Nepaisant to, kad yra parengtas konkretus investicinis planas ir pastatus norima pritaikyti visuomenės poreikiams. Ši didžiulio rezonanso sulaukusi ir daugybe sąmokslo teorijų apaugusi istorija nuo šiol įgaus naują pagreitį: Neringos mero Dariaus Jasaičio iniciatyva klausimas bus nagrinėjamas Seimo Kultūros komitete, tad pradeda veikti ir parlamentinės kontrolės mechanizmas.
„Artimiausiu metu bus išsiųstas paklausimas Vyriausybei, kurios prašysime paaiškinti, kodėl menkaverčiams Nidos švyturio pastatams rodomas toks „išskirtinis dėmesys“ ir jie niekaip neperduodami savivaldybei. Tegul paaiškina situaciją, kas ten iš tiesų vyksta.
Pastatai vis dar gali būti parduodami, nors ne kartą prašyta juos perduoti savivaldybei.
Kalbame apie viešąjį interesą, jo gynimą, todėl esant poreikiui į komitetą kviesime ir Finansų ministerijos vadovybę“, – „Vakarų ekspresui“ sakė minėto komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis.
Nepramušami ledai
Neringos bendruomenėje jau liūdnai juokaujama, kad Urbo kalno papėdėje esantys Nidos švyturio priklausiniai prilyginti kone Valdovų rūmams: kad ir ką darytų visuomenė, politikai, FM niekaip nenori jų paleisti iš savo kontroliuojamos valstybės įmonės Turto banko (TB) rankų.
Būtent TB valdo penkis švyturio kompleksui priklausančius statinius (administracinį, ūkinį pastatus, arklidę ir du sandėlius), kuriuos prieš keletą metų bandė parduoti viešajame aukcione.
Neringoje sklinda kalbos, kad į šį nekilnojamąjį turtą (vertingiausi – ne pačiame Nidos centre, Taikos g. 10A, esantys pastatai, o žemės sklypai) buvo nusitaikę suinteresuoti asmenys, planavę švyturio priklausinius paversti dar vienais apartamentais, svečių namais ir pan.
Paaiškėjus TB planams sukilo Neringos bendruomenė, buvo organizuotos protesto akcijos, peticija (surinkta arti 2 tūkst. parašų), kuriais išreikštas nepritarimas švyturio komplekso išparceliavimui.
Parlamentarų laikinoji Neringos bičiulių grupė surinko 40 Seimo narių parašų ir raštu kreipėsi į ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę bei Vyriausybės kanceliariją dėl viešame aukcione parduoti ketinimų pastatų Nidoje.
TB sustabdė aukcioną, skelbimų skiltyje pašalino minėtus objektus iš planuojamų parduoti sąrašo, tačiau tai – tik dūmų uždanga, mat objektai nėra pašalinti iš privatizuojamųjų sąrašo aukščiausiu lygiu: atitinkamu Vyriausybės nutarimu. Jie bet kada vėl gali būti padėti ant prekystalio.
FM pernai Neringos savivaldybės pareikalavo įrodyti, kad šiai perdavus pastatus jie nebus parduoti pačios merijos rankomis.
Nurodyta vos per dvi savaites parengti išsamų, motyvuotą bei finansiniais apskaičiavimais pagrįstą investicinį pastatų pritaikymo visuomenės poreikiams projektą. Neringos valdžia sugebėjo tai padaryti.
Praėjus pusmečiui nuo šio dokumento pateikimo finansų viceministrui Gediminui Norkūnui, pačios ministerijos iki šiol nieko esminio taip ir nepadaryta.
„Vakarų ekspresui“ praėjusių metų spalio pabaigoje raštu paklausus, kokie procesai vyksta, minėtos ministerijos atstovai teigė, jog dar tik aiškinamasi su institucijomis dėl sąlygų perduodant pastatus patikėjimo teise Neringos savivaldybei ar jos biudžetinei įstaigai.
„Iš privatizuojamų objektų sąrašo šie statiniai nėra išbraukti, nes tam dar nėra pagrindo (kol nėra priimti sprendimai dėl perdavimo), tačiau pardavimui aukciono būdu nėra rengiamasi“, – gautas toks FM atstovų atsakymas.
Savivaldybės noras ir tikslas yra išsaugoti visai Lietuvai vientisą Nidos švyturio pastatų kompleksą.
Ministerijos baubai
Atsižvelgęs į tokią situaciją, Neringos meras D. Jasaitis neseniai raštu kreipėsi į Seimo Kultūros komitetą ir paprašė šio pagalbos.
„Norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad Savivaldybė ne kartą kreipėsi į Vyriausybę, Finansų ministeriją bei kitas atsakingas institucijas dėl Nidos švyturio statinių komplekso perdavimo Savivaldybei nuosavybės ar patikėjimo teise savarankiškoms arba valstybės perduotoms funkcijoms vykdyti.
