Konstitucijos prospekto 13-uoju numeriu pažymėto 16-aukščio gyventojai, nepritarę namo atnaujinimo su saulės elektrine projektui, tikino, kad saulės elektrinė jiems būtų kaip akmuo po kaklu.

Vis dėlto jie pritarė įprastai renovacijai – naujam investiciniam planui.

60 butų ir vienos kitos patalpos savininkai savo lėšomis turės apmokėti techninio darbo projekto ir bendrosios projekto ekspertizės išlaidas.

Be to, jie negalės pasinaudoti ir numatytu draudimu.

[[ge:lrytas:lrytas:31774412]][[ge:lrytas:lrytas:32089494]][[ge:lrytas:lrytas:32762330]][[ge:lrytas:lrytas:33220222]]

Tačiau Aplinkos projektų valdymo agentūra patvirtino paraišką ir parama naujam modernizacijos projektui bus suteikta.

Daugiabutis Konstitucijos prospekte bus renovuojamas už 3,8 mln. eurų. Nauju projektu ketinama sutvarkyti elektros instaliaciją, liftą, atnaujinti fasadą, langus, balkonus, priešgaisrinę, šildymo ir nuotekų sistemas, šalto ir karšto vandens vamzdynus.

Rangos darbai turėtų kainuoti 3,6 mln. eurų. Bendra valstybės ir savivaldybės parama renovacijai siektų 2,1 mln. eurų, gyventojams reikės mokėti 1,7 mln. eurų.

Būtų kompensavę ne viską

Ankstesnį projektą, kurio gyventojai atsisakė, rengė įmonė „Progresyvūs projektai“.

Tad aišku, kad Konstitucijos prospekto 13-asis namas nebus apkaišytas saulės baterijomis. Gyventojai nepanoro įgyvendinti projekto, tegu ir pirmojo tokio Baltijos valstybėse. Mat jis būtų užgulęs 3,5 mln. eurų našta.

Apie šį projektą ilgai suokę valdininkai tik priremti prie sienos pripažino, kad saulės elektrinės priežiūra, elektros pasaugojimas bus ne toks jau pigus, o Europos Sąjunga kompensuos toli gražu ne visas išlaidas.

Pasisakė praėjusią vasarą

Šiame name patalpas turintis nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius prisipažino jau nesuskaičiuojantis, kiek gyventojų balsavimų buvo dėl vieno ar kito projekto.

Prieš saulės elektrinę gyventojai pasisakė praėjusią vasarą. Dar 2020 m. parengto projekto kaina buvo indeksuota, ji išaugo nuo 2,44 mln. iki 3,7 mln. eurų. Tiesa, į ją nebuvo įskaičiuotas paties projekto rengimas, techninė priežiūra.

A.Antanavičiaus nuomone, projektuotojai per ilgai užtruko: „Dar 2020-aisiais saulės elektrinių idėja atrodė ir naujoviška, ir efektyvi, bet metams bėgant sąlygos vis blogėjo, mokesčiai kilo.

Be to, niekas skaičiais neįrodė projekto atsiperkamumo. Valdininkai aiškino, kad tai eksperimentinis projektas. Gerai, bet gyventojams su tuo projektu būtų tekę gyventi ilgus metus.“

Institucijos, mėginusios įpiršti saulės elektrinės projektą, dar gundė gyventojus balsuoti iš naujo, bet jie pakėlė triukšmą, nes nuomonę vieną kartą jau išsakė.

Vėdinimas – kaip butuose

„Progresyvių projektų“ parengtą projektą daugiabutyje įsikūrusi bendrovė „Balikas“ net buvo apskundusi teismui.

Anot įmonės atstovų, buvo numatyti jai nereikalingi darbai, pavyzdžiui, patalpose įrengti tokį pat vėdinimą kaip ir butuose, nors biurams taikomi kiti reikalavimai.

„Baliko“ atstovams kilo įtarimų ir dėl parašų ant pritarimo projektui lapų tikrumo.

Anot jų, projektas buvo keičiamas ir po techninio darbo projekto ekspertizės atlikimo, nesuderinus su patalpų savininkais. Tik gyventojams atsisakius projekto „Balikas“ atsiėmė skundą teismui.

Rangovai sumažins kainą?

Atmetus projektą, praėjusį rudenį vyko dar vienas balsavimas ir gyventojai pasisakė už aukštos energinės klasės pastato atnaujinimą.

Jau įvyko projekto ir investicinio plano pristatymas. Gyventojai įsitikino – kol vyko stumdymasis dėl saulės elektrinės, projektas smarkiai pabrango.

