Lietuva užima 5-ąją vietą ES po Rumunijos, Slovakijos, Kroatijos ir Vengrijos pagal žmonių skaičių gyvenančių įsigytame bute. Tuo tarpu tik vienoje EU šalyje – Vokietijoje yra daugiau nuomojančių būstų nei turinčių jo nuosavybės teisių.
Švedijos kapitalo NT plėtros bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovo Remigijaus Pletero teigimu, nors šiandienos prabanga yra apibrėžiama, kaip laisvė gyventi ir dirbti iš bet kurios vietos, visgi lietuviams svarbu turėti NT nuosavybę.
„Įsigyti būstą yra ne tik geresnė investicija, bet ir savotiško stabilumo garantas. Net jei ir būstas perkamas su paskola, įmoka bankui yra mažesnė nei mėnesio nuomos suma mokama už naujos statybos būstą. Tad nuosavas būstas yra ir ilgalaikė, ir auganti investicija“, – teigia NT ekspertas.
Anot jo, analizuojat būsto ir nuomos kainų tendencijas ES narėse, pastaruosius dešimt metų yra pastebima nuolatinė kainų augimo tendencija, bet skiriasi kartais tarp nuomos ir jo vertės. Būsto kainos 2010–2020 metais padidėjo apie 47 proc., o būsto nuomos – 18 proc., rodo „Eurostat“ duomenys.
Naujausiais „Eurostat“ duomenimis, vidutinis vieno Lietuvos gyventojo butas yra 1,6 kambario dydžio, kaip tuo tarpu Maltos – 2,3 kambarių, Liuksemburgo – 2,2 kambarių, Estijos – kaip ir Lietuvoje, o Latvijos, Rumunijos bei Slovakijos – vos 1,1 kambario.
„Kitaip tariant, vienas asmuo Lietuvoje gyvena 1,5 kambario arba dviejų kambarių būste. Tuo tarpu statistiškai dažniausiai Lietuvos būstuose gyvena po du asmenis, kurie ir sudaro didesnę dalį mūsų visų vystomų projektų“, – sako R. Pleteras.
Anot jo, daugiausiai nauju būstu Vilniuje šiemet domisi jaunos, dirbančios poros, kurios iš karto nesiekia įsigyti didesnio būsto, o ieško 1,5–2 kambarių būsto, kuris prasideda nuo 28 kv.m.
Naujausias „Eurostat“ tyrimas taip pat parodė, kad COVID-19 pandemija ir Rusijos karinės agresija prieš Ukrainą bei jos padariniai daro didžiausią įtaką Europos socialiniam, ekonominiam ir aplinkosauginiam gyvenimui paskutiniais metais.
„Pandemijos metu stipriai lūžinėjo tiekimo grandinės, o prasidėjus karui ėmė stigti darbo jėgos ir ženkliai kilo medžiagų kainos. Tai turėjo įtakos ir nekilnojamo turto rinkai, tad pasiūlę būstus su pilna apdaila apsaugojome klientus nuo neplanuotų išlaidų juos įsirenginėjant. Nes ne paslaptis, kad pasiskaičiavus vienokį biudžetą, šis kone trečdaliu ar net dar daugiau padidėdavo dėl išaugusių statybinių žaliavų ar statybinių paslaugų kainų“, – sako R. Pleteras ir priduria, kad daugelis naujakurių linksta rinktis tokį būstą, kuris nepareikalaus netikėtų papildomų išlaidų.
