Kauniečiai garsėja įvairiais pasiekimais. Vienas jų – aplink miestą yra daugiausia sodininkų bendrijų Lietuvoje.
Net tie kauniečiai, kurie žemės užmiestyje neturi, rankų nenuleidžia – nelegalius daržus užsiveisia tiesiog prie daugiabučių.
Betoninėmis džiunglėmis vadinamuose Šilainiuose įkurti net du tokie sodų masyvai. Vaizdai juose labai skirtingi. Vieni klesti, kitų gali ir nelikti.
Sklypuose – nemažai netvarkos
Šilainiuose netoli Baltijos gatvės yra Kauno tvirtovei priklausantys Linkuvos įtvirtinimai. Čia iki šiol išliko XX amžiaus pradžioje po žemės pylimais įrengti sandėliai amunicijai laikyti ir kariams įsikurti. Dabar ši teritorija sutvarkyta, joje įdomu pasivaikščioti.
Įtvirtinimų pakraštyje pakalnėje teka upelis, tačiau įkalnėje ir upelio slėnyje matyti šabakštynas. Priėjus arčiau tampa aišku, kad čia įkurti sodai.
Žemė suskirstyta įvairaus dydžio sklypais. Jie aptverti tvoromis, kurios suręstos iš senų metalinių strypų, spygliuotos vielos, medienos ir kitokių atliekų.
Sklypuose žmonės susikasę lysves. Kai kur tarp jų, kad kojos nesmigtų į žemę, patiesta senų kilimų atraižų.
Sklypuose stovi ir suklypę savadarbiai plėvele uždangstyti šiltnamiai, vienas kitas aptriušęs sandėliukas.
Vieni sklypų šeimininkai tvarkosi geriau, lysvės atrodo tvarkingos, kiti prisitempę įvairių atliekų, net padangų.
Sodą įkūrė kaimynas Petras
Nors orai dar gana šalti, viename sklype paskutinę kovo savaitę jau darbavosi senjorė Jadvyga. Moteris skynė išdygusius svogūnų ir česnakų laiškus, apžiūrinėjo šiltnamį.
Kaunietė sakė, kad gyvena greta šių nelegalių sodų esančiame daugiabutyje. Sklypus čia turi ir daržoves augina tiek jos kaimynai, tiek kitų netoli esančių daugiaaukščių namų gyventojai.
„Žinau, kaip sodai čia atsirado“, – pasakojimą pradėjo kaunietė.
Apie 1990 metus jos dabar jau miręs kaimynas Petras eidavo į darbą per krūmais užžėlusią tvirtovės įtvirtinimų teritoriją. Kartą jam šovė mintis, kad žemė šioje vietoje turėtų būti derlinga.
„Vieną dieną jis žemę sulopetavo – susikasė kelias lysves. Atėjęs po dienos pamatė, kad aplinkui iškasinėta dar daugiau žemės, – kaimynai taip pat panoro turėti savo daržus. Nuo to laiko sodai čia ir egzistuoja“, – prisiminė moteris.
Daržą paveldėjo iš kaimynės
Viena pirmųjų daržą Linkuvos įtvirtinimų teritorijoje pradėjo puoselėti Jadvygos kaimynė.
„Ji vis sakydavo, kad eina į daržą. Man pasidarė įdomu, kaip jis atrodo. Pamačiusi, kad galima užsiauginti daržovių, kaimynės darže pirmas dvi lysves ir aš susikasiau.
Vėliau draugė jėgų užsiimti daržininkyste nebeturėjo, todėl man perleido visą nemažą sklypą“, – pasakojo jau 30 metų sodininkaujanti moteris.
Darbšti šilainiškė įkalnėje susiformavo lysves, kad lietui lyjant žemė neslinktų žemyn, aptvėrė jas lentomis. Moteris daugiausia augina česnakus.
Iš senų medinių langų rėmų senjorė pasistatė plėvele aptraukiamą šiltnamį. Šį pavasarį jame jau išdygo salotos ir ridikai. Vėliau mažame šiltadaržyje Jadvyga planuoja pasodinti pomidorų ir agurkų daigų.
„Žmonės derliaus nevagia, bet pernai didelę jo dalį sunaikino šliužai“, – skundėsi daržininkė.
Jadvygos sklype auga ir keli serbentų krūmai, kiti sodininkai augina ne tik daržoves, vaiskrūmius, bet pasodino ir vaismedžių.
Nerimą sukėlė skelbimai
Apie 20 sklypų turintys daržininkai nelegaliuose soduose ramiai dirbo ilgus metus, bet neseniai ramybė baigėsi.
Ant medžių buvo pakabinti skelbimai, informuojantys, kad savavališkai statyti šiltnamius, tvoras, pašiūres nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijoje – Kauno tvirtovės Linkuvos įtvirtinimuose – draudžiama.
Skelbimuose taip pat parašyta, kad nuo kovo 23 dienos bus pradėti teritorijos valymo darbai, prie kurių kviečiami prisidėti ir savo daiktus susirinkti sodininkai. Tie, kurie nori užsiimti daržininkyste, turi kreiptis į viešosios įstaigos „Kauno tvirtovės parkas“ administraciją.
