Romainių kapinėse iškilo šulinį primenantis statinys, tačiau artimųjų kapavietes lankantys gyventojai spėjo išsiaiškinti, kad tai – ne šulinys.

Kaune įrengtas pirmasis šalyje osuarijus, kurio seniai jau reikėjo.

Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ vadovas Ričardas Čėsna patvirtino, kad Romainių 2-osiose kapinėse įrengtas žmonių kaulams skirtas osuarijus ir jis jau naudojamas.

„Sumanymas imtis tokio projekto kilo išgirdus apie Vilniaus gatvėje archeologinių kasinėjimų metu surastus kaulus“, – atskleidė R.Čėsna.

[[ge:lrytas:lrytas:12825320]][[ge:lrytas:lrytas:20898789]][[ge:lrytas:lrytas:24434324]][[ge:lrytas:lrytas:22898778]]

Pasak jo, žmonių kaulų randama ir kitose Kauno vietose vykstančių darbų metu. Kartais jų identifikuoti nėra galimybių ir kaskart kyla klausimų, kaip su jais pagarbiai pasielgti.

R.Čėsna pranešė, kad Kauno policijos pareigūnai jau pasinaudojo šia naujove ir osuarijuje paliko žmonių kaulų.

Jie tvarkingai supakuoti ir sunumeruoti, kad esant poreikiui būtų galima išimti iš osuarijaus.

Numatė galimybę plėtrai

„Statinys skirtas tik naujai surastiems kaulams, ši paslauga yra mokama. Nenorime, kad žmonės suneštų kažkur laikomus kaulus lyg į atliekų aikštelę“, – tikino R.Čėsna.

Įrengti osuarijų nebuvo sudėtinga, šiam tikslui įmonės specialistai panaudojo šulinio rentinius. Statinio apačioje išlietas pamatas, viršuje uždėtas rakinamas dangtis, o prieigos išklotos trinkelėmis.

Esant poreikiui ateityje netoliese bus galima pastatyti dar kelis osuarijus.

R.Čėsnos žiniomis, šis osuarijus yra vienintelis šalyje. Vilniuje kapinėse yra skiriamos specialios kapavietės ir ten dedami žmonių kaulai.

Žinia nudžiugino archeologą

Praeities tyrimų instituto direktorius, archeologas Simonas Sprindys pasveikino sprendimą Kaune įrengti osuarijų, nes surastų žmogaus kaulų likimas – rimtas reikalas.

S.Sprindys prisiminė, kad tyrinėjant Vilniaus gatvės gruntą pavienių žmonių kaulų buvo rasta netoli sankirtos su Birštono gatve. Galima spėti, kad sovietmečiu ekskavatoriaus kaušu jie tiesiog buvo nustumti iš netoliese esančios bažnyčios šventoriaus.

Aptikus žmogaus kaulų privalu atlikti antropologinius tyrimus. Dažniausiai tuo užsiima Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto specialistai. Mokslininkai gali pasilikti radinį arba grąžina jį archeologams.

„Archeologai turi du pasirinkimus – sudėti juos ten, kur buvo surasti, arba palaidoti“, – aiškino S.Sprindys. Vilniaus gatvėje surasti kaulai buvo grąžinti į jų suradimo vietą.

Neseniai S.Sprindys su kolegomis dirbo ir Ramybės parke, kur klojami pamatai kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio paminklui. Ramybės parke yra buvusios kapinės, todėl tokiose vietose tikimybė aptikti kaulų labai didelė.

„Jeigu surasti kaulai netrukdo darbams, jie net neiškeliami, o antropologas pats atvyksta į radinio vietą“, – pasakojo S.Sprindys.

Pasak archeologo, kaulų aptinkama ir karjeruose kasant gruntą, mat anksčiau tai galėjo būti kapinių vieta, tačiau per daugelį metų visi jų ženklai nunyko. Vis dėlto atsitiktinai surandami žmonių kaulai – retas atvejis.

„Galima pasidžiaugti, kad šiais laikais gerokai pagarbiau žiūrima į tokius radinius“, – kalbėjo archeologas S.Sprindys.

Svarbus ir ekspertų žodis

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Dovilė Ežerinskienė atskleidė, kad kaulų randama įvairiomis aplinkybėmis, – žmonės jų aptinka kasinėdami gruntą, pastebi žemės paviršiaus, vandens telkinių seklumoje, laukuose.

„Apie radinį informavus policijos pareigūnus pradedamas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti“, – aiškino D.Ežerinskienė.

Pasak jos, tokiais atvejais tyrimus atlieka Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistai.

Nuo gautų rezultatų ir policijos pareigūnų tyrimo eigos priklauso, kaip vėliau elgiamasi su aptiktais žmonių kaulais.

Kauno kapinėse iškilo paslaptingas statinys – pirmas toks Lietuvoje, skirtas žmonių kaulams