Žada mažiau popierizmo
„Senamiestis šiandien neatrodo toks, koks galėtų, būtini greiti sprendimai, skatinantys atsinaujinimą. Tikiu, kad tarybai teikiama nauja tvarka bus patraukli, pastatų šeimininkus paakins atnaujinti savo turtą, prisidėti prie senamiesčio estetinio vaizdo gerinimo. Tvarkingas, jaukus ir gyvas senamiestis – vienas iš itin svarbių mūsų siekių“, – teigia A.Vaitkus.
Naujos tvarkos aprašą numatoma svarstyti ir tvirtinti šį mėnesį tarybos posėdyje. Į finansavimo pastatų fasadams tvarkyti programos lėšas galės pretenduoti visų senamiesčio zonoje esančių pastatų savininkai, nesvarbu, ar pastatas yra saugomas kultūros paveldo objektas, ar ne.
Patvirtinus naują tvarką, pastatų savininkai bus kviečiami teikti paraiškas jau šiemet, finansavimas bus skiriamas 2024-aisiais. Pasinaudoti galimybe gauti finansavimą bus paprasčiau, ne visais atvejais bus reikalaujama įprastų dokumentų.
Pavyzdžiui, statybos leidimų, sudėtingų techninių projekto nebereikės paprastajam namų remontui – fasadams perdažyti, nutrupėjusio tinko tvarkymo darbams, jeigu tik nekeičiama pastatų išvaizda, jų vertingosios savybės.
Prioritetas teikiamas pastatams erdvėse, kurias atnaujina savivaldybė, fiksuojami didesni turistų ar gyventojų srautai – Tiltų, Teatro, Žvejų, Turgaus, Daržų, Sukilėlių, Aukštosios, Didžiosios Vandens, Vežėjų gatvėse, Teatro, Turgaus aikštėse, šalia miesto simbolio burlaivio „Meridianas“.
Investicijos – lašas jūroje
A.Vaitkus tikisi, jog toks reglamentavimas skatins nekilnojamojo turto valdytojus pirmiausiai tvarkyti pastatus reprezentacinėse senamiesčio valdose: „Savivaldybei atnaujinus gatvę ar kitą viešąjį objektą, o šalia esančių pastatų savininkams – fasadus, būtų sukurta vientisa kokybiška erdvė“.
Numatoma, kad kitais metais pastatų fasadams atnaujinti prireiktų mažiausiai 150 tūkst. eurų, 2025 metais – 210 tūkst. eurų. Sulaukus daugiau senamiesčio pastatų valdytojų paraiškų, finansavimas ateityje galėtų būti peržiūrėtas.
Palikta galioti ir ankstesnė tvarka, pagal kurią galima gauti savivaldybės finansavimą Klaipėdos senamiestyje ir naujamiestyje esančių saugomų kultūros paveldo pastatų tvarkybai – lėšos bus skiriamas darbams, susijusiems su kultūros paveldo objektų išsaugojimu.
Kavinių, restoranų, gyvenamųjų namų bendraturčiai palankiai vertina savivaldybės pastangas lengvinti jiems finansinę našta, susijusią su prievole savo lėšomis tvarkyti pastatus, tačiau numatomas lėšas įvardija kaip „lašą jūroje“ – investicijų senamiesčio kosmetikai reikia kur kas daugiau.
Gatvėse – šiurpūs vaiduokliai
Klaipėdos senamiestyje ir šalia jo yra nemažai apleistų, metų metais netvarkomų, griuvančių, senųjų pastatų – fasadus apkarsčius tinklais, kuriamas įspūdis, jog savininkai jais rūpinasi. Šiurpus vaiduoklis stūkso Naujojoje Uosto gatvėje – jo mūrus ardo ant stogų jau sužėlę berželiai.
Purvinais dangalais maskuojamas senojo Mėmelio fragmentas – namas, kuriame veikė Karališkojo jūrų uosto statybos valdyba, iškilo 1883 metais. Tarpukariu čia įsikūrė pirmoji lietuviška uosto būstinė, dirbo garsūs inžinieriai ir vadovai L.Hagenas, G.Borchertas, R.Visockas, J.Šimoliūnas, L.Stulpinas.
Klaipėdos karališkojo pašto rūmai irgi atrodo klaikiai. Sklando nemažai vizijų, kaip gelbėti šį istorijos paminklą, tačiau fasadų konservavimo darbai net nepradėti. Dar viena senamiesčio piktžaizdė – sudegęs ir netvarkomas „Baltijos“ kino teatro pastatas prie Biržos tilto. Klaipėdos pilies muziejaus pašonėje stūkso apleisti senojo Memelio jachtkubo ir irklavimo bazės statiniai.
Pasitaiko nesusipratimų, kai senieji statiniai nuverčiami, o tik paskui paveldosaugininkai stveriasi už galvos, paaiškėjus, jog nušluotos istorinės vertybės. Klaipėdoje taip nutiko prieš ketverius metus – Daržų gatvėje nugriautas 1773 metais statytas vėlyvojo baroko stiliaus gyvenamasis pastatas.
