Kauniečiai, namus pasistatę rajone, bet dirbantys mieste, vis susimąsto – gal brangiau mokėti už nekilnojamąjį turtą mieste? Juolab kad pasiūla vis didėja. Kaune pastatytas rekordinis skaičius butų.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas Evaldas Stankevičius, gyvenantis Kauno rajone, o dirbti važinėjantis į miestą, įsitikinęs, kad gyvenimas transporto spūstyse nėra patogus ir motyvuotas.

„Jei būtų Niujorkas, būtų galima suprasti, bet juk kalbame apie Kauno rajoną. Negalima puse juostos praplatinti kelio, todėl metai iš metų visi stovi kilometrinėse spūstyse. Neaišku, kieno rankose kamuolys, bet galima paklausti ne vieno ir išgirsite: jei būtų geras būstas mieste, kraustytųsi iš rajono“, – sakė E.Stankevičius.

O gero būsto Kaune atsiranda – ateina nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai, kurie 2023 metais mieste pastatė rekordinį butų skaičių.

Plėtra išsiskyrė Aleksotas

NT agentūros „Ober-Haus“ duomenimis, pernai Kaune plėtotojai daugiabučiuose parduoti pastatė 1 tūkstantį 479 butus, arba net 45 proc. daugiau nei 2022 metais. Istoriškai tai didžiausias parduoti pastatytų butų skaičius per metus šiame mieste.

Vieno tūkstančio pastatytų butų riba Kaune buvo viršyta tik 2008 metais (1 tūkstantis 70 butų) ir 2022 metais (1 tūkstantis 20 butų). Iš viso 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 31-ame skirtingame projekte, skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus.

2023 metais plėtotojai daugiabučius statė įvairiose miesto vietose ir jo apylinkėse, tačiau labiausiai išsiskyrė Aleksoto seniūnija, kurioje buvo pastatyta 23 proc. visų butų.

Tai lėmė baigtos kelių didelės apimties projektų statybos šioje Kauno miesto dalyje: pirmasis „Nemunaičių“ projekto etapas H. ir O.Minkovskių gatvėje (apie 160 butų) ir „Europos sodas“ Europos prospekte (apie 130 butų).

Tačiau aktyviai statyta ir kituose miesto rajonuose: 70 proc. butų pastatyta Šančių, Dainavos, Vilijampolės, Žaliakalnio, Eigulių ir Centro seniūnijose.

Atėjo patikimi statytojai

E.Stankevičius įsitikinęs, kad atstumai tarp miestų – sostinės ir Kauno, perkamosios galios skirtumai šiek tiek mažėja, o kauniečiai, kaip ir vilniečiai, nori įsigyti patikimų statytojų pastatytą būstą, nes anksčiau tokių galimybių nebuvo.

Būsto poreikis laikinojoje sostinėje formuojasi iš kelių dedamųjų: nėra nedarbo, yra nuomos poreikis, kyla atlyginimai, ateina patikimi statytojai.

„Kad ir Brastos gatvėje pastatyti daugiabučiai iš tiesų atrodo įspūdingai. Miesto įvaizdis besąlygiškai keičiasi.

Anksčiau buvo manoma, kad Vilnius – tas miestas, kuriame sukoncentruota valdžia, o perkamoji galia ateidavo iš žmonių, algas gaunančių iš biudžeto. Tuo metu Kaunas pasižymėjo kooperatinių laikų verslumu. Bet dabar viskas labai suvienodėjo, 100 kilometrų atstumas tokios įtakos nebeturi, poreikiai tampa labai panašūs, verslų plėtra panaši, ir nors algų skirtumas išlieka Kauno nenaudai, žmonių perkamoji galia tikrai auga“, – sakė E.Stankevičius.

Pašnekovas paminėjo ir tai, kad anksčiau Kaunas turėjo daug problemų dėl grąžintinų sklypų, kai prireikdavo suformuoti didesnį sklypą statyboms. Dabar šie sunkumai po truputį sprendžiami.

Neturėjo kito pasirinkimo

Kitaip į būstą mieste ima žiūrėti ir Kauno rajone apsigyvenę žmonės. E.Stankevičius apie darbą mieste, o gyvenimą už jo ribų gali kalbėti remdamasis savo patirtimi.

