Prie apleistų pastatų atsiradusiuose stenduose skelbiama, kad tai – valstybės turtas, Vyriausybės prašoma susitvarkyti. Turto šeimininkai šią akciją pavadino savivaldybės žaidimais.

Kauno savivaldybės atstovai prie penkių miesto centre ir Senamiestyje esančių neprižiūrimų istorinių pastatų pastatė geltonos spalvos ženklus, kuriuose skelbiama, kad tai – valstybės turtas.

Tokiu būdu miesto valdžia esą siekė priminti, kad per pastaruosius 10 metų Kauno centre atnaujinta 200 pastatų, o valstybės ir kelių aukštųjų mokyklų valdomas turtas toliau trūnija.

Pasidomėjus, kodėl išskirtų pastatų valdytojai jų neprižiūri, paaiškėjo netikėtų dalykų.

[[ge:lrytas:lrytas:29217038]][[ge:lrytas:lrytas:29311470]][[ge:lrytas:lrytas:31561765]][[ge:lrytas:lrytas:32629347]]

Vieną pastatą valdo ne Žemės ūkio ministerija, kaip teigė savivaldybė, o kiti savininkai.

Mykolo Romerio universitetas (MRU) prašė savivaldybės paramos fasado tvarkybai iš paveldotvarkos programos, bet jos negavo ir todėl kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją.

Sunku patikėti, bet tarp apleistų pastatų valdytojų yra ir aktyvus organizacijos „Vieningas Kaunas“ bei miesto tarybos narys Jonas Audėjaitis, vadovaujantis Vilniaus dailės akademijos (VDA) Kauno fakultetui.

[[ge:lrytas:lrytas:32913967]]

Gėdos dėmė krito ir ant Kauno centrinio pašto šeimininkų, nors pati Kauno savivaldybė šiuo pastatu rūpintis nenorėjo.

Rūmuose – du bendraturčiai

Savivaldybė paskelbė, kad vienas neprižiūrimų pastatų yra I.Kanto gatvėje 23-iuoju numeriu pažymėti XIX amžiuje iškilę Kauno gubernijos valdybos rūmai, kuriuose įsikūrusi Žemės ūkio ministerija.

Tačiau šios ministerijos atstovai „Laikinajai sostinei“ pranešė, kad dalį patalpų tik nuomojasi, o pats pastatas priklauso Turto bankui, kuris ir atsakingas už jo fasadą.

Valstybės įmonės Turto banko Ryšių su žiniasklaida vadovas Paulius Vaitekėnas patvirtino, kad pastato, kuriame įsikūrusios kelios institucijos, dalį patalpų tikrai nuomojasi Žemės ūkio ministerija.

„Valdome tik dalį pastato – dvi patalpas, kurių plotas – 1 tūkstantis kvadratinių metrų. Likusi pastato dalis priklauso viešajai įstaigai Transporto kompetencijų agentūrai. Jos valdomas plotas – apie 900 kvadratinių metrų. Turto bankas, kaip pastato bendraturtis, yra sudaręs sutartis su pastato techninę priežiūrą, bendrų erdvių valymą bei avarijų likvidavimą vykdančiomis įmonėmis“, – aiškino Turto banko atstovas.

[[ge:lrytas:lrytas:32913968]]

P.Vaitekėnas teigė, kad, vos atsiradus galimybei, bendraturčiui siūloma galimybė dalyvauti Kauno miesto savivaldybės paveldotvarkos programoje, tačiau dėl lėšų trūkumo agentūra atsisako šio siūlymo.

I.Kanto gatvės 23-iajame pastate esančios patalpos yra įtrauktos į nevaldytino turto portfelį. Tai reiškia, kad ateityje jose įsikūrusios institucijos gali būti perkeltos kitur, o šios patalpos būtų parduotos viešajame aukcione.

„Nuosekliai atnaujiname savo valdomus objektus. Dar 2020 metais atnaujinome prie pat miesto savivaldybės, L.Sapiegos gatvėje, esantį 12-ąjį pastatą. 2021 metais Turto bankas dalyvavo paveldotvarkos programoje ir atnaujino Laisvės alėjos 36-ąjį pastatą. Šiemet jau baigėme atnaujinti pastatą, esantį Jovarų gatvėje 3. Šiuo metu vykdome A.Juozapavičiaus prospekto 57-ojo pastato atnaujinimo darbus“, – pasakojo P.Vaitekėnas.

