus sutvarkyta, kad įsikėlę žmonės iš karto galėtų gyventi gražiai, o ne statybose.
Liks tik sienas išsidažyti ir santechniką bei baldus pastatyti. Bus ir rekuperatoriai, ir šildymo sistemos įrengtos, ir terasos suklotos. Porą namų įrengsime 100 proc. – su visais baldais ir buitine technika.“, – pasakoja A. Monstavičius. Anot jo, namo kaina galėtų siekti 150–160 tūkstančių eurų.
Visi kvartalo namai vienodi, vieno aukšto, 93 kv. m ploto, turintys 4 arų sklypą. „Tokie nei maži, nei dideli – kaip tik tinkami šiuolaikinei jaunai šeimai“, – potencialaus pirkėjo portretą nupasakoja A. Monstavičius. Kita vertus, jo manymu, tokie būstai tiktų ir vyresniems žmonėms, kuriems nebereikia didelio ploto namų.
„Man asmeniškai anksčiau norėjosi, kad aplinkui namą būtų daug erdvės“, – neslepia A. Monstavičius, bet, pasak jo, nuomonė keičiasi. Šiuolaikiniai dirbantys jauni žmonės nenori „tarnauti“ namui.
Projektą užbaigti ir pardavimus pradėti planuojama jau šių metų rudenį.
