„Kad nekiltų problemų, įrengti papildomi vartai. Jūs matėte – tvarkingi, naujai dažyti varteliai“, – žurnalistams, kartu su Seimo nariais susirinkusiems Gulbinų kvartale, sakė S. Kubilus.
Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis žurnalistams sakė, kad neįsivaizduoja, kaip nuomotojai užtikrins gyventojų priėjimą tiek prie valstybinių miškų, tiek prie Gulbinų ežero pakrantės. Jis atkreipė dėmesį, kad prie kvartalo teritorijos nėra jokios schemos, kuri leistų žmonėms suprasti, jog į teritoriją galima patekti tik pro įrengtus vartelius.
„Jie turi įvykdyti rekreacinį interesą. Sunkiai tai įsivaizduoju. Daugeliu atveju arba kils konfliktai, arba visur sakys „labai atsiprašom, bet čia ne piliečiams, čia tik tai mums“ ir mes turime didelę problemą“, – teigė A. Stončaitis.
„Ar sunku šiandieną čia pastatyti stenduką, kainuojantį iki 100 eurų, kad žmogus susiorientuotų, kad ten yra penkeri vartai, kur mano teisė yra užeiti į valstybinę žemę? Nėra tokio paprasto dalyko“, – stebėjosi parlamentaras.
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė viliasi, kad teismuose bus išspręstos dabartinės su kvartalu susijusios problemos. Ji sveikino Nacionalinę žemės tarnybą, kuri jau kreipėsi į valstybinio sklypo nuomininkus dėl sutarties perrašymo, kad būtų perpus sumažintas nuomojamasis plotas.
„Man atrodo, kad teismuose bus atsakyta, kaip spręsti problemas. Bet aš manau, kad NŽT jau padariusi gerus žingsnius būtent dėl to, kad kreipėsi į nuomotojus dėl sutarties perrašymo ir susimažinti tą plotą bene perpus, kad būtų suformuotos tik reikiamos teritorijos statiniams eksploatuoti“, – sakė A. Gedvilienė.
„Tokiu atveju ta tvora būtų visai nereikalinga, mano galva, ir reikėtų ieškoti būdų ją iš viso nuardyti“, – pridūrė ji.
Aptartas ir kitas sprendimas: savivaldybė ir NŽT galėtų įrengti servitutinį kelią
Seimo narė taip pat pristatė kitą problemos sprendimą, aptartą Antikorupcijos komisijos ir Aplinkos apsaugos komiteto išvažiuojamajame posėdyje. Anot A. Gedvilienės, savivaldybė kartu su NŽT galėtų įrengti servitutinius kelius, kad gyventojai galėtų saugiai pasiekti ežero pakrantę.
„Kitas variantas, kurį mes šiandien išgirdome ir, man atrodo, tai galėtų būti laikinas sprendimas – savivaldybės ir NŽT susitarimas padaryti servitutinius kelius, kad žmonės, atvykę čia, norėdami patekti prie ežero, galėtų tai padaryti tiesiogiai, o ne bandant eiti pagal tvorą ir ieškant ten toli priėjimo prie ežero“, – sakė politikė.
„Girdime, kad savivaldybė nori įrengti viešąją erdvę, viešąjį pliažą. Tai turbūt verta padaryti ir tiesioginius praėjimus, kad iš tikrųjų ši valstybinė žemė, kad ir išnuomota, vis dėlto būtų atvira visuomenei“, – pažymėjo A. Gedvilienė.
„Gulbinų turizmo“ vadovas nesipriešintų servitutinio kelio įrengimui
Įmonės, kuri nuomojasi valstybinę žemę, vadovas S. Kubilius teigė, kad nei miškininkai, nei nuomininkai nesipriešintų servitutinio kelio įrengimui. Tačiau, pažymėjo jis, toks kelias būtų perteklinis, nes valstybinio miško plotai, kuriuos pasiekti galima pro vartelius, susieti ir pro juos galima nueiti iki ežero pakrantės.
„Miškininkai nemato problemos servitutinio kelio, kurio ilgis būtų 3,5 metro“, – sakė S. Kubilius.
