Devynių jo teisėjų kolegija atsisakė nagrinėti prašymą, ar nepažeista asmens konstitucinė teisė nevaržomai kreiptis į teismą.
KT buvo jau paskutinė viltis, kad gal dar pavyks prokuratūrą priversti objektyviau ištirti saugojamoje pajūrio zonoje išdygusio prabangaus būsto savininkės N.Zolotnickajos statybą.
Šio pastato istorija prasidėjo dar 2007 m., kai ankstesnis savininkas, įsigijęs kadaise prie kopų stovėjusių dušinių likučius, savavališkai ėmė statyti viešbutį ir nesėkmingai mėgino gauti statybos leidimus.
Paaiškėjus, kad jau beveik įpusėto statinio nepavyks įteisinti kaip viešbučio, jo statytojai, menkai keisdami patį projektą, pervadino šias statybas į dušinių rekonstrukciją. Palangos savivaldybė 2014 m. pabaigoje išdavė leidimą rekonstruoti seniai išnykusias dušines.
Kai visuomenė apsižiūrėjo, kad saugotinoje teritorijoje prie kopų iš tikrųjų kyla ne dušinės, o prabangi didžiulė vila, prasidėjo ilgai trukusios ir kurorto savivaldybės, ir visuomenės interesą ginti pasišovusios Nacionalinės nekilnojamojo turto vartotojų asociacijos teisinės kovos su savavališko statinio savininke.
Vis dėlto galiausiai laimėjo N.Zolotnickaja, nes prokuratūra atsisakė ginti galimai pažeistą viešąjį interesą ir pripažino, kad dušinių rekonstrukcija vyksta teisėtai.
Žinoma, plika akimi matyti, kad prabangus namas jokiomis viešosiomis dušinėmis nekvepia nė iš tolo. Palangiškiai net buvo surengę komišką akciją prie šio pastato atvykdami su prausimosi reikmenimis.
Bet prokurorus, atrodo, tenkino statybos dokumentuose nurodyta neva nauja pastato visuomeninė paskirtis – dailės galerija ir paplūdimio reikmenų nuomos punktas.
Tikrinti, ar pastatas naudojamas pagal paskirtį, įstatymai įpareigoja savivaldybę, tačiau tariamų dušinių pavyzdys rodo, kad gali būti tiesiog neįmanoma įvykdyti tokios užduoties.
Jokia galerija ir nuomos punktas N.Zolotnickajos viloje iki šiol neveikia, tačiau ji vis dangstėsi, kad šalyje paskelbtas karantinas.
Seniai visi paslaugų veiklos apribojimai atšaukti, bet pastato savininkė toliau ramiausiai vilkina laiką ir naudojasi vila asmeniniam poilsiui ar šventėms.
Teisės normos neleidžia pajūrio juostoje esančiu pastatu naudotis net ir trumpalaikiam asmeniniam poilsiui, bet Palangos savivaldybė nepajėgi įrodyti tokių pažeidimų.
Mat jos atstovai gali patekti į vilą tik savininkei leidus ir neturi teisės tikrinti, ar kas nors ten nakvoja, ką veikia į pastatą atvykę asmenys. Kitaip sakant, užburtas ratas.
Didžiausios viltys buvo dedamos į tai, kad viešąjį interesą gins prokuratūra, bet atsitiko priešingai – ji kažkodėl pripažino, kad saugojamoje pajūrio teritorijoje išdygo ne asmeniniam poilsiui skirta vila, o visuomeninės paskirties statinys.
Be abejo, šis sprendimas buvo skundžiamas. Klaipėdos apygardos prokuratūra net triskart tyrė, ar vadinamųjų Palangos dušinių rekonstrukcija vyko teisėtai, bet išvada būdavo vis tokia pat – viskas teisėta.
Krinta į akis, kad tyrimas atsidurdavo tos pačios prokurorės, kurios sprendimas atsisakyti ginti viešąjį interesą ir būdavo skundžiamas, rankose. Natūralu manyti, kad prokurorė buvo suinteresuota stengtis patvirtinti savo pirminį sprendimą, bet ne ieškoti įrodymų, ar nesuklydo.
Atsiskleidė ir dar viena viešojo intereso gynimo spraga. Teismui galima skųsti prokurorų atsisakymą jį ginti, bet prokuratūrai palikta galutinio sprendimo teisė.
Vadinasi, teismai tik įvertina, ar prokurorai nepažeidė formalių teisinių procedūrų, o motyvų, kodėl atsisakyta ginti viešąjį interesą, nesiima nagrinėti.
Šitaip ir atsitiko vadinamųjų Palangos dušinių atveju – viešojo intereso gynėjai atsimušė kaip į sieną. Jie griebėsi net šiaudo – prašė KT ištirti, ar tokį viešojo intereso teisinį reguliavimą numatantis Prokuratūros įstatymas nepažeidžia Konstitucijos normų.
Tačiau toks siekis iš anksto buvo pasmerktas nesėkmei. Būtų galima tikėtis, kad KT imtųsi tirti šį atvejį tik tuomet, jeigu į jį būtų kreipęsis su viešuoju interesu siejamą bylą nagrinėjęs teismas arba bent 29 Seimo narių grupė.
Regis, dabar visuomenei lieka tik kartėlis, kad dvejopų standartų taikymas Lietuvoje gali būti net pripažintas visiškai teisėtu.
Juk vadinamasis Druskininkų Vijūnėlės dvaras prokuratūros ir teismų sprendimais buvo nugriautas, nors jo statyba su teisės aktais nė iš tolo taip smarkiai neprasilenkė kaip tariamos Palangos dušinės.
Net kurorto apsaugos zona prie Vijūnėlės tvenkinio abejotinais teisės aktais buvo įsriegta tarytum specialiai Druskininkų merui R.Malinauskui.
Prokurorai Druskininkuose uoliai puolė ginti neva viešąjį interesą, nors vieša paslaptis, kad jų įkarštį įkvėpė tuometė šalies vadovė D.Grybauskaitė ir R.Malinauską norėję sugniuždyti politikai.
N.Zolotnickajai pasisekė, kad neužkliuvo įtakingoms politinėms jėgoms, o įtikinti prokurorus, kad jos vila nekenkia viešajam interesui, ji, atrodo, sugeba.
Tik ar tokiu teisingumu patikės ir visuomenė?
