Vilniuje pastarąjį mėnesį kilo išties nemažai aistrų. Sostinės Šnipiškių mikrorajono gyventojai bei nekilnojamo turto vystytojai piktinasi savivaldybės sprendimu šią teritoriją paskelbti saugomu paveldu.

Rajonas, kurį gyventojai neoficialiai vadina „Šanchajumi“, lapkritį buvo pervadintas į Medines Šnipiškes. Pakeistas ne tik pavadinimas, bet ir išplėstos saugomos paveldo teritorijos ribos.

Naujienų ir žinių portaluose nuaidėjo ne viena pasipiktinimo banga – mat gyventojai pyksta, kad saugoma teritorija paversti griūvantys sandėliukai, statyti sovietmečiu, malkinės, lauko tualetai.

Tačiau Vilniaus miesto vyr. architektė Laura Kairienė atkreipia dėmesį, kad ne visi gyventojai piktinasi, nes būtent su jais vyksta dialogas apie tai, kaip jiems ten sekasi gyventi, prižiūrėti paveldą.

[[ge:lrytas:lrytas:34278102]][[ge:lrytas:lrytas:35501436]][[ge:lrytas:lrytas:35400632]][[ge:lrytas:lrytas:35606443]]

„Girdėjom iš gyventojų būtent tas problemas, su kuriomis jie susiduria, prižiūrint pastatus. Turim beveik 35 metus ir teritorija, istorinis Šnipiškių priemiestis nesitransformuoja ir vangiai juda.

Ir dar – chaotiškai, gal tik kai kur susijungia sklypai ir atsiranda nauja statyba. Tai būtent to planavimo savivaldybė ir siekia, nes patvirtinus bendrąjį planą parengtas specialusis planas buvo integruotas ir dabar specialiojo plano, kuris galėtų padėti mums toliau planuoti tą teritoriją, nebeliko“, – apie tai, kodėl buvo priimtas šis sprendimas ir kaip jis paveiks čia gyvenančius vilniečius bei čia sklypus turinčius verslus „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pulsas“ aiškino L. Kairienė.

Anot jos, norint parengti atskirą dokumentą šitai teritorijai, buvo reikalingas vertingųjų savybių nustatymo aktas, nes to reikalauja kultūros paveldo įstatymas.

Tačiau turto vystytojams atstovaujantis Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos pirmininkas Vytas Zabilius teigia, kad vystytojai į šiuos sprendimus žiūri neigiamai.

Anot jo, bendrasis planas, kuris buvo patvirtintas prieš trejus metus, atliepė galimybes vystyti ir plėtoti šioje teritorijoje. Jame buvo tas perkelti senesnių specialiųjų planų reikalavimai, kur yra galima vystyti, kur negalima.

[[ge:lrytas:lrytas:35978420]]

„Visi žinojom tam tikras žaidimo taisykles, kad galima prie Kalvarijų gatvės ar tarp Kintų ir Veprių gatvių galima yra statyti, planuoti. Ir antrajame plane yra nurodyta aukštingumai nuo 3 iki 5 aukštų.

Tuo tarpu centrinė dalis, vadinama Medinių Šnipiškių, buvo aplink Giedraičių ir šiek tiek Šilutės gatvę, yra saugoma teritorija, dar buvo ir pozonis tam tikras saugomas. Ir mes, vadovaujantis bendraisiais planais ir žemesnio lygmens dokumentais, kurių pagrindu bendrasis planas buvo tvirtintas, atlikome investicijas ir dabar gavosi taip, kad mums nežinant viskas pakeista.

Mes nebuvom informuoti ir kaip socialiniai partneriai labiausiai pasigedome dialogo. Buvome pastatyti prieš faktą, kad vis tik jūsų investicijos, ką jūs dabar padarėte ir ką planuojate daryti, jos jau yra nebegaliojančios, nes pasikeitė situacija“, – piktinosi V. Zabilius.

Jis aiškino, kad buvo priimtas sprendimas siekti, kad medinė architektūra būtų dviejų aukštų, išlaikant ir posesijas (esamas sklypų posesijas). Jis pabrėžė, kad neigiamai žiūrima dėl dviejų aspektų:

„Tai yra mūsų lūkesčiai, kaip investuotojų, nors jie yra, tiesą pasakius, ženkliai pakeisti mums to net nežinant, nes pasigendame konstruktyvaus dialogo. Taip pat traktuojame save kaip socialinį partnerį, kuris yra svarbus miestui, nes pagrindinės investicijos mieste vis tiek didžiąja dalimi yra iš privačių lėšų ir šiuo atveju, kaip planuoti savo investicijas, kaip planuoti miesto plėtrą arba savo veiklą, kai per vieną naktį apsiverčia viskas aukštyn kojom“.