Tik savivaldybės žaidimas?

Viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros direktorius Marius Baranauskas sakė, kad drauge su Turto banku svarsto kelis variantus.

Vienas – pastato fasadą atnaujinti, kitas – turtą parduoti.

„Terminų, kada situacija gali pasikeisti, neturime, daug kas priklauso nuo rinkos. Manau, kad tokia kampanija yra Kauno savivaldybės žaidimas su Vyriausybe, siekis, kad ši prisidėtų prie Kėdainių tilto statybos. Tai ne mūsų, o jų žaidimai, nepaisant to, mes savo turtu planuojame rūpintis“, – pabrėžė M.Baranauskas.

[[ge:lrytas:lrytas:32913969]]

Nuo fasado byra tinkas

Dėmė krito ir ant MRU. Jis valdo K.Donelaičio ir Maironio gatvių sankryžoje esantį pastatą, kuriame veikia Viešojo saugumo fakultetas.

Šiuos neoklasicistinių formų rūmus 1913 metais Michailas Prozorovas suprojektavo specialiai Rusijos valstybinio banko Kauno skyriui. Kaunui tapus laikinąja sostine čia įsikėlė nemažai nepriklausomos Lietuvos įstaigų. Čia buvo išrinktas ir priesaiką davė pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona.

Dabar pastatas apšiuręs, o universiteto atstovai ant fasado yra pritvirtinę lentelę su įspėjimu būti atsargiems, nes byra tinkas.

Parengė tvarkybos projektą

MRU Komunikacijos ir rinkodaros centro vadovė Lina Gorbačiovienė tikino, kad istorinio pastato Maironio gatvėje 27 būklė, ekspertų vertinimu, yra patenkinama, tačiau ji kelia susirūpinimą universiteto bendruomenei ir ši deda daug pastangų siekdama, kad pastatas būtų kuo greičiau atnaujintas.

Pasak L.Gorbačiovienės, MRU užsakymu bendrovė „Enero“ 2023 metais atliko šio pastato taikomuosius mokslinius tyrimus jo būklei nustatyti ir parengė tvarkybos techninį darbo projektą. MRU savo jėgomis parengė ir pastato pritaikymo žmonių, turinčių negalią, poreikiams techninį projektą.

„Šių metų sausio 19 dieną MRU kreipėsi į Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyrių ir pateikė dokumentus dalyvauti savivaldybės paveldotvarkos programoje pastato fasadui sutvarkyti ir papildomus dokumentus, įrodančius, kad projekto įgyvendinimui pasirengta. Taip pat įsipareigojimą savo lėšomis finansuoti paraiškoje nurodytą 132 tūkstančių 500 eurų dalį – 50 proc. reikiamos sumos“, – situaciją komentavo L.Gorbačiovienė.

[[ge:lrytas:lrytas:32913970]]

Pinigų prašė, bet negavo

Pasak MRU atstovės, balandžio 29 dieną universitetas iš Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus gavo atsakymą, kad prašymas iš dalies finansuoti Maironio gatvės 27-ojo pastato fasadų tvarkybos darbus nebuvo patenkintas.

„Kriterijų, pagal kuriuos buvo skirstomas finansavimas ir motyvų, kodėl jis neskirtas reikšmingam Lietuvos istorijai ir miestą reprezentuojančiam pastatui, nebuvo nurodyta“, – stebėjosi L.Gorbačiovienė.

Todėl universitetas gegužės 29 dieną pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai (LAGK) dėl Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus sprendimo teisėtumo.

Komisijos prašoma panaikinti šį administracinį sprendimą ir įpareigoti Kauno savivaldybės administraciją priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Skundas priimtas nagrinėti ir perduotas LAGK Šiaulių apygardos skyriui.

