Ryškiomis liemenėmis vilkintys statybininkai pastarąjį dešimtmetį tapo neatsiejama Laisvės alėjos panoramos dalimi – tiek laiko tęsiasi pėsčiųjų arterijos rekonstrukcija. Ar tikrai darbų pabaiga netoli?

Kai 2015-ųjų pradžioje Laisvės alėjoje prasidėjo paruošiamieji darbai, projektas neatrodė būsiąs itin sudėtingas.

Pirmąją Laisvės alėjos atkarpą nuo A. Mickevičiaus gatvės iki Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios planuota atnaujinti iki metų pabaigos.

Tačiau labai greitai paaiškėjo, kad norai smarkiai prasilenkia su tikrove, o darbai užtruko dvejus metus.

[[ge:lrytas:lrytas:32913983]][[ge:lrytas:lrytas:34682595]][[ge:lrytas:lrytas:35695408]][[ge:lrytas:lrytas:35721839]]

Neseniai Kauno meru išrinktas Visvaldas Matijošaitis tąkart piktinosi, kad dirbant tokiais tempais pagrindinės miesto gatvės atnaujinimas užtruks 12 metų, ir pažadėjo darbus užbaigti gerokai sparčiau.

Buvęs miesto meras Andrius Kupčinskas kaltino savo įpėdinį skleidžiant tikrovės neatitinkančias žinias ir tikino, esą Laisvės alėja neatpažįstamai pasikeis iki 2020-ųjų.

Skaičiuota, kad visi darbai turėjo kainuoti apie 20 mln. eurų.

Skelbdami terminus abu jie gerokai suklydo, galutinė darbų trukmė išties artėja prie 12 metų ribos, o galutinė sąmata smarkiai viršys pirminę skelbtą sumą.

Visus šiuos metus verslininkai plūdo miesto valdžią ir kelininkus dėl žlugdomo verslo, gyventojai – dėl užvertų namų durų bei kiemų ir kraipė galvą: ar tikrai galutinis rezultatas atitinka patirtus nepatogumus bei išlaidas.

Pabaigtuves regi rudenį

Iki pabaigos liko jau visai nedaug – tereikia atnaujinti paskutinę Laisvės alėjos atkarpą nuo Nepriklausomybės aikštės iki sankirtos su Trakų gatve.

Kauniečiai prisimena, kad Nepriklausomybės aikštės prieigose buvo pritvirtinta lentelė, kurioje parašyta, kad darbus numatyta baigti iki 2024-ųjų pabaigos.

Nors jau prasidėjo 2025-ieji, pabaigtuvių dar teks palaukti – klojamos šaligatvio plytelės, o asfalto dangos išvis dar nematyti.

Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras paaiškino, kad darbai likusioje Laisvės alėjos dalyje užsitęsė dėl sudėtingos požeminių (šilumos, vandens, nuotekų) tinklų rekonstrukcijos.

Be to, vykstant darbams rasta riedulių danga važiuojamojoje dalyje.

„Jeigu viskas klostysis pagal planą, čia darbai bus baigti iki rudens“, – „Laikinajai sostinei“ pažadėjo P.Keras.

Vaizdas kiemuose nedžiugina

Laisvės alėjos rekonstrukcijos projektą parengęs ir prieš 15 metų konkursą laimėjęs architektas Šarūnas Kiaunė priminė, kad rekonstrukciją iš anksto buvo numatyta suskirstyti į šešis etapus.

„Darbai taip ir vyko, o jų grafiką nustatė savivaldybės administracija“, – kalbėjo Š.Kiaunė.

Pirminis jo parengtas projektas skyrėsi nuo galutinio varianto.

Žinomas architektas įvykusių pokyčių nesureikšmino – esą normalu, kad darbų eigoje atsiranda pakeitimų, techninių patobulinimų.

„Viskas padaryta taip, kaip ir buvo numatyta projekte“, – tikino Š.Kiaunė.

