Pasinaudoję šiais kvietimais daugiabučių gyventojai galės džiaugtis ne tik sumažėjusiomis šildymo sąskaitomis, bet ir geresne gyvenimo kokybe.
„Šiandien Lietuvoje iš viso turime beveik 4,5 tūkst. renovuotų daugiabučių namų, apie 35 tūkst. daugiabučių dar laukia savo eilės. Kviečiu sureaguoti į mūsų gruodžio mėnesį paskelbtą kvietimą, jo sąlygas, parengti investicinį planą, balsuoti ir prisijungti“, – pasakoja Gintarė Burbienė, APVA Pastatų energinio taupumo departamento Projektų įgyvendinimo ir priežiūros skyriaus vedėja.
Ji džiaugiasi, kad naujas paskelbtas kvietimas yra kitoks – paprastesnis. Juo siekiama sumažinti biurokratinių slenksčių mynimą, sutrumpinti procesus ir palengvinti tiek patį paraiškų teikimą, tiek administravimo procesą. G.Burbienė taip pat pabrėžia, kad šiek tiek pasikeitė valstybės paramos sąlygos, – prie 30 proc. subsidijos, kuri buvo ir anksčiau, dabar nuo 10 iki 20 proc. padidinta papildoma parama tuo atveju, jei planuojama įsirengti naują atskirą šilumos punktą arba automatizuoti seną dar neautomatizuotą atnaujinant karšto vandens ir šildymo sistemas.
„Svarbiausia žinutė, kuria noriu pasidalinti, – keičiasi pastato energinio efektyvumo reikalavimai – iš anksčiau buvusios minimalios C klasės šio kvietimo metu reikia pasiekti ne mažesnę nei B energinio naudingumo klasę, sutaupyti bent 40 proc. šiluminės energijos sąnaudų. Nors ankstesniuose kvietimuose teikti paraiškas daugiabučiams atnaujinti vienas reikalavimų buvo pasiekti ne mažesnę nei C energinio naudingumo klasę, didžioji dalis pasiekė B klasę. Lietuvos mastu vidutiniškai sutaupoma apie 68 proc. šilumos sąnaudų“, – pasakoja G.Burbienė.
Renovacijos galimybe domisi vis daugiau Lietuvos gyventojų – tai parodo skambučių ir paklausimų skaičius. Pastaruoju metu gyventojai dažniausiai teiraujasi, ar bus pratęstas paraiškų teikimo terminas gruodžio mėnesį paskelbtam kvietimui.
Kapitalinis remontas – svarbiausias renovacijos aspektas
Laura Lukoševičienė, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės vyresnioji patarėja, kalbėdama apie antrą galiojantį kvietimą, paskelbtą š. m. vasario 24 d., sako, jog pagal energinio naudingumo ir energijos vartojimo direktyvas Lietuva pasirengė ir pasitvirtino ilgalaikę modernizacijos strategiją, kurios tikslas – taip transformuoti esamą pastatų fondą, kad jis taptų efektyviai energiją vartojančiu, su galimybe persitvarkyti į beveik nulinės energijos pastatus ir tapti nepriklausomam nuo iškastinio turto.
„Strategijos rezultatai parodė, jog didžiausia ekonominė grąža sukuriama 45–55 proc. energijos sutaupymų zonoje, o tai reiškia, kad renovacijai keliame tikslą pasiekti ne tik B, bet ir A bei aukštesnes energinio naudingumo klases, pritaikant atsinaujinančiųjų energijos išteklių priemones. Svarbu paminėti, jog pastatai yra atnaujinami ciklais, – kapitalinis remontas yra svarbiausias renovacijos aspektas, nes daugelis įsivaizduoja, kad tai yra tik sienų apšiltinimas, tačiau renovuojant pastatus kapitališkai mes prailginame jų gyvavimo ciklą iki 30 metų“, – teigia L.Lukoševičienė.
Anot pašnekovės, svarbu ne tik matyti, kodėl renovacija yra reikalinga, bet ir kodėl ji naudinga. Renovacijos sampratą svarbu keisti iš esmės – verta suprasti, kad tai ne tik išlaidos, bet ir investicijos į nuosavą turtą, nes po atnaujinimo būsto vertė išauga nuo 15 iki 30 proc.
Dės visas pastangas įgyvendinti planus
L.Lukoševičienės teigimu, artimiausi ministerijos planai – tobulinti ir efektyvinti daugiabučių modernizacijos procesą ir mechanizmus: „Šiuo metu kaip tik vertiname fiksuoto įkainio nustatymą daugiabučių renovacijos paramai, vykdoma kompleksinės kvartalinės renovacijos modelio peržiūra, kad jis vyktų efektyviai. Prie to prisidės šiuo metu rengiamos tvarių miestų gairės – kuriame įrankį, kuris padės urbanizuotas teritorijas vertinti sociokultūriniu, gamtiniu, antropogeniniu ir ekonominiu aspektai.“
„Dėsime visas pastangas įgyvendinti išvardintus planus, nes APVA yra renovacijos proceso šeimininkas, kuris šį procesą ves į priekį.
Planuojame sulaukti kuo daugiau paraiškų, nestabdyti procesų ir paleisti projektus įgyvendinti, kad žmonės, kurie šiandien sugalvojo, jog nori atnaujinti daugiabutį, per 1–2 metus galėtų jau džiaugtis atliktais darbais“, – pabrėžia APVA Pastatų energinio taupumo departamento Projektų įgyvendinimo ir priežiūros skyriaus vedėja G.Burbienė.