Pritrūko diskusijos

Investuotojai piktinasi, kad nebuvo kviečiami į planavimo procedūras, tačiau L. Kairienė sako, kad planavimo procesas dar neprasidėjęs.

Anot jos, specialusis planas, kuris apims visas kompleksines problemas, dar tik bus pradedamas ir aktas yra parengiamasis darbas, kurį miesto planuotojai, dirbantys savo darbą, turi daryti.

[[ge:lrytas:lrytas:35978418]]

„Įstatymas nustato savo tvarką, kaip tokie aktai yra rengiami, ir jis buvo paviešintas tokiu būdu, kaip numato Kultūros paveldo apsaugos įstatymas.

Tai yra – užtenka vieno spausdinto pranešimo regioniniam laikraštyje ir taip yra tvirtinama (galima kreiptis į Kultūros ministeriją dėl šitokios procedūros) ir mes, iš esmės, padarėm kitą savo matymą, kaip galima įtraukti į žmones: sukūrėm iniciatyvinę grupę, kuri dirbo su bendruomene, buvo sukurtas naujienlaikraštis buvo visus metus siunčiama informacija, daromi susitikimai apskritai apie Šnipiškes pakalbėti, kaip mes jas matome, nes, kaip ir minėjau, aktas yra kaip tyrimas, kas yra vertinga, ir su gyventojais buvo dirbama“, – dėstė ji.

L. Kairienė taip pat akcentavo, kad verslas buvo vienas iš dalyvių:

„Jie dalyvavo ir naujienlaiškius gaudavo tai taip. Ar jie dalyvaudavo ar ne, kiek jų dalyvaudavo, galima tik paskaičiuoti, bet turim duomenų, kad žmonės dalyvavo.

Rugsėjo 12 dieną, beje ta pati bendruomenė kvietė plėtotojus ir atsiliepė vienas iš jų („Merko“), tik nežinau, ar jie dalyvavo, bet kvietimas dialogui ir iš savivaldybės, ir iš gyventojų su plėtotojais buvo labai svarbus. O kaip kas įsitraukė, čia yra jų reikalas, bet informacijos tikrai buvo pakankamai ir būtent iš tos viešos žinutės, to naujienlaiškio pasklido visa žinia po „Facebook“, po socialinę mediją, ko realiai nebūtų buvę, jeigu mes būtumėme padarę tiktai pagal įstatymą“.

Prieštaravimai – pagrįsti?

V. Zabilius sutiko, kad organizacijos renginys buvo ir jis pats jame sudalyvavo, tačiau, anot jo, ten tik su gyventojais kalbėta apie centrinės, tos saugomos teritorijos, problemas ir kaip ją atnaujinti.

„Aš vienas dalyvavau, bet kadangi mano teritorija nebuvo tose centrinėse Medinėse Šnipiškėse, tai aš daugiau nedalyvavau, nes niekas nekalbėjo apie teritorijos išplėtimą. Pradžioje visas tas dialogas buvo, kaip sutvarkyti tuos medinukus, kurie dabar yra saugomi ir kaip padėti gyventojams.

Bet tokios kalbos, kad būtų išplėsta teritorija du kartus nuo 9 hektarų iki 19 hektarų – nebuvo. Ji gavosi, aš suprantu, kažkokiame galutiniame diskusijų etape, todėl, manau, turėjo būti iškart pasakyta, kad mes planuojame išplėsti teritoriją du kartus.

Kitas klausimas, mes ten turime nuosavybės, esame investavę į tai prieš 15 metų, prieš 10 metų, – ir jokių registruotų laiškų mes negavome, kad mūsų ar kaimynų turtas tampa įpaminklintas.

Mano manymu, tai yra centrinė ir labai svarbi miesto teritorija, todėl tai turėjo būti labiau viešinama: dalyvaujant ir Lietuvos architektų rūmams, ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijai. Turėjome išdiskutuoti, kaip mes norime matyti tokią svarbią ir didelę Vilniaus miesto teritoriją. Juk čia yra centrinė miesto dalis, todėl to tikrai pasigedome.

