Lietuvos sodininkų bendrijose (SB) gyvena šimtai tūkstančių žmonių, kurie netrukus susidurs su milžiniškais iššūkiais.

Į portalą lrytas.lt kreipėsi susirūpinęs sodininkų bendrijos „Verkiai“ pirmininkas Vytautas Zulonas, kuris nuogąstauja dėl siekio skubotai „prastumti“ naująjį Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 pakeitimo įstatymą ir panaikinti dabar galiojantį Sodininkų bendrijų įstatymą.

Jis susirūpinęs, kad nors SB ir turi gausybę problemų, tačiau tas problemas Aplinkos ministerija bando spręsti paskubomis, nes per tris mėnesius sukūrė gausybę tarpusavyje nederančių įstatymų pakeitimų, kurie sukels tik chaosą.

„Sodininkų bendrija niekam nėra savaime vertybė. Žmonės nori tvarkingos aplinkos ir galimybių plėtoti infrastruktūrą ir gerinti aplinką.

[[ge:lrytas:lrytas:30869913]][[ge:lrytas:lrytas:30880805]][[ge:lrytas:lrytas:31451513]][[ge:lrytas:lrytas:31645719]]

Iš esmės tokios galimybės yra atimamos, teisės ir pareigos nėra perleidžiamos jokiems kitiems asmenims“, – dėstė jis.

Ar bus sunaikintos sodininkų bendrijos?

Anot V. Zulono Aplinkos ministerijos siūlymu naikinama sodininkų bendrijos teritorijos sąvoka, tad teritorija pagal naująjį reguliavimą tampa valdoma savivaldybės pagal bendrojo plano sprendinius, tačiau savivaldybės nesutinka perimti tokių teritorijų. Jis teigia, kad sodininkų bendrijose atsiras gausybė bešeimininkio turto. Negana to, SB pirmininkas įžvelgia ir dar daugiau problemų.

„Naikinamos galimybės sodininkų bendrijoms ne aukciono būdu nuomoti ar įsigyti bendro naudojimo valstybinę žemę. Sąveikoje su teritorijos sąvokos naikinimu, bet kas galėtų išsipirkti žemės sklypą, kuriame yra pvz.: bendrijos vaikų žaidimo aikštelė“, – portalui lrytas.lt aiškino V. Zulonas.

Jis teigia, kad su įstatymo panaikinimu išnyks ir galimybė bendro naudojimo objektų sąraše turėti savo lėšomis įrengtus kelius. Tad turtas, įrengtas žmonių lėšomis, įstatymu įteisinamas kaip bešeimininkis.

Tokiu būdu sodininkų bendrijų nariams naikinama galimybė įsigyti ir įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, tačiau, pasak jo, kitiems asmenims tokia teisė lieka.

V. Zulonas aiškino, kad baisiausia, jog fiziniams ir juridiniams asmenims nebelieka pareigos derinti statybų su bendruomene: „Tai reiškia, kad sodininkų bendrijų teritorijose teisėtai galės pradėti kilti daugiabučiai, neatsižvelgiant į bendrijos narių nuomonę.“

Be to, Aplinkos ministerija taip ir nepateikė atsakymo, kas yra šių pakeitimų iniciatorius, ar dėl ko negalima tokių įstatymų pakeitimų pradėti nuo analizės ir bendros koncepcijos kūrimo: „AM buldozeriu stumia pakeitimus į ateinančią Seimo sesiją.“

Lietuvos sodininkų draugija ir Vilniaus susivienijimas „Sodai“ pateikė ir nuomonę dėl Aplinkos ministerijos darbo grupės rengiamo Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo bei ketinamo skelbti netekusiu galios Sodininkų bendrijų įstatymo, kurioje išdėstė įstatymo pakeitimo trūkumus ir pasiūlymus.

Pakeitimus aiškinosi su Aplinkos ministerijos atstovais

Po susitikimo V. Zulonas aiškino išgirdęs, kad pasak AM viceminstrės Daivos Matusevičės naujo įstatymo tikslas yra priversti sodininkų bendrijas registruoti naudojamus sklypus, kelius, statinius ir inžinierinius tinklus bei iš valstybės išsipirkti arba išsinuomoti naudojamus plotus.