MRU aukcione yra pardavęs jam priklausiusį buvusį burmistro pastatą V.Putvinskio gatvėje 70 ir keletą kitų objektų Kaune. Gautas lėšas universitetas planuoja investuoti į pastato Maironio gatvėje 27 vidaus patalpų ir inžinerinių sistemų atnaujinimą.

„Planuojame atnaujinti ir komplekse esančius kitus pastatus, administracinį pastatą ir studentų namus. Universitetas jau parengė projektinius sprendinius, įvertino būtinų investicijų sumą. Šiuos pastatus universitetas planuoja atnaujinti iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bendrabučių atnaujinimo programos, Energetikos ministerijos viešų valstybinių pastatų atnaujinimo programos, nuosavomis arba skolintomis lėšomis“, – sakė L.Gorbačiovienė.

Darbai juda netikėtai lėtai

Dar vienas visiškai apleistas pastatas yra Muitinės gatvėje. Tai – Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto nuosavybė.

VU Kauno fakulteto dekanas Giedrius Romeika sakė, kad dėl apleisto pastato Muitinės gatvėje gėda ir nemalonu, kad jis darko Senamiesčio veidą.

„Universitetas šiame XIX amžiaus pastate planuoja įkurti studentų svečių namus.

Pasiruošimas tam vyksta, jau atliekami archeologiniai, polichrominiai tyrimai. Mes tikėjomės, kad viskas vyks sparčiau, bet pastato, esančio paveldo teritorijoje, procedūros užtrunka keliolika kartų ilgiau nei kitose miesto vietose“, – apgailestavo G.Romeika.

Su Kauno savivaldybe universitetas bendradarbiauja. Iš miesto paveldotvarkos programos pavyko gauti lėšų saulės laikrodžiui atnaujinti. Kito pastato fasado tvarkybai pinigų miesto savivaldybė neskyrė.

[[ge:lrytas:lrytas:32913971]]

„Muitinės gatvės pastato tvarkybai pinigų prašysime ir Kauno savivaldybės, ir Kultūros paveldo departamento, prisidėsime patys“, – patikino VU Kauno fakulteto dekanas.

Norėtų grąžinti žydams

Lentelė su klausimu „Ar ne gėda?“ atsirado ir prie Gimnazijos gatvės 6-ojo neprižiūrimo pastato. Buvusi sinagoga yra VDA turtas.

VDA Kauno fakulteto dekanas J.Audėjaitis, kuris yra ir visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ valdybos narys bei miesto tarybos narys, sakė, kad Gimnazijos gatvėje esanti sinagoga formaliai yra akademijos žinioje, bet iš tiesų jos statusas tarsi pakibęs ore.

„Žydų bendruomenė ją norėjo susigrąžinti dar prieš 14 metų ir mes tam pritarėme. Vyriausybė šią idėją palaimino, bet dokumentus grąžino tobulinti Seimo Teisės komitetui. Jų paskubinti priimti sprendimus negalime“, – apgailestavo J.Audėjaitis.

VDA Kauno fakulteto dekanas teigė, kad jei pastato žydų bendruomenė taip ir neperims, akademija ieškos lėšų, kaip jį atnaujinti ir pritaikyti savo reikmėms.

Kai kas pastatytus ženklus jau paslėpė

Visvaldas Matijošaitis

Kauno meras

„Pirmieji penki ženklai buvo pastatyti birželio 20-ąją. Netrukus jų gali atsirasti ir daugiau. Kampanijos trukmė neapibrėžta. Tikslas – paaiškinti kauniečiams, kas valdo tuos apleistus pastatus, ir kartu paskatinti šeimininkus pagaliau susirūpinti.

Pastebėjome, kad, užuot reagavę į raginimą tvarkytis, dalis jų šias lenteles paslėpė. Vadinasi, atsakymas aiškus: kai kam tikrai gėda. Tai irgi nemažai pasako apie požiūrį į savo nykstantį turtą.

Ženklai pastatyti prie Vilniaus universiteto apleisto „vaiduoklio“ Muitinės gatvėje, Vilniaus dailės akademijos pastato Gimnazijos gatvėje, taip pat greta Mykolo Romerio universitetui priklausančio pastato K.Donelaičio gatvėje. Atrodo, kad Vilniaus universitetai, lyg susitarę, stengiasi, kad gražėjančiame Kaune liktų dar bent kažkiek netvarkos.