Sodininkė Jadvyga sakė, kad kai ji bei kaimynai pamatė skelbimus, pradėjo domėtis, kas laukia daržininkų.
„Iš ko turėjome, iš to sklypus ir tvėrėmės, tvoros apsaugo nuo pašaliečių. Vasarą, kai viskas sužaliuoja, tvoras apsiveja vijokliai, viskas atrodo kur kas gražiau. Jei jas nugriaus, derlių pavogs. Sutinku, kad kai kurie šlamšto tikrai yra prisitempę, bet jei reikės viską griauti, nebeisiu į sodą, gaila, kad jo nebeliks“, – apgailestavo moteris.
Daržininkė pasakojo, kad kai kurie kaimynai, net ir norėdami apsitvarkyti, artimiausiu metu to padaryti negalės.
„Vienai sodininkei pakeistas klubo sąnarys, kita serga onkologine liga. Daug žmonių nebeturi jėgų labai sunkiai dirbti. Kiti, kaip ir aš, šiltnamiuose pasisėjo daržovių. Nejaugi bet kokiu atveju viską griaus ir naikins?“ – klausė moteris.
Prasidėjo įvairūs konfliktai
Viešosios įstaigos „Kauno tvirtovės parkas“, besirūpinančios beveik visų Kauno fortų priežiūra, direktorius Egidijus Bagdonas sakė, kad Linkuvos įtvirtinimų teritoriją iš pagrindų tvarkyti pradėjo prieš dvejus metus.
Kai nebeliko šiukšlyno ir šabakštynų, vietovė tapo patraukli, čia ateina pasivaikščioti daug žmonių. Pramogautojai ir pastebėjo teritorijos pakraštyje sukastas lysves, pastatytus šiltnamius. Kai kurių pramogautojų šunys ėmė lįsti į sodus, tarp sodininkų ir atėjūnų prasidėjo konfliktai.
Įtvirtinimų lankytojams pradėjo kliūti tai, kad sodininkai įsikūrę netvarkingai, o juk ši teritorija saugoma paveldo.
„Kadangi ši teritorija yra saugoma, jokių statinių čia negali būti. Tiesa, sklypas, kuriame įsikūrę sodininkai, nesuformuotas, todėl nei mes, nei savivaldybė juo neprivalo rūpintis. Bet norisi, kad paveldas nebūtų niokojamas, kad teritorija būtų tvarkoma, todėl veiksmų ir pradedame imtis“, – aiškino E.Bagdonas.
Pirmoji fortų prižiūrėtojų talka jau įvyko, iš kai kurių sklypų buvo surinktos ir išvežtos kilimų atraižos.
Rengs ir didžiulę talką
Kai kovo viduryje ant medžių buvo pakabinti skelbimai, kad teritorijoje prasidės valymo darbai, tik keli sodininkai E.Bagdono teiravosi, ką turi daryti, kad daržai nebūtų sunaikinti.
Pirmą balandžio savaitę fortų prižiūrėtojai ketina surengti susitikimą su gyventojais, pasikalbėti, kaip tvarkytis. Didelė talka, valant sodininkų užimtą žemę, vyks balandžio 22 dieną. Joje dalyvaus „Kauno tvirtovės parko“, Šilainių seniūnijos atstovai, prisidėti raginami ir sodininkai.
„Tą dieną atsivešime šiukšlių maišų. Sodininkus kviečiame prisijungti prie talkos, patiems surinkti ir į vieną vietą sunešti įvairias atliekas. Kitas rinksime mes.
Nors saugomoje teritorijoje jokių statinių – šiltnamių, pašiūrių, tvorų – neturi būti, drastiškai elgtis neketiname, iš karto visų statinių negriausime, nes žmonės jau kai ką augina šiltnamiuose. Bet bėgant laikui jų turės nelikti“, – planus atskleidė E.Bagdonas.
Sodininkavo ir VIII forte
Tvarkingai prižiūrimos lysvės Linkuvos įtvirtinimų teritorijoje bent kol kas galės likti. Dar geriau būtų, jei atsirastų entuziastų, kurie užsiimtų sodininkavimo ir daržininkavimo edukacijomis.
Puikus pavyzdys, kaip nelegalūs daržai virto legaliais, yra visai netoli – taip pat Šilainiuose esančio VIII forto teritorijoje.
Šio forto slėnyje Šilainių daugiabučių gyventojai nelegaliai sodininkavo taip pat ne vieną dešimtmetį. Šilainiuose užaugusiai kaunietei menininkei Evelinai Šimkutei 2018 metais kilo idėja legalizuoti sodininkų veiklą. Ji sumanė įgyvendinti projektą „Šilainių sodai“.
Kaunietė susipažino su senaisiais sodininkais ir į Šilainių sodus pakvietė jaunus žmones, kurie nori užsiimti sodininkyste mieste.
