Pasak jos, buvusių stadiono pamatų sprogdinimai numatyti pirmadienį nuo 8 iki 10 valandos.
Sostinės vicemeras Valdas Benkunskas sakė, kad šis buvusių statybų liekanų griovimo būdas pasiteisino, jie leido penktadaliu pagreitinti ardymo darbus, palyginti su įprastiniais hidrauliniais kaltais.
„Panaudoti sprogmenis buvo pasirinkta siekiant pagreitinti senų konstrukcijų griovimą ir laiku paruošti teritoriją naujoms statyboms. Jų pradžią esame numatę kitų metų pirmąjį ketvirtį.
Kol kas ši strategija veikia – sprogimai didelio diskomforto nesukėlė, o griovimo darbai buvo mažiausiai penktadaliu spartesni, tad pagal poreikį tokia technologija bus naudojama ir toliau“, – sakė Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Pirmasis – bandomasis – sprogdinimas įvyko rugpjūčio 29 dieną. Sprogimo jėga stipriai suaižė apatinę pamato dalį, o viršutinę – kiek mažiau. Tačiau pamato ardymo darbai vyko 20 proc. greičiau nei ardant konstrukcijas hidrauliniais kaltais.
Atsižvelgus į bandomojo sprogdinimo rezultatus, šį kartą sprogmenys bus išdėstyti mažesniame gylyje, jie taip pat bus sprogdinami ne vienu metu, o kas kas 0,2 sekundės – tikimasi, kad dėl to sprogimo garsas bus mažesnis. Planuojama, kad tai leis 40–50 proc. pagreitinti darbus.
Pagal pernai spalį pasirašytą 160 mln. eurų vertės Nacionalinio stadiono koncesijos sutartį su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Vilniaus savivaldybe komplekso koncesininkė yra investicijų bendrovė „BaltCap“. Savivaldybės įsipareigojimai sutartyje siekia apie 100 mln. eurų, valstybės – 53,4 mln. eurų.
Numatyta, kad komplekso statybos truks dvejus metus – nuo 2022-ųjų pabaigos iki 2024-ųjų pabaigos.
Planuojama, kad bus pastatyti aštuoni statiniai: futbolo stadionas, sporto centras, dvi futbolo treniruočių aikštės, lengvosios atletikos apšilimo zona ir stadionas, kultūros centras bei 300 vietų vaikų darželis.
Pirmą kartą stadionas šalia Vilniaus „Akropolio“ pradėtas statyti 1987 metais, o 1993-iaisiais užkonservuoti jau pastatyti pamatai bei laikančiosios konstrukcijos. 2008 metais į objektą investavus dar 33,6 mln. eurų, statybos darbai tuomet nutrūko dėl finansavimo trūkumo.