„Pasak AM, iki šiol tai nevyko ir sodininkų bendrijos naudojasi išskirtinėmis teisėmis valstybės turto atžvilgiu. Tačiau tą situaciją mes matome kitaip.

Mūsų sodininkų bendrija „Verkiai“ atliko kelių sklypų matavimus, tai užtruko 4 metus ir sukėlę aibę teisinių ginčų tiek su institucijomis, tiek su bendrijos nariais. Likęs procesas registruojant turtą ir naudojamą žemę užtruks dar daug metų.

Mūsų vertinimu vidutinei sodininkų bendrijai su 200 sklypų atlikti visus reikiamus teritorijos ir statybos įteisinimo veiksmus kainuotų tarp 30–40 tūkstančių eurų ir truktų iki 10 metų. Daugeliu atveju tektų koreguoti jau išmatuotus privačius sklypus, naikinti sklypų matavimus, galbūt net atlikti detalųjį teritorijos perplanavimą.

O jeigu visą turtą dar tektų išsipirkti iš valstybės arba išsinuomoti rinkos kaina, aukciono būdu, kaip tą siūlo AM naujomis pataisomis, bendrijos už savo pačių įrengtą ir puoselėtą turtą turėtų atseikėti šešiaženkles sumas.

Galų gale, sodininkų teritorijos nors daugeliu atveju yra valstybės turtas, tačiau nei valstybei, nei savivaldybėms jis nerūpi ir nėra reikalingas. Didžioji dalis tos žemės yra sodų keliai, kuriuos kaip karštą bulvę institucijos mėto viena kitai.

Mūsų vertinimu, jeigu Seimas priimtų tokias įstatymų pataisas, daugeliui sodininkų bendrijai reikalingi veiksmai būtų neįkandami technine bei finansine prasme, ir įsigaliojus naujai įstatymo versijai valstybėje liktų tūkstančiai kilometrų kelių, tūkstančiai hektarų plotų neturinčių šeimininko t. y. iš esmės bešeimininkio turto“, – dėstė jis.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje šiuo metu yra apie 1800 sodininkų bendrijų, jungiančių 230 tūkstančių narių. Todėl, anot pašnekovo, vidutiniškai, visuose Lietuvos soduose yra apie 3000 kilometrų kelių, tad visų sodininkų bendrijų turtui suregistruoti reikėtų apie 75 milijonų eurų.

[[ge:lrytas:lrytas:31646652]]

Anot jo, viceministrė susitikimo metu net neslėpė, kad susitikinėja su Lietuvos matininkų asociacija. Susitikime dalyvavo ir Lietuvos statybininkų asociacijos atstovai, kurie šias įstatymo pataisas liaupsino.

„Nėra sunku suprasti, kam būtų naudingos tokios įstatymų pataisos. Tikrai ne 230 tūkstančių sodininkų bendrijų narių, kurių šeimos turi sklypus ar namus soduose. Matininkams tai atskira nauja milijoninė verslo niša. O statybininkams tai būdas supaprastinti urbanizaciją sodininkų bendrijose, ignoruojant pačių sodininkų bendrijų narių interesus“, – teigė jis.

V. Zulonas pabrėžia, kad sodininkų bendrijos neginčija to, kad turtas sodininkų bendrijose turi būti tinkamai užregistruotas – taip, kaip to reikalauja įstatymai.

Tačiau, vertinant realią praktiką įteisinant tokį turtą, problema yra su poįstatyminiais aktais, pertekliniais reikalavimais formuojant sodininkų teritorijas.

„Manome, kad AM turėtų ieškoti būdų, kaip greitai, sodininkams neskausmingai, automatizuotu būdu atlikti reikiamus veiksmus, paskatinti bendrijas imtis šioje sferoje iniciatyvos bei sugalvoti kaip perduoti valstybės turtą vieninteliams interesantams – sodininkų bendrijoms, kurios jau daugybę metų tuo turtu naudojasi ir jį prižiūri.“

Aplinkos ministerija tragedijos nemato

Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės vyresnioji patarėja Gintarė Janiškienė pirmiausia atkreipė dėmesį, kad panaikinus vieną ir priėmus kitą įstatymus esmė nesikeistų – esamų sodų sklypų ir juose pastatytų pastatų savininkai ir toliau galėtų valdyti savo bendrojo naudojimo objektus per bendriją, tik vadovaujantis rengiamu nauju Bendrojo naudojimo objektų valdymo steigiant bendriją įstatymu.

