Tuomet iškyla daug klausimų: kada šiltnamio statybai reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD), koks atstumas turi būti išlaikytas nuo šiltnamio iki kaimyno žemės sklypo ribos ir kokiais atvejais šiltnamis laikytinas statiniu.
Taigi, planuojant šiltnamio statybas pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar statomas šiltnamis yra priskirtinas kilnojamiesiems ar nekilnojamiesiems daiktams. Žinotina, kad kilnojamąjį daiktą iš vienos vietos į kitą galima perkelti nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės (jeigu įstatymai nenustato ko kita).
Jeigu būsimas šiltnamis turės šiuos požymius, jis nelaikomas statiniu ir statinių statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai jam netaikomi.
Nekilnojamuoju daiktu šiltnamis laikomas tik tuomet, jei su žeme jis susijęs taip, kad perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus paskirties bei iš esmės nesumažinus jo vertės negalima.
Primintina, kad objektas laikomas statiniu tik tada, kai jis atitinka visas šias sąlygas: yra nekilnojamasis daiktas, kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės; turi laikančiąsias konstrukcijas; yra sukurtas vykdant statybos darbus.
Taigi šiltnamis būtų laikomas statiniu pagal Statybos įstatymo nuostatas, jei jis atitiktų visas šias aukščiau paminėtas sąlygas.
Todėl statytojai turėtų įdėmiai vertinti kiekvieno šiltnamio statybos atvejį, t. y. įvertinti, ar šiltnamis bus montuojamas statybos vietoje, ar nėra galimybės jo neišardžius perkelti jį į kitą vietą, ar statybos darbai vietoje nebus atliekami ir jau pagamintas šiltnamis bus atgabentas į jam numatytą vietą.
Taip pat primename, kad SLD privalomumas naujam statiniui (ir šiltnamiui) dar priklauso ir nuo statinio kategorijos, kuri nustatoma pagal požymius ir parametrus, nurodytus statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, ir teritorijos, kurioje jis statomas. Negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius: kitos (šiltnamių) paskirties pastatai – augalams auginti skirti pastatai (šiltnamiai, oranžerijos, žiemos sodai ir kita) (pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.20 papunktį).
Atkreipiame dėmesį, kad kitos (šiltnamių) paskirties pastatai, kurių didžiausias aukštis – 5 metrai, o didžiausias plotas – 80 kvadratinių metrų, yra priskiriami prie I grupės nesudėtingųjų statinių. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedas reglamentuoja atvejus, kada privalomas statybą leidžiantis dokumentas (SLD) naujo nesudėtingojo statinio statybai.
Primename, kad taip pat pasitikrinti, ar norimam statyti statiniui reikia gauti SLD, galima užpildžius automatinį klausimyną.
Taigi I grupės nesudėtingojo statinio (šiltnamio) naujai statybai nuosavybės teise valdomame žemės sklype, statybą leidžiantis dokumentas (SLD) neprivalomas, jeigu numatyta statyba nepatenka į STR 1.05.01:2017 minėtuose 1.1, 1.2 ir 1.4 papunkčiuose nurodytą teritoriją.
Taip pat žinotina, kad statant šiltnamį arčiau kaip 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 metrą (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai šiltnamio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 metrų atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant šiltnamį arčiau kaip 1 metrą nuo žemės sklypo ribos, privalomas rašytinis gretimo žemės sklypo savininko sutikimas.
Mėgėjų sodo sklype gretimo žemės sklypo savininko rašytinis sutikimas privalomas, jei šiltnamį norima statyti mažesniu kaip 3 m atstumu nuo žemės sklypo ribos.
