Istorinis pastatas, esantis pačiame Vilniaus centre, gavo gerokai daugiau dėmesio nei jo išties reikėtų. O jame nekilnojamąjį turtą įsigiję investuotojai jau priversti graužti nagus.

Jau treji metai, kai patalpas šiame name įsigiję žmonės yra priversti kumščiuotis su jų pardavėju – bendrovės „Projekto administratorius“ savininku Bernardu Žukausku.

Pastatą įsigijo aukcione

Vilniaus rotušę nuo Didžiosios g. 22-ojo pastato skiria vos keli žingsniai. Perėjus pro jo tarpuvartę atsiveria vidinis kiemas, kuriame stovi paminklas poetui Adomui Mickevičiui.

[[ge:lrytas:lrytas:36282287]][[ge:lrytas:lrytas:36340672]][[ge:lrytas:lrytas:36158657]]

Būtent šiame pastate jis gyveno iki tremties 1824-aisiais.

Istorijos įvykiai keitė vieni kitus, pastatas ėjo iš rankų į rankas. Vienas paskutinių jo šeimininkų buvo Higienos institutas, jame veikęs nuo 1964 metų iki 2022-ųjų.

Prieš trejus metus Turto banko skelbtame aukcione istorinį pastatą įsigijo įmonė „Projekto administratorius“ (toliau – „HoBu“, pagal prekės ženklą).

Ji tai padarė sudariusi išankstines sutartis ir surinkusi avansą iš 10 pirkėjų.

Dabar „HoBu“ patalpų savininkus vedžioja už nosies aiškindama, kad tam tikriems darbams atlikti, kurie buvo numatyti pirkimo–pardavimo sutartyse, tebelaukiama Kultūros paveldo departamento (KPD) ekspertizės.

Nubaltino laiptinių sienas

Ant durų užrašas – „Elektros skydinė“, tačiau jas atidarius prieš akis išdygsta laiptai, vedantys į antrąjį pastato aukštą.

Būtent antrajame aukšte įmonė „Ribas Holdings“ iš „Projektų administratoriaus“ už sutartą pinigų sumą 2022-ųjų spalį įsigijo 238 kv. m ploto patalpas.

Sutartyje buvo numatyta, kad iki 2023-iųjų sausio pabaigos „HoBu“ atskirs turtą – parengs kiekvienam pirkėjui atskiras kadastro bylas, atnaujins komunikacijas ir sutvarkys laiptines.

Tie trys mėnesiai netruko praeiti, bet nė vienas iš darbų nebuvo pajudintas. Tiesa, nors ir septynis mėnesius vėluojant, kadastro bylos buvo paruoštos.

„Sutartyje ir mes buvome įsipareigoję, kad neprieštarausime administratoriui parduodant palėpę, esančią virš mūsų patalpų.

Savo žodį ištesėjome. Palėpė buvo parduota už simbolinį mokestį, tačiau ji iki šiol nėra tvarkoma. Ir praėjusią žiemą, ir šią vanduo skverbiasi į vidų per kiaurą byrančių čerpių stogą.

Vienas pastate įsikūrusių kaimynų pats pakeitė stogo dangą, nes jis nusipirko ir palėpę. Mums su kitais tenka laukti, kol tai padaryti teiksis pastatą valdantis B.Žukauskas“, – aprodydama patalpas pasakojo „Ribas Holdings“ vadovė Loreta Kalinauskienė.

[[ge:lrytas:lrytas:36374936]]

Pasak jos, tik pernai rudenį pagaliau buvo įvesta elektra, tačiau laiptinės ilgai buvo baisios.

„Ties įėjimu į jas buvo išraustas grindinys, viduje – ištrupėjusios, sutrūkinėjusios sienos, kybantys elektros laidai, krūvos šiukšlių.

Tokios patalpos išliko kone iki pat 2024-ųjų pabaigos. Sykį atvėrus duris atskilę tinko gabalai užkrito ir ant manęs, ir mano kolegos.

Lyg pajuokai po to incidento gavau įmonės vadovo laišką, kuriame jis klausė, gal norėtume prisidėti pinigais, kad laiptinės būtų kokybiškai sutvarkytos. Ar norėtume? Juk pagal sutartį jos senų seniausiai privalėjo būti suremontuotos“, – verslininko akibrokštais stebėjosi L.Kalinauskienė.

Anot jos, pastaruoju metu statybininkai nutinkavo ir nudažė laiptinių sienas, tačiau tai yra tik kosmetinis laiptinių remontas. „Lauko durys tebeliko senos, metalinės. Įmonė turėjo pasirūpinti ir tuo, kad būtų restauruoti turėklai, atnaujinti porankiai, bet tai vis dar nėra padaryta“, – sakė L.Kalinauskienė.

[[ge:lrytas:lrytas:36374935]]

Skirtingi poreikiai

Pagal pirminį sumanymą įmonė „Ribas Holdings“ ketino investuoti į savo patalpas ir jas parduoti. Bet viskas pakibo, nes „Projekto administratorius“ netesėjo sutartyje numatytų įsipareigojimų. Šiuo metu patalpos, kurias iš šios įmonės įsigijo keli savininkai, stovi apmirusios.