[[ge:lrytas:lrytas:35978417]]

Negana to, nei politikai, kiek man yra žinoma, nei Plėtros komitetas apie įpaminklinimą triskart didesnės teritorijos nežinojo“, – dėstė jis.

Saugomą teritoriją buvo nuspręsta padidinti daugiau nei dvigubai. Kokia jos vizija?

Kalbant apie kultūros paveldą, tiktai 2 proc. Vilniaus teritorijos yra kultūros paveldo teritorija ir istorinis Šnipiškių priemiestis yra mūsų istorinio Senamiesčio apsaugos pozonis, todėl tai, kad teritorija turi būti planuojama atsakingai, neturėtų kilti net klausimų.

„Mums kaip savivaldai pagal įstatymą priklauso prižiūrėti šią teritoriją, tai kai įstatymas numato ekspertams pasidaryti tyrimus (buvo užsakyti tyrimai ir ekspertai, Kultūros paveldo taryba, veikianti prie savivaldybės, apibrėžė galimas ribas, kurios dar nepakitusios: palygino, tikrino, koks seniau aktas buvo, kokie prieš 20 metų rinkti tyrimai ir atsinaujino tuos tyrimus) ir paaiškėja, kad tos nepakitusios teritorijos daugiau negu siaura teritorija prie Giedraičių gatvės“, – aiškino L. Kairienė.

Pasak jos, ekspertai konstatavo, kad yra labai daug išsaugotų struktūrų. Ir tai yra urbanistinės struktūros, ne namai, tualetai, namukai, išvis saugomų objektų - dabar Šnipiškėse tik aštuoni.

„Urbanistinė teritorija paveldo ekspertų buvo paminėta didesnė, nes ji nepakito per planavimo procesus. O kai buvo integruotas specialusis planas – ji sumažėjo, bet realiai niekas nepasikeitė. Vis dar vyksta chaotiškas planavimas ir mes dar neturime vizijos susitarimo, kas bus Šnipiškės.

Jei klausite, kas bus, tai tam ir reikia specialiojo plano, kad mes visi susitartume prie vienas stalo su pasiūlymais mes dar šito etapo nepradėjom.“

Kas nutiks su investuotojų sklypas?

L. Kairienė pabrėžia, kad reikia toliau planuoti.

„Kaip ir Senamiestyje turime vertingąsias savybes, ateina pas mus su prašymu ir ekspertų taryba vertina, kaip planuojamas objektas pažeidžia arba nepažeidžia vertingąsias savybes, nes čia labai susipynusios tos 4–5 sklypų teritorijos: vieni jau turi statybos leidimą, kiti ne, kiti planuoja pakitusią teritoriją.

[[ge:lrytas:lrytas:35978412]]

Jeigu mes kalbėtume individualiai apie kiekvieną sklypą, tai, turbūt, ten ir plėtotojų tikslai atitiktų, ko jie nori. Mes tiesiog negalime apibendrintai kalbėti, apibendrintai mes kalbame apie Šnipiškes, o kas ten jau turėjo pradėtus pasiūlymus, yra statybos leidimas, tą mes turim individualiai nagrinėti“, – teigė ji.

Kaip keisis turto vertė?

Kalbant apie Šnipiškių gyventojų turtą, svarstoma, kokia bus jo vertė po to, kai namai pateko į saugomo paveldo teritoriją. Nuvertės ar priešingai – vertė išaugs?

V. Zabilius aiškina, kad medinis paveldas iš savęs yra labai sudėtingas, jis nėra mūrinis kaip Senamiestyje.

„Mes, plėtotojai tikrai Senamiestyje nemažai esame atlikę ir vis dar atliekame renovacijos procesus, tuo tarpu su mediniu paveldu yra gerokai sudėtingiau. Pritraukti investuotojus ten, kur medinis paveldas, yra ganėtinai sudėtinga, nes, visų pirma, jis dažniausiai būna daug labiau susidėvėjęs“, – teigė jis.

Medinio paveldo nusidėvėjimas yra ženkliai greitesnis.