Išankstiniais skaičiavimais, už namo renovaciją teks pakloti 3,8 mln. eurų, bet dar neaišku, kiek gyventojai gali tikėtis paramos lėšų, kurios vis mažėja.

Vis dėlto jie tikisi, kad paskelbus konkursą rangovai konkuruos tarpusavyje, tad atnaujinimo sąnaudos gali sumažėti.

Išlindo daugybė mokesčių

Nors apčiuopiamų saulės elektrinės skaičiavimų nebuvo, gyventojams specialistai prasitarė, kad apkaišyti namą baterijomis atsieitų daugiau negu atlikti įprastą namo renovaciją ir elektros energiją pirkti iš nutolusių saulės elektrinių. Tai iš karto sukėlė abejonių peršamo projekto naudingumu.

Tiesa, žadėta, kad po renovacijos šildymas ir karštas vanduo gyventojams kainuotų vos po 1 eurą už kvadratinį metrą. Tokia galimybė skambėjo labai patraukliai, bet paaiškėjo, kad visa tai toli nuo realybės.

Mat 1 euras nėra visos būsimos išlaidos. Paaiškėjo, kad vien elektrinės priežiūra kainuotų maždaug po 2 eurus už kvadratinį metrą. Nuolat brangsta ir elektros pasaugojimas.

Be to, elektrinei ant šio pastato „Energijos skirstymo operatorius“ būtų taikęs tam tikrą galios mokestį, kuris juridiniam asmeniui būtų atsiėjęs apie tūkstantį eurų per mėnesį. Tad, apytiksliais skaičiavimais, mokesčiai už elektrinę kvadratiniam metrui būtų apie 3–4 eurus, o į juos dar neįskaičiuotos palūkanos bankui.

A.Antanavičiaus manymu, tokiu projektu buvo bandoma pagrįsti perteklines investicijas ir dalis namo gyventojų buvo patikėję pažadais.

Idėja – iš savivaldybės

Tačiau renovacijos projektą administruojanti įstaiga „Atnaujinkime miestą“ neskubėjo pateikti konkrečių skaičiavimų.

Namo senbuviai prisiminė, kad idėja namo fasadą padengti saulės baterijomis atėjo iš savivaldybės.

Daugiabučio renovacijos projektą administruojančios įstaigos „Atnaujinkime miestą“ vadovė Eglė Randytė nurodė, kad sprendinys įrengti į fasadą integruotą saulės elektrinę ir pagamintą elektros energiją panaudoti šilumos siurblių darbui kilo prieš keletą metą.

Tąkart Aplinkos ministerija suteikė papildomą paramą renovacijos projektams, kuriuose įgyvendinami atsinaujinančiosios energetikos sprendiniai: prie esamos 30 proc. valstybės subsidijos energijos efektyvumą didinantiems sprendiniams papildomai 30 proc. buvo skiriama renovacijos metu įrengiamiems atsinaujinančiųjų energijos šaltinių sprendiniams. Vadinasi, valstybės skirta parama iš viso siekė 60 proc.

E.Randytė pripažino, kad projekto atsiperkamumas nebuvo vertintas. Esą taip buvo pasielgta dėl kelių priežasčių: labai sunku įvertinti būsimas šildymo išlaidas dėl šilumos kainų dinamikos, dar sunkiau įvertinti būsimas sąnaudas, kurios neišvengiamos pastato remonto darbams siekiant užtikrinti saugią pastato būklę: kritinės būklės šio pastato liftai, neveikia priešgaisrinė sistema, dažni inžinerinių sistemų gedimai, avarijų likvidavimo darbai.

Nekalba apie nusidėvėjimą

A.Antanavičiui užkliuvo ir tai, kad buvo pamirštamas saulės elektrinės nusidėvėjimas.

Saulės baterijų moduliai gali turėti 25–30 metų garantiją, tačiau inverteriams, daug jautresnėms jų dalims, kurios gali kainuoti ir keliolika tūkstančių eurų, suteikiama tik 10–15 metų garantija.

Jo žodžiais, po 10–15 metų kai kurios elektrinės dalys jau nebebūtų turėjusios garantinės priežiūros – tai būtų savininkų galvos skausmas.

Be to, jei sugestų inverteris, dalis arba visa elektrinė nustotų veikti, todėl trūkstamą elektros kiekį reikėtų pirkti.

Negana to, jeigu po 30 metų moduliai nusidėvi ir juos reikia utilizuoti, kiek kainuotų elektrinės demontavimas ir kas už tai būtų atsakingas?

Legendomis apipinto Vilniaus daugiabučio gyventojus išsekino pažadai: žmonės nebesuskaičiuoja milijonų