Beveik 6 tūkstančiams jaunų šeimų visoje Lietuvoje pasisekė – jie suspėjo į valstybės „dosnumo valtį“ ir įsigydami būstą galėjo gauti solidžią paramą bei įsigyti savo svajonių namus.

Tačiau po šešerius metus trukusių pinigų dalybų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) inicijavo įstatymo pakeitimus, kurie nulems tūkstančių žmonių galimybę gyventi nuosavame būste.

Pakeitimai drastiški, todėl, priėmus naują įstatymo redakciją, daugybė šeimų gali likti prie „suskilusios geldos“. Numatyti itin dideli apsunkinimai įsigyti norimą ir tinkamą būstą bei daugiau nei trigubai sumažės paramos suma.

Kauno technologijos universiteto doktorantas Audris Narbutas įsitikinęs, kad dabar galiojanti tvarka nėra tobula, bet planuojama reforma apskritai yra ydinga.

[[ge:lrytas:lrytas:30559587]][[ge:lrytas:lrytas:31541608]][[ge:lrytas:lrytas:31346821]][[ge:lrytas:lrytas:31536788]]

„Jaunos šeimos, tam, kad galėtų gauti pirmojo būsto įsigijimo dotaciją, dabar yra priverstos ilgai laukti eilėse, o kol negavo pranešimo, kad yra skirta parama, negali formuoti nekilnojamojo turto įsigijimo sandorio. Tai reiškia, kad negali išsirinkti jiems tinkančio ir patinkančio būsto, nes pardavėjai ir geri pasiūlymai – nelaukia“, – aiškino jis.

Minėtą dabar galiojančio teisės akto problemą pašnekovas įvardijo kaip esminę, tačiau planuojama reforma, anot jo, sugriaus visą paramos mechanizmą ir nemaža dalimi ji pasiliks tik popieriuje: „Čia pakankamai jautru ne tik dėl regionų plėtros aspektų, bet ir dėl to, kad dviem šūviais „nušaunama“ pirminė rinka – nebebus galima pirkti objekto, kurio kaina didesnė negu 120 tūkst. eurų, o dar blogiau, kad liks tik galimybė pirkti pilnai įrengtą būstą.“

Regionai naudos nesulauks

A. Narbutas paaiškino, kad regionų NT specifika yra tokia, kad daugiabučių vystytojai dažniausiai į regionus neivestuoja todėl, kad norint statyti bent 20-ies butų daugiabutį reikia mažiausiai milijono eurų ir tai jau yra pakankamai rimta suma, o rizika labai didelė.

„Regioninėms savivaldybėms pirmojo būsto parama visuomet buvo labai stipri derybinė pozicija, siekiant pritraukti vystytojus. Jeigu dabar apribojame pirminę rinką, tai vystytojai jau net nebežiūrės į regionus ir naujų būstų ten tikrai neskubės statyti“, – dėstė jis.

Atsiras aibė problemų

Dabartinėje programoje yra trys opcijos: pirkti; pirkti ir statyti ir tik statyti.

„Siūloma naujoji reforma neleidžia statyti, kitaip sakant, jeigu jauna šeima paveldėjo arba jiems kas nors padovanojo sklypą, tai jie namo jame statyti negalės, nes bus leidžiama tik pirkti.

Naikinama labai svarbi galimybė – pirkti ir statyti, o kai žmogus nusiperka būstą su daline apdaila, pvz. Vilniuje, jis nori jį įsirengti ir teisiškai tas įsirengimas įeidavo į galimybės pirkti ir statyti sąlygas, o dabar bus leidžiama pirkti tik pilnai įrengtą būstą. Todėl ir turime situaciją, kai pirminėje rinkoje esančio būsto žmogus negalės nusipirkti, ir čia atsiras aibė problemų“, - aiškino A. Narbutas.

Jis taip pat mano, kad sumažinus dotaciją iki 6525 eurų, bus pasiekta situacija, kai ji bus lygi vos trims vidutiniams darbo užmokesčiams, todėl regionai neteks dar vieno privalumo, nes mažai kas norės rinktis gyvenimą regione dėl tokios sumos.