Antras dalykas, pasak V. Zabiliaus, medinis paveldas neatitinka šiuolaikinių minimalių šilumos, priešgaisrinių ir kitų reikalavimų, kuriuos atliepti esant tokiam tankiam medinių objektų tinklui yra labai sudėtinga, nes gaisriniai reikalavimai, iš tikrųjų, vienas iš pagrindinių ir sunkiausių aspektų statant medinius pastatus.

„Mes ne prieš statyti medinius pastatus, tačiau šitie pastatai yra labai degūs. Sakyčiau jie yra 3 klasės, pačios žemiausios gaisrinės klasės. Tai problema pačių pastatų, kadangi jie visai neturi jokių priešgaisrinių sprendinių, problema yra, kad nėra priešgaisrinių tinklų, vadinamų hidrantų šalia, nėra privažiavimo. Dabar saugomos posesijos, bet nėra privažiavimo gaisrinei mašinai“, – dėstė vystytojas.

Anot jo, gaisrinei mašinai reikia 4 metrų pravažiavimo, taip pat reikia apsisukimo aikštelės 12 kv. metrų, čia mažiausi reikalavimai.

„Tarp esamų pastatų to neįmanoma padaryti, nes daug kur yra tik po 3 metrus pravažiavimai, todėl reikia suprasti, kad vystytojai gali, nori, bet greičiausiai neateisim į šią teritorija, nes mes negalime joje planuoti, ypač jeigu dabar posesijos bus uždarytos ir nebus galima keisti sklypų ribų.“

Planuoti būtina

Tačiau L. Kairienė teigė, kad planuoti būtina. „Gatvių struktūra yra saugoma ir mes kažkaip turėsim paimti visuomenės poreikiams nors po metrą ar po du metrus. Tarkim, labai akivaizdus Krokuvos gatvės atvejis: mes turim iš karto dangoraižius stovinčius ir jau konkursai įvykę, vyksta klausimai kokio aukščio bus jie ir kaip ribojasi su Krokuvos gatve, su mūsų Medinėmis Šnipiškėmis.

[[ge:lrytas:lrytas:35978414]]

Mes esame pasidarę studiją ir dirbame planuodami, kaip turėtų pakisti, tarkime, Krokuvos gatvė, greičiausiai teks paimti visuomenės poreikiams kelių sklypų gabaliukus, nes dabar ši gatvė tikrai per per siaura.

Dangoraižiai arba visuomeniniai pastatai čia tiesiog negali egzistuoti, nes nėra tinkamos infrastruktūros. Panaši situacija ir Šilutės, Saracėnų gatvėse. Jas irgi reikia planuoti ir tam reikalingas teritorijų planavimo dokumentas.

To link ir judama, kadangi tai yra paveldo teritorijoje, mes negalėjom padaryti be akto, o aktas yra kaip tyrimas, tai nėra diskusijų objektas, čia noriu pasakyt, kad tai yra mokslininkų darbas, jie sprendžia, kas yra vertinga. Kai turėsime jų išvadas, dirbsime toliau. Labai svarbu, kad diskutuotume, kaip galime suplanuoti Šnipiškės“.

Kiek reikės investicijų ir iš kur jas planuojama paimti

Pasak Vilniaus miesto vyr. architektės, pirma reikia susiplanuoti.

„Privačios teritorijos tikrai neplanuosime. Jų savininkams padidėjo galimybė gauti finansavimą tvarkybos darbams, tarp jų ir konstruktyvui. O tiems žmonėms, kurie neišgali arba nežino, nuo ko čia pradėti tvarkyti, savivaldybė nori padėti ir parodyti, kaip yra tvarkomi pastatai, ketinama įsteigti medines meistro dirbtuves", – sakė ji.

„Dabartinis aktas labai griežtai nustatytas, vadinasi, mes dabar uždėjome apribojimus ir dabar ieškosim sprendimų, ką aš girdžiu dabar, nors, aišku, tai yra gerai, kad girdžiu tokį pasiūlymą, kad nebus aklai jis taikomas, – svarstė V. Zabilius. – Mes su teisininkais tikrai tą aktą labai aiškiai skaitom, negalima senųjų posesijų keisti, reiškia sklypų negalima keisti.

Statyba yra 1–2 aukštai plius mansarda medinė – taip parašyta. Vadinasi, jeigu mes norim keisti, kažką statyti kitokio, negu kad buvo senieji mediniai pastatai, tai, vadinasi, turėsime koreguoti aktą, kito varianto nėra, nes šitas aktas uždraudė – įpaminklino visą teritoriją.