Prašome Jūsų tarpininkauti sprendžiant klausimą dėl kultūros paveldo objekto – Nidos švyturių komplekso – išsaugojimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams“, – teigiama D. Jasaičio rašte.
Jame priminta, kad į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašyti visi švyturio komplekso statiniai, juose esanti inžinerinė įranga, o pats švyturys su XIX a. pab. žibalo rūsiu dar 2019 m. Vyriausybės nutarimu perduotas Neringos savivaldybei (prižiūri jos biudžetinė įstaiga Neringos muziejai).
„Šiuo metu Nidos švyturys yra vienas iš labiausiai lankomų objektų Neringoje. 2020 m. jį aplankė 9 880 lankytojų, 2021 m. – 15 000 lankytojų, 2022 m. – 12 000 lankytojų.
Šie faktai liudija, kad Savivaldybė bei Neringos muziejai turi potencialo – idėjų, reikiamų kompetencijų, gebėjimų bei partnerių – tinkamai panaudoti valstybės perduotą turtą ir pritaikyti jį visuomenės kultūrinių, pažintinių bei rekreacinių poreikių tenkinimui“, – argumentuojama dokumente.
Parlamento Kultūros komiteto vadovas V. Juozapaitis „Vakarų ekspresui“ teigė, kad į raštą jau reaguojama.
„Vykdydami parlamentinę kontrolę mes negalime Vyriaysybės pareikalauti išbraukti švyturio pastatus iš privatizuojamųjų sąrašo, tačiau turime teisę ir pareigą pasidomėti, kodėl stringa procesai, nes kalbame apie viešąjį interesą.
Mero raštas – juridinis pagrindas šį klausimą perkelti jau į kitą lygį. Išties yra keista situacija, nes pardavus tuos statinius naujieji savininkai bus labai smarkiai suvaržyti paveldosauginių reikalavimų, negalės keisti pastatų ar žemės paskirties ir t. t.“ – stebėjosi politikas. „Vakarų ekspreso“ žiniomis, FM esą niekaip neatsikratoma baimės, kad gavusi pastatus juos parduos pati Neringos savivaldybė. „Aš galiu užtikrinti, kad niekada taip neįvyks. Kiek metų dar mums reikia tai įrodinėti?
Parengėme Neringos savivaldybės mokesčių mokėtojų pinigus kainavusį investicinį projektą, įrodėme, kad norime statinius įveiklinti, tačiau ministerijoje vis delsiama priimti reikiamus sprendimus, žiūrima į mus su kažkokiu nepasitikėjimu.
Dar kartą pabrėšiu: savivaldybės noras ir tikslas yra išsaugoti visai Lietuvai vientisą Nidos švyturio pastatų kompleksą, pritaikyti jį visuomenės poreikiams, o ne parduoti. Tai padaryti norėjo Turto bankas, o tada tikrai pastatai virstų privačiais apartamentais su uždarais kiemais ir užblokuotais keliukais“, – teigė D. Jasaitis.
Rengia projektą
Savo ruožtu Neringos muziejai kartu su partneriais planuoja teikti parašką projektui „Švyturių kelias apie Baltijos jūrą“ Europos Sąjungos programoms, kurių lėšomis bus siekiama investuoti į Nidos švyturio ir kuro sandėlio renovaciją, ekspozicijos švyturyje sukūrimą ir įrengimą, turistinio maršruto sukūrimą.
Apie tai „Vakarų ekspresą“ informavo minėtos įstaigos vadovė dr. Lina Motuzienė.
„Projekto tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į istorinio jūrų navigacinio kultūros paveldo aplink Baltijos jūrą svarbą, šio paveldo atvėrimą ir pritaikymą visuomenės poreikiams, kartu siekiant turizmo plėtros didinimo Neringos mieste“, – teigė ji.
Neringos savivaldybės parengtame ir FM pristatytame investiciniame projekte akcentuojama, kad šiuo metu Lietuvoje nėra nė vienos ekspozicijos, skirtos švyturio ar švyturių, jų įrenginių istorijai.
Projektu, kurio vertė gali siekti beveik 1 mln. eurų, siekiama Urbo kalno kraštovaizdžio aplinkoje įkurti muziejinės veiklos, kūrybos, edukacijos, gebėjimų ugdymo ir tarptautinių mainų centrą, kuriame kurtų ir tarpusavyje bendradarbiautų talentingi Lietuvos bei užsienio menininkai, būtų teikiamos sinergiškos kultūros, meno bei verslumo ugdymo paslaugos, nuolatos organizuojami išskirtiniai kultūros bei meno projektai, susitikimai, diskusijos.
Atvirose dirbtuvėse bei laboratorijose vyktų kūrybinį verslumą skatinantys liaudies meistrų, vizualiųjų menų profesionalių bei kitų sričių menininkų rengiami edukaciniai užsiėmimai su vietos bendruomenėmis bei kurorto lankytojais. Išskirtinumą muziejui suteiktų radijo švyturio tematika, kuri daugumoje muziejų yra pamiršta.