Išsikeliant Higienos institutui jo darbuotojai išsinešė tik dokumentus, visa kita paliko taip, kaip būta daugybę metų, nes kapitalinis remontas šiame pastate nebuvo darytas.

„Vieni pirkome patalpas verslui, kiti – gyventi ir visi įstrigome. Net ypač svarbaus įsipareigojimo – patalpų paskirties keitimo – administratorius ilgai neįvykdė. Nežinia, kada bus nutiestos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo komunikacijos. Ir dabar patalpose yra senų vamzdžių, kurie niekur neveda – ima ir nutrūksta“, – apmaudo neslėpė L.Kalinauskienė.

Pasak KPD Vilniaus skyriaus vedėjos Gerdos Mockevičės, Didžioji g. 22 esančiame pastate leidžiama atlikti tiktai tuos darbus, kurie yra suderinti su KPD.

„Nesusipratimų kyla, matyt, ir dėl to, kad pastatas turi daug savininkų, o jame yra mokslo paskirties patalpos. Kad paskirtis būtų pakeista, reikia parengti viso namo paskirties keitimo projektą, o tokio projekto „Projekto administratorius“ mums nėra pateikęs derinti“, – sakė G.Mockevičė.

Klientai buvo pakraupę

„Tai istorinis pastatas pačioje Vilniaus širdyje. Jo potencialas yra milžiniškas. Jis stovi tokioje vietoje, kur yra aukščiausia nekilnojamojo turto verčių zona visoje Lietuvoje“, – patikino brokerė Rasa Pavarienė.

Jos manymu, parduoti įmonės „Ribas Holdings“ įsigytas patalpas turėjo pavykti greitai, bet taip nenutiko.

„Tiesiog neįvertinome, kad gali kilti trukdžių, kurie apskritai užkirs pardavimo galimybę.

Šis istorinis pastatas yra brangus ir prabangus nekilnojamasis turtas, tokio ieškantys klientai irgi yra išskirtiniai.

Jie vertina kokybę, patogumą ir nenori laukti, kol kažkas ištesės duotus pažadus. Jie nenori regėti šiukšlių ir nesutvarkytų laiptinių su klibančiais turėklais.

Aš atstovavau „Ribas Holdings“, bet turėjau sustabdyti įmonei priklausančių patalpų pardavimą, nes negalėjau meluoti klientams.

Šios įmonės savininkai buvo informuoti, kad per pusę metų po pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo bus baigti remonto darbai, kad bus galima oriai patekti į patalpas.

Bet nei laiptinės buvo sutvarkytos, nei išvedžiota elektra, neįvykdyti jokie kiti įsipareigojimai, ir aš turėjau atsitraukti“, – kalbėjo R.Pavarienė.

Įsikišo paveldo sargai

Sutartyje buvo numatyta, kad, vėluojant atlikti įsipareigojimus, už kiekvieną mėnesį bus skaičiuojamos 10 tūkst. eurų dydžio netesybos. Todėl teisme 2023-iųjų gegužę atsirado „Ribas Holdings“ ieškinys – prašymas sumokėti 30 tūkst. eurų netesybų.

Maždaug tuo pat metu meistrai pastato kieme buvo išsikrovę statybų įrangą, tačiau darbai neįsibėgėjo. KPD nutraukė nelegalią statybą uždrausdamas „Projekto administratoriui“ vykdyti komunikacijų įrengimo darbus.

„Ne dėl gyventojų, išsivaliusių patalpas, kaltės stojo darbai.

Tiesiog B.Žukauskas neparengė ir KPD nepateikė suderinti teisės aktų reikalavimus atitinkančios projektinės dokumentacijos. Visus sutartyje numatytus darbus būtų buvę galima atlikti laiku, jeigu tik administratorius būtų nors kiek pasistengęs.

Tačiau B.Žukauskas, užuot vykdęs įsipareigojimus, pradėjo kaltinti namo gyventojus, esą tai jie nusamdytam subrangovui sutrukdė atlikti darbus“, – sakė „Ribas Holdings“ atstovas advokatas Justinas Jarusevičius.

Elektros instaliacija šiuo metu jau išvedžiota, tačiau patalpų savininkai negali patys sudaryti sutarčių nei su jos, nei su komunalinių paslaugų tiekėjais.

„Pirmąją bylą pirmosios instancijos teisme laimėjome – pernai spalio mėnesį buvo priimtas „Ribas Holdings“ palankus sprendimas, „Projekto administratorius“ baudą dėl sutarties netesybų turi sumokėti per 15 mėnesių.

Bet padėtis iš esmės nepasikeitė. Laikas eina, darbai stovi, todėl pateikėme dar vieną ieškinį dėl papildomos 30 tūkst. eurų baudos. Ši byla dar nagrinėjama“, – paaiškino J.Jarusevičius.

