Šiauliuose ketvirtadienį pristatydama naują kolektyvinės priedangos, skirtos trumpam prisiglausti kilus oro pavojui, ženklinimą ji priminė, kad Lietuvoje yra apie 1800 kolektyvinės apsaugos statinių, skirtų ekstremalioms situacijoms. Dalis šių pastatų, pasak ministrės, taip pat gali būti naudojama ir priedangai.
Anot jos, tiek kolektyvinės apsaugos statinių, tiek priedangų yra maždaug po 1,8 tūkst., tačiau ministrė pabrėžė, kad abiem tikslams gali būti naudojama tik daugiau kaip 500 pastatų.
„Tuose pačiuose kolektyvinės apsaugos statiniuose yra apie 500 pastatų, kurie taip pat yra ir priedangos, bet po to, kai mes kreipėmės į savivaldybes, buvo identifikuota dar daugiau kaip 1200 naujų objektų, kurie atitinka priedangos kriterijus. Bet tai nėra galutinis skaičius, nes informacija nuolatos atnaujinama ir bus toliau, matyt pateikiama“, – žurnalistams sakė A. Bilotaitė.
„Apie 17 proc. Lietuvos žmonių galėtų pasislėpti. Bet, žinoma, tai nėra pakankamas skaičius. Kadangi Vidaus reikalų ministerija yra paruošusi Civilinės saugos koncepciją, ji artimiausiu metu bus pristatyta, joje yra suformuluotas tikslas, kad 50 proc. Lietuvos gyventojų ateityje galėtų pasislėpti priedangose“, – pridūrė ji.
Vien Šiauliuose, pasak ministrės, yra 34 objektai, atitinkantys priedangos kriterijus, Šiaulių rajone jų yra dar 11.
Vidaus reikalų ministerija (VRM) inventorizuoti pastatus ir galimas saugias priedangas pažymėti naujais ženklais savivaldybių paprašė prieš porą mėnesių.
A. Bilotaitė taip pat sakė, kad siekiant stiprinti civilinės ir karinės saugos pasirengimą, Seime šiuo metu svarstomas naujas integruotas krizių valdymo modelis.
Jis be kita ko, įpareigotų nekilnojamojo turto vystytojus įrengti priedangas statant visuomeninės paskirties pastatus, kuriuose būtų per 100 žmonių, ir aukštesnius nei penkių aukštų gyvenamuosius pastatus.
VRM parengė ir civilinės saugos koncepciją, ją tikimasi pristatyti rugpjūčio pabaigoje.
Anot ministrės, nors dauguma žino, kaip atpažinti kolektyvinės saugos statinį, kuriame galima surasti trumpą prieglobstį esant ekstremaliai situacijai, šis ženklas skirtas priedangai esant karui, atakai iš oro.
Ministrė akcentavo, kad priedangos tėra „trumpalaikis būdas pasislėpti“, o Lietuvai svarbiausia investuoti į savo gynybą, kliautis NATO partneriais, bet kartu ir „ruoštis galimiems scenarijams“.
Artimiausiu metu civilinės saugos institucijos ir kariuomenė žada rengti bendras pratybas, treniruojantis pagal scenarijų, numatantį gyventojų evakuaciją.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius pabrėžė, kad kolektyvinės saugos statiniai skirti kilus ekstremalioms situacijoms, pavyzdžiui, sugriuvus namams, juos apsėmus, į šiuos statinius nebūtų privaloma atvykti itin skubiai.
„Tuo metu į priedangą reikia atvykti labai greitu laiku, dėl to yra tas priedangų žymėjimas, savivaldybių paprašyta ir identifikuota dar gerokai daugiau objektų, nei šiandien jau jų yra ar bus pažymėta ženklais, kurie bus dar įrengti“, – sakė PAGD vadovas.
Priedanga būtų naudojama tik trumpą laiką – iki kelių valandų.
Pasak pareigūno, priedanga galėtų apsaugoti nuo skeveldrų, griūvančių pastatų, bet neapsaugotų gyventojų nuo branduolinio ginklo panaudojimo, šie pastatai taip pat nebūtų naudojami, pavyzdžiui, regione kilus pavojui dėl incidento Astravo atominėje elektrinėje.
Pastaruoju atveju numatyta masinė gyventojų evakuacija, kadangi net ir galimo sprogimo banga Lietuvos nepasiektų.
„Gyventojai tokiu atveju būtų perkeliami į kolektyvinės apsaugos statinius“, – kalbėjo S. Greičius.
