Prieš dvi savaites tik per atsitiktinumą niekas nenukentėjo pačiame Vilniaus centre nukritus daliai balkono.

Incidentas įvyko Gedimino pr. ties pastatu, pažymėtu 20 numeriu. Ant šaligatvio netikėtai nukrito betoninės antrame aukšte esančio balkono dalys. Šioje vietoje nuolat būna gausybė praeivių, tad tikras stebuklas, kad krintančios balkono dalys nieko nesužeidė.

Balkonas, kurio dalys pažiro ant šaligatvio, jau kurį laiką buvo apjuostas apsauginiu tinklu, kad tinko ir betono gabalai nekristų praeiviams ant galvų.

Tačiau sostinėje tai ne vienintelis toks žalios ir kitokių spalvų tinklais apraizgytas ir milžinišką pavojų keliantis balkonas. Tik tie tinklai šiukštu neišgelbėtų nieko, jeigu balkonas kristų.

[[ge:lrytas:lrytas:7541377]][[ge:lrytas:lrytas:29759965]][[ge:lrytas:lrytas:32070981]][[ge:lrytas:lrytas:32152687]]

Portalas lrytas.lt pasidomėjo, kiek gi tokių „tiksinčių bombų“, kurios bet kuriuo metu gali nukristi kam nors ant galvos, yra Vilniuje, ir kas būtų atsakingas nutikus nelaimei.

Paaiškėjo, kad situacija išties tragiška ir reikalaujanti skubiai imtis kokių nors priemonių, o vilniečiai ir miesto svečiai turėtų atidžiau dairytis į daugiabučių balkonus, nes jų skirtingose miesto vietose – šimtai.

Vilniaus miesto savivaldybės turimais praėjusių metų duomenimis sostinėje yra registruota apie 200 pastatų, kurių kai kurie fasado elementai yra nusidėvėję. Savivaldybė atlieka pastatų techninės priežiūros vykdymo kontrolę, nustačius trūkumų – teikiami įpareigojimai imtis veiksmų, kad būtų išvengta galimos žalos gyventojams ir aplinkai.

Kas atsakingas už sostinės balkonų priežiūrą

Balkonai yra pastato bendrojo naudojimo objektai, už jų priežiūrą atsakingi pastato bendrojo naudojimo objektų valdytojai (pavyzdžiui, bendrija ar administratorius).

„Kadangi balkonai priskiriami bendrojo naudojimo objektams, jų remontui reikia pastato savininkų daugumos pritarimo. Pastebime atvejų, kad kai balkonai yra ne visuose butuose, jų neturintys gyventojai nepritaria remonto darbų atlikimui. Be savininkų pritarimo namo valdytojas gali atlikti tik tuos remonto darbus, kurių nedelsiant neatlikus kiltų pavojus žmonėms, jų turtui ar aplinkai“, – portalui lrytas.lt komentavo Vilniaus m. sav. Komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas.

Anot savivaldybės atstovo, už pastatų, kurie kelia pavojų praeiviams, atsakingi yra jų savininkai ir valdytojai.

„Į tai įeina ir remonto ar rekonstrukcijos darbų organizavimas, kai pastato konstrukcijos ar fasado elementai gali kelti pavojų žmonių gyvybei, sveikatai arba aplinkai“, – aiškino jis.

Tačiau, ar tinkamai atliekama techninė priežiūra tikrina ir savivaldybė. Pastato konstrukcijų techninės būklės vertinimas ir priežiūra yra savininkų (arba valdytojų) paskirtų techninių prižiūrėtojų atsakomybė. Savivaldybė savo ruožtu tikrina, ar techninė priežiūra yra vykdoma tinkamai.

Kas būtų kaltas, jeigu balkonas ar jo dalis nukristų ant žmogaus?

Anot Vilniaus miesto savivaldybės atstovo, vienareikšmiško atsakymo nėra, nes kiekvienu atveju atskirai būtų atliekamas tyrimas, kurio metu būtų nustatyti atsakingi asmenys.

[[ge:lrytas:lrytas:32348651]]

Komentuodamas prieš dvi savaites nukritusios balkono dalies situaciją Gedimino pr. 20, G. Grubinskas aiškino, kad tai yra prekybos paskirties pastatas, kurio patalpų savininkai yra įsteigę bendriją, turi pirmininką.

