Kauno rajone žmonės noriai kuriasi kaimuose ar miesteliuose, kurie yra arčiau miesto. Pavyzdžiui, didžiausias pakaunės kaimas dabar yra prie miesto prisišliejusi Domeikava. Joje gyvena 11 tūkstančių gyventojų.
O kaip atrodo vienas mažiausių Kauno rajono kaimų?
Tokį pavyko rasti 40 kilometrų nuo Kauno Vilkijos apylinkių seniūnijoje. Tai – Skrebenų kaimas. Jame – tik 6 namai. Ar kaimo gyventojai pasigenda kokių nors miesto privalumų?
Gyvena senelių sodyboje
Iš Kauno pasileidus į kelionę, pervažiavus Vilkiją ir toliau riedant asfaltuotu puikios kokybės keliu pakelėje galima pamatyti ženklą, kad pasukus į dešinę už 3 kilometrų įkurti Purviškiai. Tačiau jų neprivažiavus miške galima užtikti kitą – Skrebenų – kaimą. Lentelės su kaimo pavadinimu prie kelio net nėra.
Gražaus miško apsuptyje matyti nemaža sodyba. Kažkada čia pastatyti seni namai ir ūkiniai pastatai atnaujinti, aplinka prižiūrima. Aptvare kudakuoja vištos, laksto svetingai nusiteikę nedideli šunys.
Sodyboje šeimininkauja seserys Rasutė Gustaitienė ir Laima Letukienė su savo šeimų nariais.
R.Gustaitienė pasakojo, kad kaime tarpukariu įsikūrė seneliai, čia gyveno ir tėvai.
„Ir mes čia šaukštus padėsime“, – sakė moteris.
Vasaromis stigo vandens
Sodybos šeimininkės prisiminė, kaip keitėsi gyvenimas kaime.
„Buvo kur kas daugiau gyventojų ir namų. Elektra kaime buvo įvesta 1964 metais. Laidai kabėjo ant stulpų ir siūbuodavo, kai kildavo audra, elektra dingdavo. Bet tėtis nupirko nespalvotą televizorių, tai buvo labai didelis įvykis. Dabar elektra jau tiekiama kabeliais, jokių problemų nekyla“, – pasakojo L.Letukienė.
Vandenį sodybos gyventojai semdavo iš šulinio, bet vasaromis jo dažnai trūkdavo, todėl išsikasė gręžinį, ir problemos neliko. Įsirengė ir nuotekų sistemą.
Namus gyventojai šildo elektra, dujomis ir kietuoju kuru.
Augina ir avis, ir bites
Skrebenų gyventojos augina ne tik įvairias daržoves ir vaismedžius bei vaiskrūmius. Kieme įrengtame aptvare ganosi pulkas avių.
„Kiti gyvulių jau nelaiko, mano vyras taip pat stebisi, kad vargstu, o man avelių reikia, patinka jas auginti“, – sakė R.Gustaitienė.
L.Letukienė turi kitą pomėgį – augina bites, pati jas prižiūri ir suka medų.
„Kadangi ši vasara karšta, medus klampus, sunku buvo išsukti“, – pasakojo moteris.
R.Gustaitienė anksčiau dirbo pardavėja Veliuonoje ir Seredžiuje (Jurbarko r.) ir kraustytis kur nors kitur niekada nenorėjo. L.Letukienė daug metų gyveno sostinėje, bet neseniai grįžo į gimtinę.
Moterys sakė, kad didesnę dalį kitų namų anksčiau ar visai neseniai yra įsigiję kauniečiai, viena sodyba dabar parduodama.
Išsaugoti seno namo nepavyks
Riedant toliau miško proskynoje stovi senų obelų apsuptas medinis namas. Jame šeimininkauja Giedrė ir Linas Jackevičiai. Jie gyvena Kauno centre ir yra tikri miestiečiai, bet pandemijos metu norėjo pabėgti iš miesto ir ieškojo sodybos. Radę skelbimą apie parduodamą sklypą su namu nuvyko jo apžiūrėti.
„Name gyveno sena moteris, bet ji jau neturėjo jėgų nieko tvarkyti ir prižiūrėti, todėl namas buvo labai apleistas, jame stovėjo daug senų baldų, visokių rakandų. Dar labiau apleistas buvo sodas. Žolė siekė pažastis, seni medžiai buvo virtę neperregimu mišku. Bet mums patiko vieta ir senas tarpukariu pastatytas medinis namas“, – pasakojo L.Jackevičius.
Kauniečiai namą norėjo restauruoti, išsaugoti viską, kas sena ir autentiška, bet mediena jau tokia sutrešusi, kad išgelbėti namo nepavyks ir ateityje teks statyti naują.
Name įsirengė biotualetą
Maistą kauniečiai, gyvenantys Skrebenuose, gamina naudodami elektrinius puodus arba ant žarijų.
Vandenį semia iš šulinio. L.Jackevičius džiūgavo, kad vanduo toks geras, jog indai, kitaip nei mieste, neapsineša kalkėmis.
Prausiasi sodybos gyventojai kieme pastatytame kubile. Name įrengtas biotualetas.
Miestiečiai sodyboje augina bulves, pomidorus, kitas daržoves. Kad jas prižiūrėti būtų lengviau, įsirengė laistymo sistemą. Taip pat laiko bites.
„Tik reikia prisiminti, kad gyvename miške, kur šeimininkauja gyvūnai, ateina stirnos, šernai, o mes čia tik svečiai. Su jais reikia sugyventi, tai ir stengiamės daryti, bet daržus vis dėlto aptveriame“, – atskleidė L.Jackevičius.
Vyras tikino, kad jokių miesto privalumų kaime nepasigenda, veikia internetas, pabendrauja ir su kaimynais. Ateityje, kai pastatys naują namą, planuoja persikraustyti į Skrebenus visam laikui.
Miestiečiai kaimuose jau ne tik vasaroja
Arūnas Bačiūnas, Vilkijos apylinkių seniūnijos seniūnas:
„Mūsų seniūnijoje yra 49 kaimai, todėl gali būti, kad būtent pas mus yra ir mažiausi kaimai, o kai kurie jau visai išnykę.
Štai Adomkiškių, Daugužių, Žėbiškių ir Žėbiškėlių kaimuose nebėra nė vieno gyventojo. Tai derlingos žemės, todėl ūkininkai nupirko senus namus, juos nugriovė ir mieliau užsiima žemės ūkiu.
Yra ir kaimų, kuriuose yra po vienkiemį ar dvi sodybas, jose deklaruotas vienas ar du gyventojai, bet kai kuriuose žmonės negyvena, tik yra oficialiai registruoti tuose namuose.
Skrebenai yra vienas mažiausių kaimų. Jame gyvenamąją vietą yra deklaravę 13 žmonių.
Vis dėlto situacija kaimuose nėra bloga. Jei prieš 30 metų kaimai nyko, miestiečiai kaimo sodybas pirkdavo vasarojimui, dabar viskas kitaip. Pavyzdžiui, Vilkijos soduose anksčiau žiemoti likdavo tik dvi ar trys šeimos. Dabar namai apšiltinami, atnaujinami ir juose nuolat gyvena jau 350 žmonių.
Taip yra ir ne viename kaime. Kai šeimininkai miršta, namuose kuriasi jų palikuonys arba naujakuriai. Daugelis gyvena nuolatos.“