Anot patarėjos, šiame įstatyme nustatyta, kad pagal galiojantį Sodininkų bendrijų įstatymą veikiančios bendrijos iki 2030 m. gruodžio 31 d. turėtų parengti ar atnaujinti ir bendrijos narių susirinkime šiuo metu galiojančio Sodininkų bendrijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtinti sodininkų bendrijos mėgėjų sodo teritorijoje esančių ir bendrijos valdomų bendrojo naudojimo objektų aprašus ir sodininkų bendrijos įstatus.

„Siūloma nustatyti, kad nuo įstatymo įsigaliojimo dienos sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė, suformuota ir nesuformuota atskirais žemės sklypais, taip pat sodininkų lėšomis įsigyti bendrojo naudojimo objektai, neatsižvelgiant į tai, ar jie įtraukti, ar neįtraukti į bendrojo naudojimo objektų aprašą, laikomi mėgėjų sodo teritorijoje esančių sodo sklypų ir statinių savininkų bendrojo naudojimo objektais.

Žinant faktines aplinkybes, kad tik nedaugelis bendrijų yra pasitvirtinusios jų valdomų bendrojo naudojimo objektų aprašus, tai būtų reikšmingas palengvinimas įvedant tvarką“, – aiškino specialistė.

Ji teigia, kad kuriamas naujas Bendrojo naudojimo objektų valdymo steigiant bendriją įstatymas numato platesnes galimybes, nes pagal jį bendrijas galėtų steigti ne tik daugiabučių namų ar garažų savininkai, bet ir kito nekilnojamojo turto savininkai, pavyzdžiui, pastatų, kuriuose yra vien tik komercinės ar gamybinės patalpos arba individualių namų ir sklypų, kuriuose namai dar nepastatyti, savininkai.

Visų jų, taip pat ir sodo sklypų ir juose esančių namų savininkų, poreikius vienija bendrojo naudojimo objektai, kuriuos reikia prižiūrėti.

„Atsižvelgus į sodininkų pastabas, siejamas su sodo sklypų savininkų interesais, buvo išanalizuotos Sodininkų bendrijų įstatyme esančios papildomos, su bendrojo naudojimo objektų valdymu nesusijusios, nuostatos. Paaiškėjo, kad didžioji dauguma jų yra reglamentuojamos kituose teisės aktuose arba tai yra tiesioginės nuorodos į kitus įstatymus, pavyzdžiui į Žemės, Želdynų įstatymus.

Be to, bendri sodo sklypų savininkų reikalai bendrijoje gali būti sprendžiami ir vidaus tvarkos taisyklėmis, kitais savininkų sprendimais. Likusias specialiąsias Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatas projekte pasiūlyta reglamentuoti Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo ir Žemės reformos įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatomis, šie projektai taip pat yra pakete“, – dėstė ji.

Siūlomų projektų paketas leistų aiškiai reglamentuoti, kas privalo išlaikyti bendrijos valdomus bendrojo naudojimo objektus, kas gali atsiskirti nuo bendrijos. Taip pat leistų tiksliai nustatyti, kokius bendrojo naudojimo objektus bendrija valdo, tuo pačiu nustatant, kas turi rūpintis sodų keliukais (ar tai bendrijos valdomas bendrojo naudojimo objektas, ar savivaldybės prižiūrimas objektas) ir pan.

[[ge:lrytas:lrytas:31646651]]

Visos bendrijos bus tiesiog bendrijos

Kilus susirūpinimui dėl sodininkų bendrijos sąvokos ir visų su tuo susijusių teisių ir pareigų, G. Janiškienė paaiškino, kad bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projekte visos bendrijos, nesvarbu, kokio nekilnojamojo turto savininkai jas įsteigtų, yra vadinamos tiesiog bendrijomis.