Taigi, anot jo, remiantis teisės aktais, bendrijos pirmininkas yra atsakingas už pastato atitikimą keliamiems reikalavimams, saugų naudojimą, remonto darbų organizavimą ir įgyvendinimą.

„Šio namo atveju paskirtas techninis prižiūrėtojas ne rečiau kaip kartą per mėnesį turi vizualiai patikrinti pastato pagrindines konstrukcijas, fiksuoti pastebėtus defektus, avarijų pavojus ir numatyti priemones jiems pašalinti, o bent du kartus per metus atlikti detalias apžiūras, kurių metu patikrinamos pagrindinės pastato konstrukcijos, nustatomi defektai bei remonto darbų poreikis.

Šiuo atveju balkonai ir kiti pastato fasado elementai yra aptraukti apsauginiais tinklais, taigi, pastato techninis prižiūrėtojas turėjo informaciją apie pastato fasado elementų keliamą pavojų. Tai reiškia, kad nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų metu jis privalėjo tikrinti, ar neatsiranda naujų deformacijų, dėl kurių fasado elementų dalys gali nukristi. Nustačius, kad atsiranda naujos deformacijas, privalu teikti bendrijos pirmininkui rekomendacijas dėl remonto darbų atlikimo,“ – sakė G.Grubinskas.

Anot jo, Vilniaus m. savivaldybė kol kas neturi informacijos, ar viskas Gedimino pr. 20 pastate buvo atliekama tinkamai ir laiku. Artimiausiu metu savivaldybės specialistai atliks pastato techninės priežiūros vykdymo kontrolę, tikrins dokumentus. Jei būtų nustatyti pažeidimai, gali būti taikoma administracinė atsakomybė.

Spalvoti tinklai – tik laikina priemonė

Tokių pastatų, kurių fasadų dalys yra aptrauktos apsauginiais tinklais tiek Gedimino prospekte, tiek kitose Senamiesčio vietose yra daugiau.

„Pabrėžiame, kad konstrukcijų aptraukimas apsauginiais tinklais yra laikina priemonė, apsauganti žmones ir aplinką nuo pavojaus iki konstrukcijų remonto. Kitaip tariant, tinklai nėra situacijos sprendimas – pastato savininkai ir valdytojai privalo organizuoti remonto darbus.

Visgi reikia turėti omenyje, kad dažnu atveju tokių pastatų kaip Gedimino pr. 20 remonto darbai privalo būti derinami su paveldosaugininkais, siekiant juos įgyvendinti dažnai reikia atlikti esamos būklės tyrimus, parengti projektą, gauti pastato savininkų pritarimą remontui. Tai užtrunka“, – dėstė ryšių su žiniasklaida specialistas.

[[ge:lrytas:lrytas:32348642]]

„Šiuo konkrečiu atveju Gedimino pr. 20 bendrojo naudojimo objektams valdyti įsteigta savininkų bendrija, namo techninę priežiūrą sutartiniais pagrindais vykdo administruojanti įmonė. Atsakomybė už pastato priežiūrą tenka bendrijos pirmininkui ir techniniam prižiūrėtojui, tačiau neturėdami informacijos, kaip ir ar tinkamai buvo vykdoma techninė priežiūra, negalime atsakyti, kas atsakingas dėl įvykusio incidento.“

Kokių priemonių imasi Vilniaus m. savivaldybė, kad balkonai ar jų dalys nekristų ant galvų

Vilniaus savivaldybė, siekdama padėti sostinės gyventojams saugoti ir tvarkyti mieste esančius kultūros paveldo objektus bei kultūros paveldo vietovėse ir istoriniuose miesto rajonuose esančius kultūros paveldo statinius bei jų elementus (balkonus, lodžijas, karnizus, parapetus, langus, duris ir kitus fasado elementus bei architektūrines detales), iš dalies finansuoja jų tvarkybos darbus pagal Paveldotvarkos programą. Pagal šią pernai spalį patvirtintą programą gyventojai gali pretenduoti į 60–80 proc. darbų kainos dydžio paramą, priklausomai nuo pastato tipo ir atliekamų darbų pobūdžio.

„Tiksinčių bombų“ Vilniuje – šimtai: nors atsakomybė už jas aiški, situacija išlieka tragiška