„Jis yra perteklinis dalykas, kadangi tie ploteliai susisiekia, ten nematome problemos visiškai. Jeigu savivaldybė įrengs kažkokią infrastruktūrą, tai tada galima kalbėti ir pateisinti servitutinio kelio atsiradimą“, – akcentavo jis.
Šiuo metu, anot jo, per krūmynus, kurie juosia ežero pakrantę Gulbinų kvartale, praeiti neįmanoma. S. Kubilius pridūrė, kad kvartalo šiauriniame krašte yra žemės ploto nuomininkų įrengta aikštelė žvejams ir ilsėtis norintiems gyventojams.
„Dabar į tą šabakštyną tikrai neleisčiau žmogaus, kuris ten susižalos. Ateina puikiausiai vaikai, žino taką, anam šiauriniame gale, kur įrengėme aikštelę“, – teigė S. Kubilius.
„Ir ten puikiausiai sėdi ir vaikai, ir žvejai. Niekas niekada nedarė problemos, kad negalima patekti prie ežero. Tai yra dirbtinai iškeltas klausimas“, – pridūrė „Gulbinų turizmo“ vadovas.
Anot S. Kubiliaus, Gulbinų kvartale šiuo metu įsikūrę 15 pastatų, kurie priklauso privatiems asmenims. „Gulbinų turizmas“ su Apskrities viršininko administracija ir NŽT nuomos sutartį pasirašė prieš 30 metų. Anot nuomininko, sutartis sudaryta 99 metams.
„Tikiuosi, kad sveikas protas ateis į Lietuvą. Tai yra sutarčių, kurios sudarytos prieš 30 metų, laužymas. Sutartis sudaryta 99 metams, ir trečdaliui laiko praėjus mes ją bandome pakeisti“, – sakė S. Kubilius.
ELTA primena, kad 2021 metais Seimo Antikorupcijos komisija atliko tyrimą ir konstatavo, kad, dokumentuose atvaizduojant Gulbinų kvartalo teritoriją, joje esantis miškas neteisėtai pažymėtas kaip ne miško žemė.
Šia situacija susidomėjus Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT), dokumentuose teritorijai miško statusas buvo sugrąžintas. Miškų įstatymas ir aplinkos ministro patvirtintos Lankymosi miške taisyklės numato, kad visuomenė laisvai ir nevaržomai gali patekti tiek į privatų, tiek į valstybinį mišką. Tačiau šių metų birželio 7 dieną „Delfi“ portalo žurnalistams ir tinklaraštininkui Skirmantui Malinauskui apsilankius Gulbinų kvartale iškilo sunkumų patekti į šalia ežero esantį mišką. 14,5 ha Gulbinų kvartalo teritoriją juosia tvora, nepaisant to, kad 3,4 ha sklypo pripažinta mišku, kuriame pagal įstatymą gali lankytis visi žmonės. Žurnalistus pasitikęs apsaugos darbuotojas paaiškino, kad į mišką galima patekti per vartelius. Tačiau šie varteliai ne visada būna atrakinti.
Žurnalistams iškvietus Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnus, birželio 8 dieną AAD pradėjo naują tyrimą dėl visuomenei apribotos galimybės patekti į mišką greta Gulbinų kvartalo.
Birželio 12 dieną Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje pradėtas tyrimas dėl statinio – tvoros, esančios valstybinės žemės sklype Gulbinų kvartale, statybos teisėtumo.
Birželio 15 dieną Vilniaus meras Valdas Benkunskas, reaguodamas į portalo „Delfi“ žurnalistų atliktą tyrimą Gulbinų kvartale, tvirtino, kad iš savivaldybės pusės bus padaryta viskas, jog Gulbino ežero pakrantė taptų prieinama visuomenei dar šią vasarą.
Jis tikino, kad dar 2020 metais prokuratūra kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) reikalaudama spręsti teisės pažeidimus, o sostinės savivaldybė taip pat kelis kartus klausė NŽT, ar nereikia pagalbos šiame procese. Pasak politiko, atsakymo nebuvo sulaukta, bet jo žiniomis, NŽT dabar dėl šio klausimo teisiasi su nuomininkais.