Pasak jo, Laisvės alėja neapsiriboja tik viena gatve, o dar vykstant konkursui daug kalbėta apie vidinius kvartalus tarp Kęstučio ir K.Donelaičio gatvių.

„Užsukus į vidinius kiemus dar ir dabar galima išvysti XX amžiaus pradžią“, – kalbėjo architektas Š.Kiaunė. Didžiausias jo noras būtų sutvarkyti šiuos kiemus ir turėti nesubyrėjusią miesto struktūrą.

Š.Kiaunė tikino nenorintis spėlioti, kada Laisvės alėjai vėl prireiks rekonstrukcijos, o nedidelių pataisymų reikia nuolat – erdvėje, kurioje be paliovos juda daugybė žmonių ir net transporto priemonių, jų neįmanoma išvengti.

Pardavimų kritimo nepajuto

Pačiame Laisvės alėjos viduryje įsikūrusios prabangių drabužių parduotuvės „Premium“ savininkas Vytautas Švirinas prisiminė, kad statinio prieigose darbai vyko beveik dvejus metus.

Nors tuo metu patekimas į visas parduotuves, kavines ar įstaigas buvo sunkesnis, verslininkas tikino didelių nepatogumų nepatyręs.

„Rekonstrukcijos metu pardavimų kritimo nepajutome“, – tikino V.Švirinas.

Šioje miesto dalyje gyvenantys ar dirbantys žmonės tik kartą pateko į labai nemalonią situaciją, kai stipri liūtis užtvindė pastatų rūsius. Taip nutiko dėl paprastos priežasties – senoji nuotekų sistema buvo išardyta, o naujoji dar neįrengta.

„Po rekonstrukcijos džiaugiamės išgražėjusia Laisvės alėja ir vėl didėjančiu pirkėjų srautu“, – kalbėjo V.Švirinas.

Net žinodamas, kokie gresia nepatogumai, verslininkas ir dabar nedvejodamas pritartų Laisvės alėjos rekonstrukcijai.

Teko išvis užverti duris

Kiek kitaip situaciją vertino maitinimu užsiimančios bendrovės. Dalis smulkiųjų verslininkų išvis sustabdė veiklą.

Taip nutiko ir rekonstruojant paskutinę Laisvės alėjos atkarpą nuo Šv.arkangelo Mykolo bažnyčios iki Vytauto prospekto – šeimininkai praėjusiais metais uždarė nedidelę kebabinę ir greta jos veikusį „Rožių restoranėlį“.

Restorano „Miesto sodas“ savininkas Vytautas Gustas skaičiavo, kad darbų metu klientų srautas buvo sumažėjęs maždaug 20–25 procentais.

„Dienos pietų einantiems žmonėms darbai didelės įtakos neturėjo, tačiau klasikiniai restoranai patyrė didelių sunkumų“, – kalbėjo V.Gustas.

Nepaisant šios aplinkybės, žinomas verslininkas neabejojo, kad Laisvės alėją reikėjo rekonstruoti.

„Verkiant reikėjo, nes jau armatūra kai kur iš plokščių kyšojo, tiktai darbai užtruko per ilgai“, – svarstė V.Gustas.

Remontas baigėsi ir prasidėjo

„Net nežinau, kiek laiko tęsėsi rekonstrukcija. Tuo metu atrodė, kad labai ilgai“, – šypsojosi Nacionalinio Kauno dramos teatro direktorius Egidijus Stancikas, kuris Laisvės alėjoje ne tik dirba, bet ir gyvena.

Alėjos rekonstrukcija greta miesto teatralų šventovės prasidėjo iškart po to, kai baigėsi ilgai trukęs paties teatro pastato kapitalinis remontas.

„Patikėkite, daug motyvacijos tuo metu neturėjome“, – prisipažino E.Stancikas.

Nors teatras rodė spektaklius ir kvietė žiūrovus, pastariesiems tekdavo šokinėti per griovus, žmonės užkliūdavo už įvairių netikėtose vietose atsiradusių atbrailų.

„Žiūrovai ėjo į atnaujintą teatrą, tačiau jiems trūko šventės pojūčio“, – svarstė teatro vadovas.