Bendrija liktų ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiančiu juridiniu asmeniu, o bendrijos valdymo organų, bendrijos narių ir savininkų ne bendrijos narių teisės ir pareigos liktų kokios yra šiuo metu.

Su tuo susijusios nuostatos galiojančiame Sodininkų bendrijų įstatyme ir galiojančiame Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų įstatyme labai panašios, jos nebūtų keičiamos ir Bendrojo naudojimo objektų valdymo steigiant bendriją įstatyme, tik kai kurios truputį pakoreguotos, atsižvelgiant į praktikoje kylančius klausimus.

Ar sodininkų bendrijų teritorijose galės teisėtai pradėti kilti daugiabučiai namai?

Atitinkamos paskirties statinių statybos galimybę savivaldybės teritorijoje nustato galiojantys teritorijų planavimo dokumentai, dažnu atveju – tai savivaldybės teritorijos ar miestų bendrieji planai.

Anot Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės vyresniosios patarėjos Algės Staniūnaitės-Tonkich, galiojančiame Sodininkų bendrijų įstatyme įtvirtinta išimtis, suteikianti teisę mėgėjų sodų žemės sklypuose statyti vieną vienbutį gyvenamąjį namą.

Atsižvelgiant į susiformavusią praktiką ir įvertinus sodininkų bendrijose esamų statinių poreikių netenkinančios inžinerinės ir socialinės infrastruktūros problematiką, siūlomais teisinio reguliavimo pakeitimais nesuteikiama teisė daugiabučių gyvenamųjų namų statybai sodininkų bendrijoje, įsteigtoje pagal Bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymą.

Numatoma, kad žemės ūkio paskirties mėgėjų sodų žemės sklypuose, nepakeitus jų paskirties, po 2030 m. sausio 1 d. bus galima statyti tik sodo namus.

Daugiabučių ar kitų paskirčių statinių statyba tokiose sodininkų bendrijose, kaip ir kitose teritorijose, bus galima tik parengus vietovės lygmens bendrąjį planą, gavus bendrijos sutikimą ir pakeitus atitinkamų žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą.

Kas nutiks su sodininkų bendrijose įsiterpusiais valstybinės žemės sklypais?

Siūloma naujojo įstatymo įsigaliojimo data – 2030 m. sausio 1 d. A. Staniūnaitė-Tonkich aiškino, kad penkeri metai yra pakankamas laikas ketinantiems pasinaudoti iki tol galiojančio esamo Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatomis, tarp jų ir galimybe sodininkų bendrijų nariams įsigyti įsiterpusius valstybinės žemės sklypus.

Ji atkreipė dėmesį, kad įsiterpusio žemės sklypo sąvoka, ploto kriterijai ir lengvatos tokį įsiterpusį žemės sklypą įsigyti besiribojančių žemės sklypų savininkams, įtvirtintos Žemės įstatyme ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme. Šio reguliavimo keitimas nenumatomas.

Kelius teks perduoti savivaldybėms

Sodininkų bendrijų įstatyme galiojančios nuostatos, reglamentuojančios kelio statinio registravimą ir perdavimą savivaldybei, galios iki 2030 m.

„Atsižvelgiant į tai, sodininkų bendrijos, siekiančios jomis pasinaudoti ir perduoti kelių statinius savivaldybėms, gali tai daryti dar penkis metus.

Po 2030 m. numatoma, kad visi žemės sklypais nesuformuoti valstybinės žemės plotai, taip pat ir esantys po Nekilnojamojo turto registre neregistruotais kelių statiniais, patikėjimo teise bus perduota valdyti savivaldybėms, jei tai miesto ar miestelio teritorija, arba Nacionalinei žemės tarnybai, jei tai kaimo teritorija. Vietinės reikšmės kelių (gatvių) priežiūra savivaldybės teritorijoje yra savarankiškoji savivaldybės funkcija“, – komentavo A. Staniūnaitė-Tonkich, Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės vyresnioji patarėja.

Sodininkų laukia rimti iššūkiai: žmonės baiminasi tūkstantinių išlaidų ir daugiabučių kaimynystės