Gėdos ženklo sulaukė ir apsilaupęs Žemės ūkio ministerijos pastatas I.Kanto gatvėje, Centrinis paštas Laisvės alėjoje. Kol kas sureagavo tik kultūros ministras, parašęs atsišaukimą feisbuke.

Paveldotvarkos programa Kaune skaičiuoja jau dešimt metų. Ši iniciatyva yra pelniusi apdovanojimų, ją atkartoja ir kitos Lietuvos savivaldybės.

Kaunas yra finansavęs ne tik universitetų, kolegijų pastatų, bet ir kitų valstybei priklausančių objektų tvarkymą. Bendra lėšų suma viršija milijoną eurų.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetui, Vilniaus dailės akademijai ir Lietuvos sporto universitetui iš viso skirta 750 tūkst. eurų. Taip pat finansuotas Lietuvos žemės ūkio rūmų (K.Donelaičio g.) fasado atnaujinimas, vadinamųjų ugniagesių rūmų, kuriuos valdo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, tvarkyba.

Miesto biudžetas – tai visų kauniečių pinigai. Su jais reikia elgtis atsakingai. Tie patys kauniečiai moka mokesčius valstybei. Todėl būtų sąžininga valstybinį turtą tvarkyti ne vien iš miesto kišenės, bet prisidėti ir šalies biudžeto pinigais.“

Paštas savivaldybei buvo neįdomus

Simonas Kairys

Kultūros ministras

„Kauno savivaldybei visiškai neįdomus Kauno centrinis paštas. Šalia jo yra lentelė, skelbianti, kad Kaunas tvarkosi, o matai, kad valstybė nesitvarko.

Kauno savivaldybė bando reklamuoti savo Paveldotvarkos programą, kurios finansavimo dydis kasmet siekia apie 0,5–2 mln. eurų. Viskas būtų šaunu, bet ši programa prisideda prie atsakingų paveldo objektų valdytojų investicijų, o nėra skirta finansuoti visus reikalingus darbus.

Grįžkime prie Kauno centrinio pašto. Kadangi jis savivaldybei absoliučiai neįdomus, Kultūros ministerija už beveik 4 mln. eurų išpirko jį iš akcinės bendrovės Lietuvos pašto, įvykdė įveiklinimo studiją, įkūrė valstybinę įstaigą Nacionalinį architektūros institutą, neseniai išrinko įstaigos vadovą, kuris netrukus pradės darbus.

Kultūros ministerija suteikė objektui paminklo statusą, įtraukė į valstybei svarbių objektų sąrašą ir Kauno centrinio pašto tvarkybai numatė 16 mln. eurų ES lėšų. Šiuo metu kaip tik rengiamas techninis projektas, iškart po jo – tvarkybos darbai.

O dabar grįžkime prie Kauno paveldotvarkos programos. Net jei kasmet ši programa turėtų 2 mln. eurų biudžetą (o toks jis tėra pastaruosius dvejus metus), vien tik šį objektą sutvarkyti prireiktų 8 metų, t.y. dviejų mero kadencijų. Ir kalbame tik apie vieną objektą.

Jei pateiksime paraišką Kauno paveldotvarkos programai, kiek šimtų tūkstančių eurų skirs Kauno miesto savivaldybė?

Koks sutapimas – pasveikinkime Klaipėdos miesto savivaldybę, kuri nepabėgo nuo atsakomybės ir neseniai tarybos posėdyje patvirtino bendradarbiavimo sutartį, – Klaipėdos centrinis paštas gaus virš 7 mln. eurų iš valstybės, savivaldybė prisidės savo dalimi, pamažu perims objektą savo žiniai ir vykdys veiklas.

Taigi reikėtų išlikti korektiškiems, tiesiog daryti svarbius darbus ir ieškoti sinergijos su kitais, kurie irgi nepalieka paveldo be dėmesio.“

Kaunas bandė sugėdinti savo miesto istorinių pastatų savininkus – gavo riebios grąžos