Atnaujintoje pilko granito plokštėmis išklotoje Laisvės alėjoje jis pasigenda ryškesnių spalvų, žaismingumo.

„Granitas pritraukia purvą ir drėgmę, Laisvės alėjoje trūksta švaros jausmo, o pilka spalva nepadeda išsklaidyti niūrių nuotaikų“, – kalbėjo E.Stancikas.

Skubėjo pastatyti obeliską

Dėl rekonstrukcijos 2018 metų gegužę teko nukelti paminklą pirmajam Kauno burmistrui Jonui Vileišiui, kuris stovėjo priešais Centrinio pašto pastatą.

Kurį laiką jis džiugino Rotušės aikštės lankytojus, o į ankstesnę vietą paminklas buvo sugrąžintas tik 2020-ųjų kovą.

Tačiau ties Laisvės alėjos ir Vytauto prospekto sankirta 2023-iųjų gruodį atidengtas 7,7 metro aukščio obeliskas, skirtas policijos 100 metų jubiliejui. Jis kainavo apie 215 tūkst. eurų.

Nors tuo metu alėjos danga buvo nuardyta, sustatytos metalinės tvoros ir kilnojamieji tualetai, o kauniečiai gana prieštaringai vertino sprendimą statyti šį kūrinį, miesto valdžia užsispyrė kuo greičiau tai padaryti, nes artėjo garbinga sukaktis.

Tribriaunio granito obelisko viršūnę puošia iš visų pusių matomas dvigubas Jogailaičių kryžius, postamente išryškėjo šviesūs policijos ženklo kontūrai. Ant paminklo plokštumų įkomponuotas Lietuvos policijos šūkis: „Ginti. Saugoti. Padėti.“

Šio kūrinio autorius – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, dailininkas ir skulptorius prof. Arūnas Sakalauskas.

Norimo greičio kartais nepavyksta pasiekti

Aloyzas Pakalniškis, Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas:

„Visas Laisvės alėjos atnaujinimas pareikalavo ir laiko, ir pastangų. Rekonstrukcija vyko ir vis dar vyksta etapais.

Viskas pradedama nuo projektavimo ir tik po to pereinama prie rangos.

Darbai, atliekami miesto centrinėje dalyje, reikalauja ypatingo kruopštumo.

Per daugelį metų terminus koregavo ir besikeitusios kainos. Apie galutinius lūkesčius plačiau galėsime kalbėti užbaigus visą Laisvės alėjos rekonstrukciją.

Visada stengiamės viską sutvarkyti kaip įmanoma greičiau, tačiau ne viskas priklauso tik nuo mūsų – kartais reikia sulaukti ir palankių oro sąlygų.

Miesto gatves visada atnaujiname pagal prioritetinius sąrašus, taip nenuskriausdami ir kitų gyvenamųjų rajonų.“

Sugrįžti nereikės kelis dešimtmečius

Laisvės alėja buvo nutiesta 1847 metais ir tuomet pavadinta Nikolajaus prospektu, iš rytų į vakarus ji tęsiasi 1,6 kilometro.

1973 metais pasiūlyta Laisvės alėjoje įkurti tik pėstiesiems skirtą zoną – tai ir buvo etapais padaryta 1975–1976 metais.

Pastarąjį kartą alėja rekonstruota praėjusio amžiaus pabaigoje – darbai prasidėjo 1977-aisiais, o baigėsi 1982 metų lapkričio 6 dieną.

Dvidešimtojo amžiaus pradžioje Kauno valdžia mažiausiai dešimtmetį svarstė apie būtinybę imtis šio reikšmingo projekto, tačiau vis iškildavo įvairių kliūčių.

Statybų ekspertų skaičiavimais, įvykdžius numatytas užduotis miesto pėsčiųjų arterijai rekonstrukcijos nereikės mažiausiai pusšimtį metų.

Prieš 10 metų prasidėjusi Laisvės alėjos rekonstrukcija: kieno lūkesčiai jau pateisinti