Po dar vienos liūties antradienio paryčiais situacija pasikartojo – kaip informavo „Grinda“, per paskirstymo kameros dangtį prasiveržęs vandens srautas paplovė dirbtinai suformuotą Šeškinės-Ozo paviršinių nuotekų valyklos šlaitą.
Preliminariais vertinimais, išplauta apie 1,5 kub. m grunto. Šiuo metu, kaip socialiniame tinkle informavo „Grinda“, išplovą tvarko „Grindos“ darbuotojai.
Nepasisekė antrąsyk
„Pagrindiniai inžineriniai statiniai: naujai įrengtas lietaus nuotekų surinkimo vamzdynas, srautų atskyrimo ir paskirstymo mazgai, pati valykla ir išvalyto vandens kaupykla – atliko numatytas funkcijas.
Liūtis nepadarė jokios įtakos transporto srautams, Geležinio Vilko gatvė po Konstitucijos žiedu ir ties sankryža su Žalgirio gatve nebuvo užtvindyta. Šlaito išplova neturėjo jokių padarinių valyklos ir kaupyklos funkcionavimui“, rašo „Grinda“.
Vis dėlto, siekdama nustatyti pasikartojančių išplovimų priežastis, „Grinda“ planuoja atlikti pakartotinę projektavimo-inžinerinių sprendinių ekspertizę.
Šiuo metu labiausiai tikėtina versija, kad į valymo įrenginius nukreipiamas pernelyg didelis momentinis vandens srautas – jį dirbtinai apribojus, būtų optimizuotas paskirstymo kamerų ir valyklos darbas.
Po liūties – išplovė šlaitą
Birželio pabaigoje, po liūties, išplovus dalį kaupyklos šlaito, kaip informavo „Grinda“, projektuotojai, darbų rangovai ir lietaus nuotekų tvarkymo sistemas eksploatuojantys specialistai apžiūrėjo kaupyklos teritoriją ir valyklos įrangą.
Paaiškėjo, kad 4 val. ryto vieną iš dviejų srauto paskirstymo kamerų užkimšo maždaug 2 m ilgio plastiko vamzdis, tikėtina, srovės atneštas iš šiaurinės Pašilaičių dalies, kur plėtojami NT vystymo objektai. Dėl to buvo sutrikdytas vandens patekimas į paskirstymo šulinius, vandens srautas atkėlė šulinio dangtį ir, nutekėdamas per viršutinę aikštelę, išplovė dalį šlaito.
Tuomet „Grinda“ informavo, jog nuotekų vamzdyne neretai aptinkama pašalinių objektų – nuo statybinių atliekų iki padangų ar prekybos centruose naudojamų vežimėlių.
Šeškinės kaupyklos šlaitai ir teritorija buvo sutvarkyta rangovo lėšomis. Svarbiausia – nė viena sostinės centrinė dalies gatvė nebuvo užtvindyta.
Negailėjo pagyrų
„Šis projektas – puikus pavyzdys, kaip įgyvendinant vieną projektą galima pasiekti daug tikslų: išspręsta centrinės miesto dalies gatvių užtvindymo rizika, Šeškinėje įrengta reakreacinė lietaus nuotekų kaupykla ir puiki poilsio erdvė, kurioje laisvalaikį galės leisti vilniečiai.
Po lietaus skęstantis kiemas supykdo ir geriausius kaimynus: kai kuo būtina tinkamai pasirūpinti savivaldybei investavus papildomai, čia įrengėme pėsčiųjų ir dviračių takus, vaikų žaidimo aikštelę, suolelius.
Galiausiai, tuo pačiu sutvarkyta ir šiaurinės Žvėryno dalies infrastruktūra – Miglos, Paribio, Lūšių, Elnių gatvių dangos, šaligatviai, o to naudą kasdien pajus dar daugiau vilniečių“, – atidarant naująją erdvę sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Prieš kelis dešimtmečius įrengtas Geležinio Vilko gatvės kolektorius, surenkantis paviršinius vandenis iš 648 ha teritorijos, apimančios Baltupius, Fabijoniškes, Šeškinę, Pašilaičius, tapo labiausiai apkrauta Vilniaus paviršinių nuotekų tinklo dalis, miestui augant jau negalėjo sutalpinti lietaus vandens srautų, todėl didesnių liūčių metu išsiveržęs vanduo apsemdavo gatvės atkarpas sankryžoje su Žalgirio gatve bei žemumoje po Konstitucijos prospekto žiedu.
Ieškant optimalių sprendinių, pasirinkta aplinkai mažiausią poveikį daranti strategija: Ukmergės g. ir Šiaurinės g. sankryžoje įrengta paskirstymo kamera dalį lietaus vandens srauto nukreipia naujai įrengtu Ozo gatvės vamzdynu; Ozo-Siesikų g. žaliojoje zonoje įrengta nauja 3000 l/s išvalanti paviršinių nuotekų valykla; Išvalytas vanduo patenka į kaupyklą, iš kurios pasibaigus lietui išleidžiamas reguliuojamu 1000 l/s debitu ir Neries upę pasiekia kitu paviršinių nuotekų maršrutu.
Po liūties pranešta ir apie nuvirtusius medžius bei apgadintus automobilius.