„Nuo 2000-ųjų daug žmonių, negalėdami mieste pasistatyti namo arba įsigyti žemės būstui, kraustėsi į Kauno rajoną. Kauno rajonas džiaugiasi, kad jis daro kažką labai gero, todėl daugėja gyventojų, bet iš tiesų – nieko panašaus: už miesto būstus žmonės statėsi neturėdami pasirinkimo.

O dabar, panašu, vyksta atvirkštiniai procesai – norisi iš rajono grįžti atgal, nes Kauno rajonas visiškai nesprendžia transporto problemų“, – pažymėjo E.Stankevičius.

20 kilometrų iki miesto ribos jis važiuoja beveik valandą, o mieste atrodo, kad mašinų visiškai nėra.

„Šįryt iš namų išvažiavau 7 val. 10 min., kad 8 val. 30 min. būčiau darbe. Rajonas apsimeta, kad keliai – valstybinės reikšmės ir jie nieko daryti negali. Tikrai verta galvoti: jei veiklą vykdai mieste, gal verčiau parduoti namą ir kraustytis į kokybišką būstą mieste?“ – kalbėjo KTU docentas.

Jo įsitikinimu, rajono plėtra nebuvo pamatuota. Be to, vyksta arši miesto ir rajono kova dėl darželių ir mokyklų: Kauno rajone gyvenantys žmonės iš pradžių vyksta į darželius ir mokyklas, o tada – į darbus. Kadangi, pašnekovo teigimu, rajono nenaudai skiriasi mokymo lygis, tai ir ugdymo įstaigas gyventojai renkasi mieste.

Impulsą davė investicijos

Gyventojų daugėja ir rajone, ir mieste. Nuo 2019 metų iki šių metų sausio 1 dienos Kauno miesto populiacija padidėjo per 12 tūkstančių, rajono – 16 tūkstančių asmenų. O tai – kiek mažiau nei 10 proc. bendros miesto ir rajono populiacijos.

„Pozityvūs ženklai“, – įvertino „Kaunas In“ – Kauno miesto turizmo, verslo ir investicijų plėtros bei tarptautinės miesto rinkodaros agentūros vadovas Tadas Stankevičius.

Kauno gyventojų skaičių augina reemigracija ir teigiamas užsienio imigracijos balansas: Lietuvai vejantis Vakarų Europos vidurkius, prielaidos gyventi užsienyje vien dėl ekonominių priežasčių mažėja.

Didžiulį impulsą turėjo ir užsienio investicijos į miestą. Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) ir miesto centre biuruose įsikūrusios IT bei kitų paslaugų įmonės moka konkurencingus atlyginimus, kurie, T.Stankevičiaus teigimu, dažnu atveju būna apie 15 proc. didesni nei regiono vidurkis.

„Reikia paminėti, kad tai sukuria prielaidas augti karjerai. Turime pavyzdžių, kai talentingi lietuviai, gerai pasirodę čia veikiančiuose padaliniuose, perkeliami dirbti į aukštesnes pozicijas, bet tai gali daryti gyvendami Lietuvoje. O juk anksčiau Kaune matėme ženklią emigraciją ne tik į užsienį, bet ir į Vilnių, į kurį užsienio investicijos pradėjo ateiti anksčiau“, – kalbėjo T.Stankevičius.

Iš rajono grįžta į miestą

Natūralu, visi šie žmonės – likusieji Kaune, grįžusieji, atsikėlusieji – kažkur turi gyventi. Besikeičiant gyvenimo sąlygoms, didėjant gyvenimo kokybei žmonės linkę turėti daugiau erdvės. Tad, kaip sakė pašnekovas, auganti paklausa, kuri susiformuoja tiek iš nuomininkų, tiek ir iš pirkėjų, skatina plėtotojus plėtoti NT būtent mieste.

T.Stankevičius paminėjo ir kitą tendenciją: pačiame mieste gerėja gyvenimo kokybė. Anksčiau ne vienas, atsiradus finansinėms galimybėms, pirkdavo kotedžą, namą už miesto ribos. Bet kadangi dabar miesto centrinėje dalyje ir gyvenamuosiuose rajonuose stipriai investuojama į aplinkos sutvarkymą, infrastruktūrą, parkus ir kitas erdves, kokybė atsiranda ir gyvenant centre.

