Rekonstruojant parką naujomis trinkelėmis iškloti pėsčiųjų takai, atnaujintas išlikęs istorinis statinys – mūrinis senųjų miesto gynybos įtvirtinimo įrenginių fragmentas. Tik kelias šiuolaikines skulptūras teko perkelti į kitą vietą.
Parke sumontuoti nauji apšvietimo, želdinių laistymo sistemos įrenginiai. Asfaltuota krepšinio aikštelė išnyko – ji paversta vaikų žaidimų vieta.
Įrengtas stacionarus tualetas, atnaujinti parko suoliukai, šiukšliadėžės, dviračių stovai, lentelės su skulptūrų pavadinimais.
Darbus atliko per metus
Bene daugiausia diskusijų sukėlė dendrologų siūlymai parke iškirsti kai kuriuos savaime suaugusius, grėsmę lankytojams keliančius medžius. Buvo pašalinta beveik 350 senųjų medžių.
Uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus dėkojo ne tik projektuotojams, statybininkams, bet ir aktyvistams, reikalavusiems išsaugoti senus želdinius: „Trūkumų nematau, parkas paverstas jaukia miestiečių poilsio oaze ir istorinės atminties vieta.“
Skulptūrų rekonstrukcijos projekto autoriai – architektė Margarita Ramanauskienė ir dizaineris Kęstutis Mickevičius.
Visus darbus per metus atliko statybų bendrovė „Plungės lagūna“.
Įrengė atminties vietų
Nušvito ta parko dalis, kurioje išliko tarpukariu pastatytas paminklas sukilėliams – 1923 metų karinės-diplomatinės operacijos dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos dalyviams: atnaujintas obeliskas „Už laisvę žuvusiems“, įrengta didesnė renginių aikštelė.
Sovietmečiu panaikintas kapines primena ne tik atstatyti senieji vartai, bet ir senajame kvartale specialiai įrengta istorinės atminties vieta – čia sudėliotos parko teritorijoje ir kitose miesto vietose atkastų senojo Mėmelio gyventojų kapaviečių plokščių su užrašais liekanos.
Sutvarkytos pirklio, mecenato Hermano Gerlacho, buvusio miesto burmistro, žvejybos Kuršių mariose karališkojo inspektoriaus, etnografo, rinkusio lietuvių tautosaką, Vilhelmo Ernsto Berboomo šeimų, taip pat kitų garsesnių miestiečių kapavietės.
Kryžiais pažymėti parko teritorijoje palaidotų Lietuvos, Prancūzijos, Belgijos, Lenkijos, kitų šalių karių kapai.
Čia įkurtas per Antrąjį pasaulinį karą žuvusių sovietinių karių memorialas dar iki galo nesutvarkytas – kol kas iš jo pašalinti tik totalitarizmo ir sovietų propagandos simboliai.
Liepta palaikus iškelti
Klaipėdoje XIX amžiaus pradžioje įsteigtos naujos evangelikų liuteronų kapinės buvo apsodintos liepomis, kaštonais, klevais, bukais, ažūrinėmis metalo tvorelėmis apjuostas kapavietes puošė įvairiaspalvės gėlės.
Susikaupimo ir meditacijos vietą prižiūrėjo ne vien miestiečiai, bet ir miesto magistratas.
Po Antrojo pasaulinio karo, kai Klaipėdoje buvo likę mažai gyventojų, senosiose kapinėse dar kurį laiką buvo laidojami iš kitų Lietuvos vietovių ir visos Sovietų Sąjungos atvykę naujakuriai.
Paskui jos buvo uždarytos, žmonėms nurodyta giminaičių palaikus persikelti į kitas vietas.
Išsaugojo ąžuolus
Vienos gražiausių Rytprūsiuose kapinių ilgainiui virto klaikiu šabakštynu, kolonistai grobstė senus paminklus, metalines tvoreles, kryžius. Naikinant kapines jų neliko nė kvapo – išvežti į sąvartynus.
Buvusių kapinių teritorijoje, ant čia palaidotų žmonių kaulų, įkurtas modernios lietuvių skulptūros parkas.
Dabar eksponuojama 116 menininkų simpoziumuose iš akmens nukaldintų kūrinių.
Aktyvių klaipėdiečių dėka buvo išsaugota daugybė medžių, pirmiausia įspūdinga ąžuolų alėja prie įėjimo į parką nuo Martyno Mažvydo alėjos pusės. Būtent šioje vietoje norėta įrengti saviraiškos terasą, kuriai pastatyti būtų tekę išgręžti 1300 pamatų polių. Tai būtų pražudę šimtamečių ąžuolų šaknyną.
Sutartį dėl Skulptūrų parko sutvarkymo darbų Klaipėdos miesto savivaldybė ir bendrovė „Plungės lagūna“ pasirašė pernai kovą.
Galutinė šios sutarties vertė – 4 mln. eurų. Darbus planuota atlikti maždaug per dvejus metus, bet rangovas tai padarė greičiau.