Reikia ieškoti kompromisų
Pamažu senuosius sodininkus pavyko įkalbėti nugriauti negražias pašiūres, šiltnamius ir tvoras. Įrankius jie jau laiko nedidelėse iš medžio plokščių sukaltose dėžėse. Menininkai sukūrė įdomias talpyklas su savotiškais skėčiais lietaus vandeniui surinkti. Greta pakeltose lysvėse savo daržus užveisė jauni kauniečiai.
Projektas „Šilainių sodai“ tapo ir susitikimų, renginių vieta. Fortų prižiūrėtojai net įrengė laiptus, nuo Žaibo gatvės vedančius į slėnį, kad daržininkams būtų patogiau eiti į savo daržus.
E.Šimkutė sakė, jog norint, kad sodai Linkuvos įtvirtinimuose išliktų ir dėl jų niekas nesipiktintų, reikia ieškoti kompromisų.
„Sodininkai turėtų suprasti, kad statinių ir tvorų paveldo teritorijoje neturi būti, geriau, kad lysvės ir sklypai būtų tvarkingi. Taip pat būtų gerai, kad sodininkai turėtų savo atstovus, su kuriais fortų prižiūrėtojai galėtų bendrauti, tartis. Tikiuosi, kad tokių entuziastų atsiras ir Linkuvos įtvirtinimų sodai išliks“, – vylėsi E.Šimkutė.
Anksčiau daržininkai niekam neužkliuvo
Virginijus Naruševičius
Šilainių seniūnas
„Dar prieš 5 metus kai kuriems seniūnijos gyventojams nepatikdavo, kad VIII forto pakraštyje yra nelegalūs sodai ir juose žmonės sodininkauja, skundėsi, kad ten trūksta tvarkos.
Šie dar sovietmečių įkurti sodai buvo nelegalūs, ne visi sodininkai gyveno tvarkingai, bet buvo ir gerų dalykų. Dėl sodininkų veiklos forto teritorijoje lėčiau plito Sosnovskio barščiai.
Laimei, atsirado menininkė E.Šimkutė, kurios iniciatyvą legalizuoti sodus palaikė „Kauno tvirtovės parko“ atstovai, ir graži tradicija forto pakraštyje sodininkauti išliko.
Dėl Linkuvos įtvirtinimuose esančių sodų iki šiol jokių skundų nebuvo. Bet kadangi nuspręsta, kad ir šioje teritorijoje laikas padaryti tvarką, mes „Kauno tvirtovės parkui“ padėsime.
Gaila žmonų, kurie sodininkauja, bet to jie nebegalės daryti. Todėl būtų gerai rasti visiems tinkamą sprendimą.“
Asta Chanko
Petrašiūnų seniūnijos seniūnė
„Mūsų seniūnijoje yra bene daugiausia Kauno miesto teritorijoje vis dar egzistuojančių legalių sodininkų bendrijų. Taip pat iki pernai dar buvo ir nelegalių sodų.
Oficialios sodininkų bendrijos yra penkios. Trys – Amaliuose, kelios – greta Chemijos prospekto, viena – už VI forto. Visos jos buvo įkurtos dar sovietmečiu, tada šios teritorijos buvo miesto pakraščiai.
Vis daugiau šiose sodininkų bendrijose esančių namų pritaikomi gyventi nuolatos, tikri sodai su vasarnamiais nyksta.
Kaip bendrijos tvarkomos, labai priklauso nuo jų pirmininkų veiklumo. Vieni sugeba surinkti mokesčius ir už juos tvarkyti bendrijos infrastruktūrą. Kiti to daryti nesugeba ir sodininkų bendrijų erdvės būna apleistos.
Legaliose sodininkų bendrijose daugiausia problemų kyla dėl kelių. Jie dažnai siauri, privažiavimai prie sklypų nepatogūs. Remontuoti šiuos kelius turi patys bendrijų nariai. Mes, seniūnijos atstovai, kelius galime tik greideriuoti.
Prie legalių sodininkų bendrijų neretai prisišlieja ir nelegalių. Tokių statinių – vasarnamių, šiltnamių, pašiūrių – valstybinėje žemėje aptinkame patikrinimų metu. Jie griaunami, daržai naikinami.
Iki šiol nemažai problemų kėlė sovietmečiu įkurtos, bet taip ir neįteisintos sodininkų bendrijos. Tokias dvi turėjome Palemone. Viena jų buvo skirta „Palemono keramikos“ darbuotojams. Žmonės savo sklypų su palaikiais statiniais nebuvo įteisinę, sklypuose buvo nemažai netvarkos.
Šio turto savininkus informavome, kad jei statinių nenuardys ir turto neišsiveš per 1 mėnesį, tai padarys seniūnijos atstovai. Tie, kas savo turtu rūpinosi, prašė duoti daugiau laiko. Skyrėme iki 6 mėnesių ir žmonės sklypus atlaisvino. Konfliktų, laimei, nekilo. Dabar šie sklypai grąžinti, juose jau vyksta statybos.“