Dabar vyksta diskusija, kad vis tik tas akto keitimas reikalingas ir jeigu norim paskubinti, kažkaip atrakinti tas teritorijas.

Tai reiškia, turime kalbėti iš karto ne tik apie planavimą, bet ir apie akto keitimą“, – atkreipė dėmesį LNTPA valdybos pirmininkas.

Jam antrino ir L. Kairienė: „Kai turėsim planą, įrodysime ekspertams, vertinsime ir tik tada galimai galėsime koreguoti. Dabar mes be planavimo nieko nekoreguosime. Kol mes nežinome, ką reikia koreguoti.“.

[[ge:lrytas:lrytas:35978422]]

Gyventojų turtas praranda vertę?

V. Zabiliaus nuomone, gyventojų turtas gerokai prarado vertę. Jis siūlo pažvelgti į Žvėryną ar net Antakalnį,ir kaip ten medinukai sunkiai tvarkomi, nelabai kas juos perka. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad šiandien yra nemažai labai vertingų pastatų, kurie patyrė gaisrą. Anot jo, pasivažinėjus po Žvėryną, galima aiškiai pamatyti, kai sunkiai yra tvarkomas medinis paveldas.

„Jeigu čia nebus galima statyti daugiabučių, logiška, kad stambus intvestuojas neateis, nebent smulkusis verslas. Beveik dvidešimties hektarų teritorija yra ženkliai per didelė, kad ji būtų saugoma. Nei viena save gerbianti valstybė tokių plotų nesaugo: nei norvegai, nei švedai.

Vienintelis variantas, pavyzdžiui, suomiai – jie nacionalizavo. Jie turi prie Helsinkio medinių namų kvartalą, bet didžioji dalis to turto priklauso savivaldybei.“

Griūvančios Šnipiškės – vargšų kaimas Vilniaus centre?

Vystytojų manymu, Šnipiškėse labai daug avarinės būklės namų. Žmonės neturi finansinių galimybių juos susitvarkyti. Tačiau L. Kairienė pažymi, kad labai svarbu nestigmatizuoti gyventojų ir nevadinti jų vargšais, nes ten kuriasi jau i ir nauja karta, menininkai. Jie tvarkosi, kaip, beje, ir dalis senbuvių.

„Vietos bendruomenė yra aktyvi ir nori pokyčių, jie nori palaikymo ir, man atrodo, kad savivaldos planavimas yra kaip tik pasakymas, kad ši teritorija yra prioritetinė. Beje, kad ji yra prioritetinė, administracija jau seniai paskelbė mūsų tinklalapyje. Tai yra svarbi teritorija ir ją reikia planuoti. Mes, kaip brandi visuomenė, suvokiame savo paveldą ir istoriją ir tai tik privalumas Šnipiškių gyventojams, tikiu, kad ten kursis žmonės, kuriems svarbi ši lėta gyvensena ir tokia urbanistinė struktūra“, – teigė L. Kairienė.

[[ge:lrytas:lrytas:35978422]]

Kaip išeiti iš susidariusios situacijos ir kokios ateities perspektyvos?

„Manau, kad mes, didesnis visuomenės ir specialistų ratas, turime skubiai išdiskutuoti šį klausimą, tad tikiuosi, kad savivaldybė šiai diskusijai pasikvies ir LNTPA, ir Lietuvos architektų rūmus, ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą.

Jeigu leis normatyvai, mes statysime tuos medinius namus, ir išdiskutuosime, kur galime ar ne statyti didesnius objektus, nes mažieji objektai strigs dėl automobilių stovėjimo aikštelių, požeminės stovėjimo aikštelės dešimtyje arų nepadarysim, pandusas netilps“, – akcentavo V. Zabilius.

L. Kairienė teigė, jog pradėjus rengti specialųjį planą, sieks diskusijai susikviesti visas suinteresuotas šalis. „Išgirdome, kad yra noras dar daugiau kalbėtis, tad stengiamės kiek įmanoma, subursime ir gyventojus, ir plėtotojus, ir architektus – tada, tikiu, rasime sprendimų“, – sakė ji.

[[ge:lrytas:lrytas:35974465]]

[[ge:lrytas:lrytas:1031194]]

Įpaminklintų Šnipiškių likimas pakibo ore: medinukų apsaugos gąsdina verslininkus