„Čia atsiranda problema, kad priemonė tampa nebeveiksni, nes šiandien, jeigu perki didesnės vertės būstą, tai dabartinė sistema, kuri buvo, tai ji finansuodavo nuo 87 tūkst. eurų sumos 15–30 proc. Ši sistema buvo integruota su gimstamumo skatinimu, dabartinė reforma visiškai ignoruoja vaikų skaičių šeimoje.“

Pakeitimai – šokiruojantys

Vienas esminių pakeitimų – dotacijos dydis. Jis skiriamas atsižvelgiant į vaikų skaičių ir gali siekti 15 proc., jeigu šeima neaugina vaikų, 20proc., jeigu šeima augina 1 vaiką, 25 proc., jeigu šeima augina 2 vaikus, 30 proc., jeigu šeima augina 3 ir daugiau vaikų, nuo maksimalios 87 000 eurų dotacijos skaičiavimo sumos. Taigi maksimalios dotacijos galėjo svyruoti nuo 13 050 eurų iki 26 100 eurų šeimai.

Ministerijos siūloma sistema dotuoja iki 7,5 proc. nuo maksimalios 87 000 eurų dotacijos sumos. Tai yra 6525 eurai.

Anot A. Narbuto, SADM drastiškai mažina pirmojo būsto paramą, taip padarydama ją iš esmės neefektyvia.

„Kalbame apie jaunus specialistus, pavyzdžiui, inžinierius, medikus ir kitų sričių atstovus, kurie galėtų apsigyventi regione ir kurti pridėtinę vertę, o dabar visiškai ignoruojamas faktas, kad didesnei šeimai (tiek jau auginant vaikus, tiek planuojančiai daugiau jų turėti yra aktualu įsigyti erdvesnį būstą) tokio dydžio subsidija būtų neadekvačiai maža.“

Jis rekomenduoja šiuo atveju palikti esamą paramos dydį, nes jis ir taip jau ženkliai sumažėjo nuo 2018 m. dėl infliacijos. „Jeigu 2018 m. buvo galima įsigyti būstą su daline apdaila už 87 000 eurų, tai šiandien rinkos kainos yra ženkliai didesnės tiek dėl infliacijos, tiek ir dėl pačios Vyriausybės priimtų reikalavimų išduoti statybų leidimus tik A++ klasės energetinio efektyvumo NT objektams.“

Kas gali gauti dotaciją?

Dabar galiojančioje tvarkos paramą gali gauti jaunos šeimos, kuriose abu sutuoktiniai yra iki 36 metų arba programoje jau dalyvaujančios šeimos, jeigu joms gimė vaikas (tuomet – iki 40 metų) gali prašyti papildomos paramos, bet ji negali viršyti 30 proc. nuo 87 000 eurų ribos.

Po pakeitimų parama bus skiriama tik iki 36 metų be jokių išlygų gimus vaikams. A. Narbutas mano, kad panaikinus galimybę gauti papildomą dotaciją, sumažinamos paskatos gimdyti vaikus. Pirmojo būsto paramos programa buvo viena iš nedaugelio, kuri taikliai apėmė ir viduriniąją klasę bei skatino gimdyti vaikus. Jis siūlytų palikti galiojančią sistemą, kuri yra orientuota į gimstamumo skatinimą.

Kokie ribojimai numatyti įsigyjamo NT objekto vertei?

Įsigyjamo turto vertei iki šiol ribojimų nebuvo, tačiau SADM siūlo apriboti įsigyjamo turto vertę iki 120 000 eurų.

Nors regionuose 96 proc. NT sandorių su pirmojo būsto parama yra sudaromi iki 120 000 eurų ribos, būtent ši nuostata, anot A. Narbuto, yra viena žalingiausių.

„Regionuose ypač sunku pritraukti NT vystytojus, o tie, kurie visgi surizikuoja statyti objektus pardavimui, dažniausiai renkasi individualų ar dvibutį namą. Taip yra daroma, nes tokiai statybai reikia mažiau lėšų nei daugiabučiui, o rinkos nėra pažįstamos. Tam, kad regionai pritrauktų trūkstamus specialistus (medikus, inžinierius ir t. t.) yra būtina sudaryti sąlygas su parama įsigyti jų poreikius tenkinantį būstą. Daugeliu atžvilgiu tai gali būti naujas namas, nes paprasčiausiai naujų butų nėra pasiūloje.“

Dar daugiau, A. Narbutas mano, kad kai kuriais atvejais siekiant išsaugoti dotaciją didėja rizika, kad dalis pinigų už būstą bus sumokami šešėlinėje rinkoje.

