„Buvau girdėjęs, kad šilumos siurbliai labiau tinka namams, kurie yra naujesni, sandaresni. Kadangi maniškis ne visai toks, šilumos siurblį buvau atmetęs. Tačiau draugų pavyzdys paskatino pasidomėti kita alternatyva – naujos kartos biokuro katilais, kuriuose naudojamos medienos granulės. Išsiaiškinau, kad pakeitus seną katilą nauju biokuro katilu energijos efektyvumas padidėja iki dviejų kartų, o tai reiškia mažiau kuro ir mažiau išlaidų. Tuomet pateikiau paraišką kompensacijai pagal Europos Sąjungos (ES) finansuojamą projektą „Neefektyviai biomasę naudojančių katilų keitimas namų ūkiuose“ gauti ir štai jau antrą šildymo sezoną turiu biokuro katilą“, – sako V.Jokubėnas.
Pigiau ir paprasčiau
Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA vykdomoji direktorė Agnė Babelytė sako, kad biokuro katilai kai kuriais atvejais yra išties geriausias pasirinkimas.
„Kurį laiką formavosi nuomonė, kad geriau rinktis šilumos siurblį negu granulinį biokuro katilą. Tam tikrais atvejais gal ir taip, jei namas yra naujos statybos, aukštos energinio efektyvumo klasės, jo nereikia daug šildyti, tuomet išlaidos elektrai, kurią naudoja šilumos siurblys, nėra tokios didelės. Tačiau dažniausiai kietojo kuro katilai keičiami ne naujuose namuose, o senesniuose, juose, nors ir renovuotuose, energijos sąnaudos yra didesnės, tad biokuro katilai turėtų būti pirmasis pasirinkimas. Labai svarbu, kad gyventojai prieš priimdami sprendimą, kuo šildyti namus, žinotų ir privalumus, ir trūkumus“, – sako A.Babelytė.
Jos teigimu, medienos granulės yra smulkinta, išdžiovinta ir suspausta mediena. Jos yra sausesnės nei malkos, pvz., drėgmės kiekis granulėse gali būti iki 10 proc., o malkinėje medienoje – iki 30 proc., jei malkos laikytos labai prastomis sąlygomis – ir iki 40–50 proc. Taigi iš sausesnio kuro gaunama daugiau šilumos, be to, dėl granulių deginimo technologijos taip pat išgaunami didesni energijos kiekiai negu iš malkų, tad kuro poreikis yra mažesnis.
V.Jokubėnas savo ruožtu sako pastebėjęs išlaidų kurui ir šildymui sumažėjimą maždaug perpus.
„Pinigų išleidžiu mažiau, o toks dalykas kaip komfortas apskritai neįkainojamas. Nebereikia rūpintis kietojo kuro sandėliavimu, nešiojimu į patalpas, dėjimu į krosnį. Medienos granulės pristatomos jau sufasuotos į maišelius po keliolika kilogramų, tad dabar tik reikiamą kiekį granulių supilame į katilo bunkerį kartą per parą ir ramu. Daug švariau patalpose, neprisišiukšlina kaip anksčiau“, – privalumus vardija jis.
Pasak A.Babelytės, medienos granulės yra tarsi suspaustas kuras, todėl net ir fiziškai namuose jos užims mažiau vietos, taigi reikės mažesnio sandėlio. Granules paprasta naudoti, nes jos dažniausiai supakuotos į 15 kg maišelius. Tai ypač patogu vyresnio amžiaus žmonėms, kurie galbūt jau nėra tokie pajėgūs rūpintis malkų ar kietojo kuro ruoša, sandėliavimu ir kasdieniu nešiojimu.
Mažesnė oro tarša
Kaip katilo privalumą V.Jokubėnas įvardija ir paprastesnį jo naudojimą. Katilas veikia automatizuotai, tereikia nustatyti parametrus, tokius kaip kambarių temperatūra, supilti granules ir įjungti katilą. Reaguodamas į temperatūros pokyčius katilas išsijungia, kai pasidaro per šilta, o kai temperatūra ima kristi, įsijungia.
„Pastebėjau, kad naują biokuro katilą reikia ir rečiau valyti, nes jis tiek neužsiteršia pelenais ir kitomis medžiagomis. Dar labai svarbu, kad šildymo procese išsiskiria kur kas mažiau dūmų, jų faktiškai nėra. Anksčiau visą žiemą namas dūmydavo, kieme buvo juntamas kvapas, o dabar viso šito nebeliko. Kodėl katilo nepasikeičiau anksčiau, pats nesuprantu“, – šypsosi kaunietis.
A.Babelytė patvirtina, kad dėl deginimo technologijos nauji biokuro katilai į aplinkos orą išties išmeta mažiau teršalų, kietųjų dalelių, taigi galime kvėpuoti švaresniu oru.
„Labai svarbu paminėti, kad medienos granulės yra atsinaujinančiosios energijos šaltinis. Mes šalyje šio biokuro turime pakankamai, tai yra vietinis energijos šaltinis, Lietuvoje taip pat gaminamos ypač geros kokybės granulės, taigi rinkdamiesi tokį kurą vartotojai prisideda prie mūsų energetinės nepriklausomybės“, – sako pašnekovė.
„ES investicijos žalesniam ir taupesniam gyvenimui“ – Finansų ministerijos inicijuota komunikacijos kampanija, kuria siekiama visuomenei pristatyti sėkmingai įgyvendintus tvarius energetinius ir renovacijos projektus. Žaliasis kursas, nukreiptas ir į tvarios energetikos skatinimą, yra vienas iš Lietuvos prioritetų, o jau 20 metų Lietuvai teikiamos ES investicijos ne tik skatina žalius pokyčius, padeda įdarbinti saulę bei vėją, šildymui naudoti energetiškai efektyvesnius įrenginius, bet ir leidžia džiaugtis mažesnėmis sąskaitomis.
