Valstybės parama renovacijai būtų teikiama tik tada, jeigu architektūriniai sprendiniai atitiks savivaldybės tarybos patvirtintus kokybės kriterijus, nustatytus atsižvelgiant į vietos bei statinio specifiką.
Tai reiškia, kad renovuojamų daugiabučių išvaizdą diktuotų savivaldybė. Būtent ji spręstų, pavyzdžiui, kokios spalvos bus atnaujintas daugiabutis, kokios bus naudojamos medžiagos, kaip atrodys langai.
Seimas šią savaitę bendru sutarimu priėmė svarstyti tokias Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti skirto įstatymo pataisas.
„Atsirastų teisė ir pareiga savivaldybėms pasitvirtinti tam tikrus minimalius architektūrinius reikalavimus renovacijai ir aptarti tuos savo reikalavimus su Regionine architektūros taryba“, – pristatydamas pataisas Seime teigė jų iniciatorius Kasparas Adomaitis.
„Tai yra svarbu. Miestuose labai dažnai galima pamatyti daug neigiamų pavyzdžių, kai šalia esantys ar net sublokuoti daugiabučiai yra atnaujinami naudojant skirtingas medžiagas.
Neretai jų spalvos nedera tarpusavyje, o kartais net paliekami nesutvarkyti, nepakeisti langai arba jie skirtingai sutvarkomi. Tai labai prastina estetinį miestų vaizdą“, – aiškino parlamentaras.
Anot jo, dominuojant net ir privačiai nuosavybei renovacioje turi išlikti architektūrinė darna.
„Nenoriu supaprastinti šito projekto, nes renovacija iš tiesų yra daug daugiau negu vien tik atspalviai. Tai ir medžiagiškumas, galbūt – ir langai, balkonų pertvarka ir panašiai.
Tai labai didelis margumynas, kuris jau dabar rėžia akį. Deja, savivaldybių architektai turėtų paisyti vizualinės raiškos, bet ne visada taip nutinka. Pavyzdžiui, ir Vilniuje yra ką tik baigtų renovuoti pastatų, kur vieno mūrinio geltonų plytų namo fasadas buvo uždengtas plokštėmis, o greta esančio – nutinkuotas", – teigė pataisų iniciatorius K.Adomaitis.
Pasak jo, kai kurios savivaldybės, skiriančios didesnį dėmesį renovuojamų namų išvaizdai, yra pateikusios po keletą parametrų, kuriuos turėtų atitikti renovuojami daugiabučiai, pavyzdžiui, kokie galėtų būti fasadų atspalviai, kokios medžiagos gali būti naudojamos, kokia langų forma.
Parlamentaras pabrėžė, kad restauruojant namus sukurti „labiau estetinį vaizdą“ trukdo daugiabučių savininkų bendrijų pirmininkai, nepritariantys kai kuriems sprendimams.
Energetikos ir darnios plėtros komisijos narei Laimai Nagienei teigiant, kad tokie reikalavimai gali renovacijos procesus stabdyti, K.Adomaitis pabrėžė, kad „skupus moka du kartus“.
„Jeigu neturėsime numatę tokių reikalavimų savo įstatymuose, turėsime netrukus vėl „perrengti“ namus, nes bendras vaizdas taps pernelyg chaotiškas, ir miestai virs beforme, beveide erdve“, – tikino K.Adomaitis.
Valstietis Arvydas Nekrošius jam priekaištavo, kad daugiabučių kvartalai taps pilki, neįdomūs ir visi vienodi.
„Gal mums geriau eiti Lenkijos keliu, kurioje vienas atnaujintas pastatas būna geltonas, kitas – žalias, kitas dar koks nors pastatas, bet visi kartu jie gražiai atrodo“, – siūlė jis.
K.Adomaitis įsitikinęs, kad „toks laukinių Vakarų“ renovacijos etapas jau baigiasi.
„Važiuodami per Lenkiją iš tiesų matydavome ištisas pakeles, užstatytas margomis reklamomis, ir galiausiai nebeatskirdavome, kuri ten reklama ką sako.
Man atrodo, tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje vis dėlto tas etapas eina į pabaigą“, – pabrėžė parlamentaras.
Dabar valstybės parama daugiabučių renovacijai teikiama, jeigu pasiekiama ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė, o šilumos sąnaudos sumažinamos ne mažiau kaip 40 proc. arba 25 proc. tam tikrais atvejais.