„Teisme B.Žukauskas bandė teisintis, esą mes užsakėme šiukšlių išvežimo iš patalpų paslaugą ir taip sutrukdėme imtis darbų.

Iš tikrųjų priežastys buvo visai kitos. Tai absoliutus B.Žukausko nerūpestingumas ir neveiklumas“, – sakė „Ribas Holdingas“ bendraturtis Patrikas Ribas.

Pasak jo, 2022-ųjų pabaigoje ir 2023-iųjų pradžioje nekilnojamojo turto rinkoje buvo palanki situacija. Už perkamas patalpas mokėdamas sutartą sumą pinigų jis vylėsi, kad pardavėjas tesės įsipareigojimus ir name bus galima arba patiems kurtis, arba jas parduoti palankia kaina.

Tai neįvyko, ir visą tą laiką už nenaudojamas patalpas savininkams tenka mokėti paskolos įmokas bei dideles palūkanas.

Investicijos – ir Lenkijoje

Pernai paskelbta, kad lietuvių sutelktinio finansavimo į nekilnojamojo turto (NT) nuomos projektus platforma „InRento“ finansuoja gyvenamojo namo konversiją Lenkijoje, Kališo mieste.

Per 2,5 metų bus įrengta 8500 kv. m gyvenamojo bei 1000 kv. m komercinio ploto.

Investicijos į projektą sieks 8,74 mln. eurų, iš jų „InRento“ finansuos 3,5 mln. eurų.

Seniausiame Lenkijos mieste plėtojamame projekte per pustrečių metų ketinama įrengti 160 butų ir 6 komercines patalpas. Butų plotas svyruos nuo 40 iki 60 kvadratinių metrų, o vidutinė kaina sieks 1250 eurų už kv. m.

Skelbiama, kad projektu rūpinsis 8 metus Lenkijoje veikianti ir dešimtis tūkstančių kvadratinių metrų gyvenamojo ploto įrengusi lietuvių ir lenkų NT bendrovės „HoBu“ komanda.

Anot teisininko J.Jarusevičiaus, tai yra skandalas, nes būtent „HoBu“, sudaręs preliminarias sutartis ir surinkęs iš pastato Didžiojoje g. 22 patalpų pirkėjų kelis milijonus eurų, statinį įsigijo aukcione, o paskui jo dalininkus paliko ant ledo.

Regi tik standartinę situaciją

„Lietuvos rytas“ pasiteiravo įmonės „Projekto administratorius“ vadovo B.Žukausko, kas lėmė, kad, Turto banko aukcione įsigijęs istorinį pastatą sostinės Didžiojoje gatvėje, pasirašydamas pardavimo–pirkimo sutartis jis drąsiai prisiėmė jose numatytus įsipareigojimus, bet jau keleri metai, kai jų nevykdo.

– Įsipareigojimus vykdome. Teisės aktuose yra numatyta, kokiais atvejais terminai būna pratęsiami. Šiuo metu trečioji šalis – KPD nustato vertingąsias pastato savybes.

Viskas atliekama įstatymų nustatyta tvarka. Tai – standartinė situacija.

– Šiuo metu remonto darbai atliekami, tačiau KPD nurodo, kad joks statybos projektas Didžioji g. 22 nebuvo pateiktas. Jei ir be projekto vykdote darbus, kodėl jie nebuvo atlikti gerokai anksčiau?

– Šiuo metu mes jokių darbų neatliekame. Tiesiog gali būti, kad esami savininkai viduje ėmėsi paprasto remonto darbų.

– Ėmėtės projekto Lenkijoje, kuriam finansavimą pritraukėte iš vartotojų Lietuvoje per „InRento“ platformą. Ar ten laukia toks pat scenarijus – darbai vėluos?

– „HoBu“ šiuo metu Lenkijoje vykdo penkis projektus.

Vėlavimas, jeigu taip vadinate statybos darbų eigą, dėl trečiųjų šalių yra normali praktika. Ir dėl vidinių procesų darbai gali vėluoti. Tai yra normalu.

Visus savo klientus apie tai informuojame.

– Kodėl, renkant pinigus projektui Lenkijoje, nebuvo atskleista, kad esate pažeidę sutartinius įsipareigojimus Lietuvoje įgyvendinamame projekte?

– Sunku pakomentuoti absurdą. Pagal bendrą tvarką, jei kažkur yra pažeidžiami sutartiniai įsipareigojimai, o tai civiliniuose santykiuose nutinka, būna priimamos numatytos sankcijos sutartyje ar įstatymo nustatyta tvarka.

Civiliniuose santykiuose būna nesutarimų. Mūsų atveju, jei įsipareigojimus įvykdyti vėluojame dėl savo kaltės, tokiais atvejais siūlome taikyti restituciją, nebent būna numatyta kitaip.

Vilniaus širdyje prabangų NT įsigiję pirkėjai įstrigo šiukšlių ir pažadų chaose: dabar graužiasi nagus (1)