„Išsivysčiusiame pasaulyje suvokiama, kad prabangus būstas ir pirminė rinka nėra tas pats. Todėl sveikintina galvoti apie prabangaus būsto ribojimus, tačiau taikyti drakoniškas sąlygas pirminei rinkai yra neadekvatu. Perkamo objekto vertė turėtų būti pakankamai aukšta. Pavyzdžiui, 250 000 eurų. Absoliučia dauguma atvejų sandoris nesieks šios sumos.

[[ge:lrytas:lrytas:31932268]]

Tačiau, jeigu šeima su subsidija perka tokios vertės būstą, tai neabejotinai yra ne pačias mažiausias gaunantys asmenys, todėl jų mokamas GPM svariau prisidėtų prie konkrečios savivaldybės biudžeto, o per tai ir visų gyventojų gerovės. Regionams yra naudinga turėti kuo daugiau aukštas pajamas ir trūkstamas kvalifikacijas turinčių specialistų“, – neabejoja jis.

Dotacija buvo skiriama ne tik pirkimui, bet ir statymui

Galiojanti tvarka numato galimybę pirkti (jau įrengtą būstą), pirkti ir statyti (pirkti būstą su daline apdaila, o vėliau už savo lėšas įsirengti), statyti (pavyzdžiui, paveldėtame / dovanotame sklype), tačiau po pakeitimų planuojama palikti tik galimybę pirkti, tai reiškia, kad paliekama galimybė pirkti tik antrinėje rinkoje, nes naujų NT objektų su pilnu įrengimu regionuose trūksta. A. Narbutas primygtinai siūlo šią nuostatą palikti ramybėje ir neriboti galimybės žmonės įsigyti naują būstą pirminėje rinkoje.

A. Narbutas pabrėžė, kad parama naudojasi ne socialiai remtini asmenys, o pakankamai gerai darbo rinkoje įsitvirtinę ir galintys leisti sau pirkti brangesnį būstą. Šiuo atveju parama pasitarnauja, kaip traukos į regionus mechanizmas.

Paraiškos teikimo procesas

Didžiausias sistemos privalumas, kad nėra jokių kvietimų teikti paraiškas. Šeima gali pateikti paraišką tada, kada jai patogu. Visgi, esamas paraiškos teikimo procesas yra problematiškas, nes jaunos šeimos yra priverstos laukti nemažose eilėse. SADM nurodo, kad šiuo metu eilėje laukia 1421 jauna šeima.

Ministerija siūlo paraiškas sieti su paskelbto kvietimo data, pavyzdžiui, kovo 1 d. paskelbus kvietimą, jauna šeima galėtų teikti paraišką.

Toks siūlymas itin ydingas ir ypač nepatogus, nes automatiškai reiškia, kad dotacijas gaus tik tos šeimos, kurios spės laiku pateikti paraišką ir kurių paraiškos teikimui laikas bus patogus. Praktikoje šeimos renkasi būstą tuomet, kai atsiranda patrauklių pasiūlymų ir sąlygos jį įsigyti. A. Narbutas mano, kad kiekviena šeima, kuri pateiktų paraišką ir kurios įsigijamas būstas atitiktų paramos reikalavimus, turėtų būti įtraukiama į laukiančiųjų eilę jai patogiu metu nesiejant su jokiu kvietimu ar konkrečia data.

Pažymos išdavimo sistema

Pažyma apie skirtą paramą šeimai išduodama tik sulaukus savo eilės bendroje. Būtent šis faktas ir yra priežastis, kodėl realiai turime dideles eiles, o nesulaukusios savo eilės šeimos kartais tiesiog įsigyja būstą anksčiau, nes rizikuotų netekti savo išsirinktų svajonių namų. Pažyma išduodama tik tuo atveju, jeigu spėjama laiku pateikti paraišką. Anot Audrio, sukuriamos jaunoms šeimoms ir regionams žalingos „žiurkių lenktynės“.

Atsiranda visos ydos, kurios būdingos kitiems tęstinės projektų atrankos kvietimams. Jis mano, kad pažymą apie dotacijos skyrimą šeimai turėtų pakeisti šeimos atitikties programai pažyma. Ši pažyma nereikštų, kad pinigai bankui bus pervedami iškart, tačiau reikštų, kad priėjus eilę šeimai dotacija būtų skirta.

