3,444 mln. eurų Europos Sąjungos ir savivaldybės lėšų atseikėta už 5 hektarų sklypo pavertimą japoniškuoju sodu. Privačiomis investicijomis buvo parengtas tik šios laisvalaikio erdvės techninis projektas.
Nors 2013 metais, kai kilo japoniškojo sodo idėja, buvo minimos konkrečios įmonės, kurios sutiko prisidėti prie parko kūrimo, visų jų paslaugų savivaldybė atsisakė.
Kai miestą valdyti ėmėsi mero Remigijaus Šimašiaus komanda, japoniškojo sodo projektas penkerius metus dūlėjo stalčiuose, paskui paknopstomis buvo ieškoma finansavimo šaltinių. Per tą laikotarpį jis pabrango 357 tūkst. eurų.
Laukia antrasis etapas
Savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas pripažino, kad 2020 metais su įmone „Eikos statyba“ pasirašytos sutarties dėl japoniškojo sodo įrengimo pirmojo etapo vertė buvo 3,087 mln. eurų.
Vėliau sutartis buvo indeksuojama ir galutinė pirmojo etapo projekto vertė siekia 3,444 mln. eurų.
Anot G.Grubinsko, antrasis etapas dar nėra įvykdytas – dėl jo įgyvendinimo bus sprendžiama įvertinus japoniškojo sodo funkcionavimą.
Anksčiau buvo numatyta, kad abu įrengimo etapai kainuos apie 4 mln. eurų, tačiau dabar aiškėja, jog ši suma bus didesnė arba sodas liks nebaigtas.
Perėmė įstaigos valdymą
G.Grubinskas patvirtino, kad privačių investuotojų įnašų vykdant sodo įrengimo Linkmenų gatvėje darbus nebuvo.
Mat 2019 metų rudenį savivaldybės taryba nusprendė perimti bendrovių „Tokvila“ ir „MG Baltic“ kontroliuojamos „Darnu Group“ dalis viešojoje įstaigoje „Vilniaus japoniškas sodas“.
Taip esą buvo siekiama išjudinti ilgiau nei penkerius metus stagnuojančius planus įkurti Šnipiškėse japoniško stiliaus parką.
„Nors buvę projekto partneriai tiesiogiai nebedalyvaus įgyvendinant projektą, savivaldybė glaudžiai bendradarbiauja perimant partnerių atliktus darbus ir sukauptas žinias“, – prieš ketverius metus komentavo savivaldybė.
Beje, tarp privačių investuotojų buvo minima ir komercinio nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo fondų valdymo įmonė „Lords LB Asset Management“.
O dalį pinigų žadėjusios skirti bendrovės „Tokvila“ valdybos pirmininkas Petras Ignotas buvo pasiryžęs ieškoti daugiau investuotojų, kurie finansiškai paremtų projektą.
Verslas pavargo laukti
Buvęs meras Artūras Zuokas pasidžiaugė, kad Vilniuje atsirado nauja graži netradicinė erdvė, tačiau pridūrė, jog parką planavo įrengti per trejus ar ketverius metus.
„Dešimt metų tokiam parkui įrengti – švelniai tariant, per ilgas laiko tarpas“, – įvertino politikas.
Jo žodžiais, tai iliustruoja ir privataus 16 hektarų japoniškojo sodo įrengimas Mažučiuose (Kretingos r.) per dvejus metus.
A.Zuokas pabrėžė, kad japoniškąjį sodą Vilniuje buvo ketinama įrengti pirmiausia remiantis privačiomis investicijomis: „Juk aplink yra daugybė besikuriančių įmonių, tad planavome, kad jos kaip socialinės infrastruktūros mokesčio dalį arba savo iniciatyva prisidėtų ir finansuotų parko kūrimą.
Toks parkas smarkiai pakeičia ir pagerina verslo aplinką tiems investuotojams. Ir tiktai paaiškėjus, kiek lėšų dar trūksta, savivaldybė prisidėtų gavusi europinę paramą.“
Anot buvusio mero, kad privačių investuotojų ketinimai buvo rimti, liudija tai, jog jie tapo viešosios įstaigos „Vilniaus japoniškas sodas“ dalininkais.
Bet savivaldybė nuėjo kitu keliu – projektas finansuojamas Europos Sąjungos ir miesto lėšomis.
Kodėl taip įvyko, A.Zuokas siūlė klausti miesto vadžias perėmusių vadovų: „Aš manau, kad verslas ne tik galėjo, bet ir privalėjo prisidėti prie tokio projekto. Jį įgyvendinti ES ir savivaldybės lėšomis paprasta, bet nebūtinai efektyvu. Dėl to projektas ir buvo taip ilgai įgyvendinamas, o verslas pavargo laukti.“
Negalėjo gauti paramos?
Savivaldybės poziciją išdėstęs G.Grubinskas aiškino kitaip. 2013 metais buvo įsteigta viešoji įstaiga „Vilniaus japoniškas sodas“, kurios dalininkai buvo privatūs asmenys ir savivaldybė.
Jie planavo įgyvendinti projektą iš trijų finansavimo šaltinių – Europos Sąjungos paramos, savivaldybės biudžeto ir privačių investuotojų lėšų.
Vėliau, rengiantis projekto įgyvendinimui, esą paaiškėjo, kad viešoji įstaiga negali būti ES paramos gavėja, todėl nuspręsta, kad projektą įgyvendins savivaldybė.
Privačių investuotojų nebebuvo ieškoma, nes to neva nenumatė ES finansavimo struktūra.
Kūrė japonas ekspertas
Japoniškojo sodo idėjos autorius ir iniciatorius yra kraštovaizdžio ir bonsų meistras Kęstutis Ptakauskas. Jis kartu su bendrove „Tokvila“ pasiūlė idėją sukurti japoniško stiliaus sodą Vilniuje.
Sodo vieta parinkta neatsitiktinai. Ši teritorija – tai kadaise per Lietuvą slinkusio ledyno palikimas – nedidelis tvenkinys, susiformavęs iš čia tekėjusios ledyno upės.
Natūrali vandens telkinio kilmė sodo kūrėjus užbūrė savo geologine istorija ir paskatino kurti sodą būtent šioje teritorijoje.
Radę vietą sodui vilniečiai pasikvietė japoniško stiliaus sodų specialistą kraštovaizdžio architektą iš Japonijos Shiro Nakane, kuris sukūrė sodo koncepciją. Sodas įrengtas 5 hektarų plote.
Šis ekspertas dar prieš pusšimtį metų Kioto megapolyje įsteigė kraštovaizdžio projektavimo įmonę „Nakane & Associates“, kurios darbai yra garsūs ne tik Japonijoje, bet ir visame pasaulyje.
Sh.Nakane projektuotų parkų ir sodų yra Jungtinėse Valstijose, Australijoje, Europoje.
Elgėsi lyg laukiniai
Nors japoniškojo sodo oficialus atidarymas tik šį šeštadienį, vartus jis atvėrė jau prieš savaitę.
Lankytojai į jį plūste plūdo ir ne visi laikėsi tvarkos – skynė augalus, laipiojo bambukų tvorelėmis, trypė nespėjusią įsišaknyti žolę, o kai kurie neieškojo tualeto ir gamtinius reikalus atliko tiesiog sodo erdvėse.
Kiti sodo takais lakstė dviračiais juos gadindami ir keldami pavojų lankytojams.
Savivaldybė pažadėjo pakabinti daugiau nuorodų, kas sode leidžiama ir kas – ne.
