Per trumpą laiką sostinėje nukelta daugiau nei 85 procentai metalinių garažų, paverstų sąvartynais. Praėjusią savaitę garažų neliko ir sklype Šnipiškėse.

Ten, kur Kernavės gatvėje Šnipiškėse dar praėjusį rudenį rikiavosi įvairiaspalviai aprūdiję metaliniai garažai, – plynė. Įmonės „Grinda“ technika išlygino teritoriją, čia neliko nė vieno garažo.

Valstybinėje žemėje nelegaliai sustatytus ir šiukšlių kaupyklomis virtusius metalinius garažus iškeldinti savivaldybę vertė skubintis tai, kad jie trukdė tiesti gatvių atkarpas, statyti įvairios paskirties objektus.

Bet iškeldinant tokius kliuvinius savivaldybė vis įsivelia į teisminius ginčus. Dėl garažų nukėlimo jai teko inicijuoti net 167 bylas, kurias beveik visas laimėjo.

[[ge:lrytas:lrytas:29134690]][[ge:lrytas:lrytas:29217086]][[ge:lrytas:lrytas:29389847]][[ge:lrytas:lrytas:30180874]]

Bendrija stojo piestu

Tarkim, Kernavės gatvėje visi terminai atlaisvinti valstybinę žemę jau buvo seniai pasibaigę. Tad savivaldybei per teismus teko gauti vykdomuosius raštus, kad su antstoliu galėtų savo iniciatyva tuos garažus nukelti.

Anot mero Valdo Benkunsko, kaip greitai teismai savivaldybei duoda įgaliojimus su antstoliu tvarkytis, taip greitai ji garažų nukėlimo darbus ir įvykdo. Jis žadėjo, kad po metų metalinių garažų valstybinėje žemėje nebeliks.

Nukeliant garažų masyvą Kernavės gatvėje iškilo kita problema – garažų savininkus vienijanti bendrija ilgai neatskleidė tikrųjų jų savininkų, vėliau aiškino, kad įpareigos juos nukelti garažus, bet to taip ir nepadarė.

Meras atmetė kritiką, kad daugelis žmonių nežinojo apie būtinybę nusikelti savo neteisėtus garažus, – ant sienų buvo klijuojami skelbimai.

Kernavės gatvėje atlaisvintame sklype bus statomas 280 vietų lopšelis-darželis su sporto žaidimų aikštele.

Kito pasirinkimo neliko

Savivaldybė prieš ketverius metus įpareigojo visus mieste ant valstybinės žemės esančių metalinių garažų savininkus iškeldinti šiuos statinius.

Anot savivaldybės Organizacijos vystymo grupės patarėjos Daivos Mikulskienės, daugelis gyventojų nukėlė savo garažus geranoriškai, bet Kernavės gatvės metalinių garažų bendrija išsiskyrė tuo, kad prašymus ignoravo.

„Neliko kito pasirinkimo, kaip tik pasitelkti teisėsaugą ir atlaisvinti žemę, kuri priklauso visiems vilniečiams“, – aiškino ji.

Kernavės gatvėje buvo 179 metaliniai garažai. Jie užėmė apie 63 arų ploto sklypą. Nukeltus garažus ir juose buvusį turtą laikinai saugos įmonė „Grinda“. Norėdami atsiimti turtą žmonės galės kreiptis į įmonę ir turės dokumentais įrodyti, kad tai jų turtas.

Per trejus metus Vilniuje buvo nukelta beveik 9400 metalinių garažų – apie 85 proc. visų valstybinėje miesto žemėje stovėjusių garažų.

Didėja mokesčio tarifas

Didžiausią valstybinės žemės plotą užima garažai Stepono Batoro gatvėje. Šioje vietoje ant valstybinės žemės dar stovi apie 300 garažų. Vilkpėdėje, Vaduvos gatvėje, dar likę 186 garažai.

72 nenukelti garažai dar stovi didžiuliame garažų masyve prie A.P.Kavoliuko ir Sietyno gatvių. Apie 70 garažų likę Paneriuose, prie Savanorių prospekto, 48 – Mildos gatvėje.

Iš maždaug 2 tūkst. metalinių garažų, kurie vis dar likę įvairiose miesto vietose, pusė jų yra privačioje žemėje. Savivaldybė tokiu atveju negali įpareigoti savininkų garažus pašalinti.

Tačiau pasitaiko atvejų, kai tokiuose sklypuose garažai stovi apleisti, kaupiamos įvairios atliekos. Tada savivaldybė griebiasi kitokios taktikos – nustačiusi teršimo faktą sklypų savininkams pritaiko didžiausią – 4 procentų žemės mokesčio tarifą, o tai taip pat paskatina susitvarkyti žemės sklypus.

Greičiau tvarkosi mažesni garažų masyvai. Pirmoji baigta sutvarkyti nukeltų garažų teritorija buvo Vilkpėdėje, Skroblų gatvėje.

Šalia jos yra kita jau sutvarkyta teritorija Riovonių gatvėje.

O Liepkalnio gatvėje iš pradžių pavyko nukelti tik trečdalį garažų. Kol vyko derybos su garažų bendrija, paaiškėjo, kad žemės sklypas, kuriame veikia bendrija, turi savininką, ir šis nukėlė visus likusius garažus savo iniciatyva.

Iškilo prekybos centras

Kai kuriose vietovėse nelikę nė žymės, kad jose kadaise buvo metalinių garažų masyvai. Pavyzdžiui, Pavilnių regioniniame parke vietoj jų atkurta gamtos buveinė.

Nedaug kas prisimena, kad didžiulis, apie 1,2 tūkst. garažų masyvas buvo ir prekybos centro „Ikea“ teritorijoje.

O garažus pašalinus iš teritorijos Karoliniškėse buvo sudarytos sąlygos sujungti dvi Sietyno gatvės atkarpas.

Leido kurtis laikinai, o gyvavo dešimtmečius

Per trejus metus Vilniuje nukelta beveik 9 tūkst. metalinių garažų. Visi laikinieji metaliniai garažai užėmė apie 50 hektarų plotą.

Masyvų užimamas plotas prilygsta maždaug 71 futbolo aikštei arba beveik trečdaliui Vingio parko teritorijos.

Metaliniai garažai Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose pradėjo kurtis sovietmečiu.

Tada juos valstybinėje žemėje leista statyti laikinai – 3–5 metams, tačiau dešimtmečius ten likę garažai ilgainiui tapo sąvartynais, ėmė kelti grėsmę aplinkai, teršti ją.

Metalinių garažų nukėlimas Vilniuje neapsiėjo be teismų – iškelta šimtai bylų