„Tad daug kas vertina: geriau valandą praleisti kelyje važiuojant į darbą ir iš darbo ar verčiau daugiau sumokėti už NT, bet turėti visus privalumus gyvenant mieste? Matome tendenciją, kad žmonės iš rajono grįžta į miestą. Žinoma, ir į rajoną iš miesto atsikrausto žmonės, bet labai dažnu atveju naujakuriai – iš kitų savivaldybių“, – teigė „Kaunas In“ vadovas.

Besiplečiant Kauno LEZ, „Kaunas In“ atstovai kalbėjo su plėtotojais: šie mato galimybes šiaurės rytų Kauno dalyje, aplinkui Muravos sankryžą ar arčiau LEZ, plėtoti gyvenamojo NT kvartalus, namus ar daugiabučius, kad patenkintų darbuotojų poreikį. Juk kai kurie investuotojai neranda pakankamai vietinių specialistų, todėl jų atsiveža iš užsienio, o šie ieško vietos apsistoti arčiau darbovietės.

Naujakurių vis daugės

T.Stankevičius prognozavo, kad Kaune daugėjant aukštos pridėtinės vertės įmonių skaičiui į miestą ir toliau vyks naujakuriai. Laukiama, kad Aleksto inovacijų pramonės parke įsikurs bent keli tūkstančiai labai aukštos kvalifikacijos darbuotojų.

Skrydžių bendrovės „Ryanair“ remonto ir orlaivių priežiūros bazė, jau dabar Kaune turinti du angarus, kuriuose nuolat prižiūrimi du lėktuvai, plėsis – statys dar vieną angarą. Kartu su tokia investicija atsiras ir keli šimtai darbo vietų.

LEZ plečiasi ir lietuviškos įmonės. Pastaruoju metu atsiranda patalpų, kuriose yra ir prekybos salė, ir administracinės, ir sandėliavimo patalpos viename komplekse.

Plėtotojai stato ir daug sandėlių – ruošiasi po 3–4 metų pradėsiančiai veikti „Rail Baltica“ geležinkelio vėžei.

„Reikia turėti omenyje, kad pastaraisiais metais įmonės daugiau plėtėsi, o ne kirpo juosteles. Tad gal tai nebuvo taip skambu, bet ne mažiau svarbu“, – sakė „Kaunas In“ vadovas.

Statybų lyderės – vietinės įmonės

Kalbant apie investuojančius į Kauno NT, čia ryškus bruožas, kurį išskyrė „Ober-Haus“ specialistai: žvelgiant į daugiabučių plėtotojus matyti, kad šiame mieste ir toliau dominuoja vietinės ir išskirtinai Kaune investuojančios įmonės, o nedidelių daugiabučių projektų plėtros imasi nedidelės ir dažniausiai rinkoje mažai žinomos įmonės.

Iš tokių įmonių, kurios ir toliau aktyviai investuoja ar tik žengia savo pirmuosius žingsnius Kauno būsto rinkoje, galima paminėti „YIT Lietuva“, „Citus“, „SBA Urban“.

Vienu iš kokybinių šuolių Kauno būsto rinkoje galima laikyti ne tik parduoti plėtojamus įvairius daugiabučių projektus, bet ir išskirtinai nuomai statomus daugiabučius.

2023 metų viduryje NT plėtros įmonė „Etapas Group“ baigė penkių daugiabučių statybas Eiguliuose, Žeimenos gatvėje. Trys daugiabučiai buvo pasiūlyti parduoti, o į kitų dviejų daugiabučių statybas investavo Estijos kapitalo investicijų bendrovės „Eften Capital“ fondas ir juose ilgalaikei nuomai pasiūlė 96 butus.

Vis dėlto jau šiais metais, „Ober Haus“ vertinimu, Kaune turėtų būti pastatyta apie 850 butų, o tai – 43 proc. mažiau nei 2023 metais.

Gyventojai iš Kauno rajono sugrįžta į miestą – turi labai rimtų priekaištų užmiesčiui