Sandorio formavimas

Sandoris su banku ir turto pardavėju formuojamas tik po patvirtinimo apie skirtą paramą. Šiuo metu sandorio formavimo ir pažymos apie skirtą dotaciją susiejimas yra didžiausia problema. Neįsigijusios NT jaunos šeimos negali keltis į būstus, todėl klausimais ir reikalavimais užlieja savivaldybes ir SADM.

Sandoris su banku ir turto pardavėju formuojamas tik po patvirtinimo apie skirtą paramą. Ir visa tai reikia padaryti vos per 15 dienų. Anot. A. Narbuto, SADM palieka problemiškiausią dalį nors dėl visiškai sugadinto pažymos teikimo mechanizmo eilės bus mažesnės.

Jis mano, kad sandorio su NT pardavėju, paskolos ėmimo ir kiti veiksmai turėtų būti siejami ne su dotacijos skyrimo pažyma, o su šeimos atitikties programai pažyma. Tai reikštų, kad šeimos galėtų į būstus keltis nedelsdamos, kol bus skirta pakankamai pinigų, kad eilė sumažėtų ir būtų išduota pažyma apie skirtą paramą.

[[ge:lrytas:lrytas:31931881]]

Galimybė panaudoti kaip pradinį įnašą

Perkant pilnai įrengtą būstą, šiuo metu dotaciją galima panaudoti kaip pradinį įnašą. Esama pasvarstymų apie pradinio įnašo mažinimą iki 7,5 proc. Tačiau Audris mano, kad sumažinti pradinį įnašą iki 7,5 proc. yra diskutuotina lengvata, nes kertasi su atsakingo skolinimo nuostatais.

Anot jo, atsakingo skolinimo nuostatų esmė apsaugoti šeimas nuo pernelyg didelio įsiskolinimo.

„Pradinio įnašo mažinimo siūlymas įgautų prasmę ir logiką, jeigu SADM nesiūlytų „drakoniškai“ mažinti subsidijos dydžio (2–4 kartai). Skirta dotacija prisidėtų prie įsiskolinimo sumažinimo ir tvaresnių šeimos finansų.“

Kaip itin teigiamą ir net nediskutuotiną pakeitimą A. Narbutas išskyrė privalomą registraciją įsigytame būste.

Siekia, kad parama pasinaudotų daugiau žmonių

„Toks paramos modelis sudaro sąlygas finansine paskata pasinaudoti didesniam šeimų skaičiui, o papildoma savivaldos parama prisidės prie užimtumo savivaldybės teritorijoje didinimo, trūkstamų specialistų pritraukimo. Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Banko, STRATA, EBPO siūlymus, išvadas ir rekomendacijas, kuriomis akcentuojamas finansinės paskatos taiklinimas, be kita ko, sprendžiant pagrindinę būsto prieinamumo problemą, su kuria susiduria dažna jauna šeima – pradinio būsto kredito įnašo sukaupimas“, – raštu jau anksčiau paskatos mažinimo priežastis paaiškino SADM. Apie tai galite skaityti ankstesnėje lrytas.lt publikacijoje.

Kai kuriose savivaldybėse eilių beveik nėra

SADM portalui lrytas.lt pateikė informaciją, kad nuo 2018 m., kai buvo priimtas Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas, subsidijos pirmajam būstui įsigyti buvo išmokėtos 5922 jaunoms šeimoms. Taip pat 1790 šeimų išmokėtos papildomos subsidijos, padidėjus šeimoje auginamų vaikų skaičiui.

2023 m. subsidijos buvo išmokėtos 609 jaunoms šeimoms. Taip pat 541 šeimai išmokėtos papildomos subsidijos, padidėjus šeimoje auginamų vaikų skaičiui.

SADM nurodo, kad šiuo metu jaunų šeimų, laukiančių finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, sąraše įrašyta 1421 jauna šeima.

Daugiausia jaunų šeimų finansinės paskatos laukia Klaipėdos (219), Kauno (165), Vilniaus (142) rajonų, Panevėžio (78) miesto ir Marijampolės (59) savivaldybėse. Mažiausiai jaunų šeimų finansinės paskatos laukia Birštono (1), Pagėgių (1) savivaldybėse, Ignalinos (2), Joniškio (3), Zarasų (3) rajonų savivaldybėse.

Dėl valdžios užmojų daugybė šeimų liktų prie „suskilusios geldos“: aiškiai išdėstė, ką nori pakeisti ir ko tikėtis