Kam vykti į prekybos centrą, jei beveik viską, ko reikia, galima rasti prie pat namų? Tai pastebėjęs kaunietis subrandino idėją sukurti gyvenamojo rajono, kuriame ir pats yra įsikūręs, verslo žemėlapį.

Žemieji Šančiai vis labiau tampa savita respublika.

Gyventojai kasmet išleidžia savo kalendorių, yra sudarę žemėlapius, kuriuose pažymėta, kokius įdomius objektus ar vietoves čia galima aplankyti arba iš naujo atrasti.

O dabar užsimota sukurti ir dar vieną – šio gyvenamojo rajono smulkiojo verslo – žemėlapį.

[[ge:lrytas:lrytas:36588226]][[ge:lrytas:lrytas:36622841]][[ge:lrytas:lrytas:36607479]][[ge:lrytas:lrytas:36640193]]

Ši idėja kilo drabužių dizaineriui Mantui Mackevičiui, kuris pastebėjo, kad Žemuosiuose Šančiuose yra įvairių verslų ir pramogų, apie kurias dažnai nežino net kaimynystėje įsikūrę gyventojai.

Vyras mano, kad Šančių verslininkai gali konkuruoti su dideliais prekybos centrais, tik reikia, kad apie juos sužinotų kuo daugiau kauniečių.

Smulkieji verslininkai tokią idėją palaiko ir jau pajuto, kad susipažindami vieni su kitais buriasi į stiprią bendruomenę.

Kuriasi įvairūs verslai

Drabužių dizaineris M.Mackevičius tik prieš dvejus metus įsikūrė Žemuosiuose Šančiuose ir iš karto įsiliejo į vietinės bendruomenės gretas.

Neilgai trukus vyras pastebėjo, kad aplinkui yra daugybė įvairiausių smulkiųjų verslų.

„Vien pagrindinėje Žemųjų Šančių gatvėje – A.Juozapavičiaus prospekte esančių kareivinių bei kitų pastatų pirmuosiuose aukštuose yra kelios kavinės, žmonėms ir gyvūnams skirtų grožio salonų, smulkių įmonių, kurios prekiauja unikaliais pačių sukurtais daiktais, maisto gaminiais ar tokiais prieskoniais, kurių kitur nerasi. Turime net savo juvelyrą“, – pasakojo M.Mackevičius.

[[ge:lrytas:lrytas:36680823]]

Dizaineris įsitikinęs, kad išskirtine vieta tapo ir Drobės gatvėje esantis buvęs „Drobės“ fabrikas.

Daugiau nei šimtmečio senumo statinys buvo pertvarkytas taip, kad istorinės pastato detalės nebuvo sunaikintos ar paslėptos, o priešingai – atnaujintos ir pritaikytos naudotis kūrybiškiems verslininkams.

Čia siūloma įvairiausių paslaugų – veikia įmonės, galerijos, kavinė, vyksta sporto treniruotės, teikiamos grožio ir sveikatingumo paslaugos.

„Mes turime „Drobę“, kuri gali tapti alternatyva net „Akropoliui“, greta veikia išskirtinis – Baltijos – cirkas, turime Kauno technikos muziejų“, – vardijo M.Mackevičius.

Nereikia niekur vykti

Nepaisant verslų įvairovės, M.Mackevičius pastebėjo, kad daugelis Šančių gyventojų, kaip ir kiti kauniečiai, prekių, paslaugų ar pramogų vyksta ieškoti į didžiuosius prekybos centrus.

„Važiuodami deginame degalus, ieškome vietos, kur pastatyti automobilį. Paskui grūdamės tarp daugybės žmonių, stovime eilėse, už prekes kartais ir permokame“, – kalbėjo vyras.

O štai Šančiuose esančias paslaugas ir pramogas vietiniai gyventojai esą gali pasiekti pėsčiomis.

M.Mackevičius socialiniame tinkle sukūrė feisbuko grupę „Šančių smulkusis verslas“, kurią atranda vis daugiau vietinių gyventojų.

Parengus projektą bus siekiama gauti paramą Šančių smulkiojo verslo žemėlapiui sudaryti. Jis atsidurs specialiai sukurtoje interneto svetainėje.

„Žemėlapyje bus pateikta išsami informacija apie kiekvieną verslą.

Manau, ji bus naudinga ne tik verslininkams.

Daugiau vieni apie kitus sužinoję šančiškiai taps jau ir dabar stiprios bendruomenės nariais.

Pastebiu, kad žmonės nori susipažinti, bendrauti, tik juos reikia paskatinti“, – kalbėjo M.Mackevičius.

Pasiūlė savo kepamos duonos

Žemuosiuose Šančiuose įsikūrę Aurelija Prašmuntaitė su vyru Mantu Tarasevičiumi tikino, kad būtent M.Mackevičiaus idėja juos paskatino ryžtis naujam žingsniui.

[[ge:lrytas:lrytas:36680820]]

Moteris pasakojo, kad sutuoktinis namuose daug metų kepa juodą ruginę duoną, kurią mėgsta visa šeima.

„Tačiau niekada nedrįsome jos pasiūlyti įsigyti. Sužinojusi apie Manto idėją pagalvojau, kad reikėtų pabandyti paskelbti ir apie mūsų kepamą duoną – gal kas nors norės paragauti.

Šančiškiai pasiūlymu jau susidomėjo.

Duoną kepame kartą per savaitę ir su norinčiais sutariame, kada jie gali užsukti į mūsų namus kepaliuko pasiimti, nes aš dirbu iš namų“, – pasakojo Aplinkos projektų valdymo agentūroje projektų koordinatore dirbanti A.Prašmuntaitė.

Moteris slapta pasvajoja ir apie nedidelė duonos kepyklėlę bei krautuvėlę, tad galbūt duonos kepimas ateityje taps nedideliu verslu.

Iš Vilniaus kilusi ir Kaune studijavusi moteris atviravo, kad Žemieji Šančiai ją žavi. Jai patinka, kad greta miesto centro esantis rajonas yra mažiau urbanizuotas, kad čia senoji architektūra dera su gamta.

Šančiai jai primena savitą Vilniaus Užupio rajoną, todėl 2022 metais pora ir įsikūrė Šančiuose.

„Idėja garsinti vietinius verslus puiki dar ir tuo, kad kaimynai gali atrasti vienas kitą, sužinoti, kad visai greta namų galima gauti reikiamų paslaugų, įsigyti prekių – jų nereikia ieškoti kažkur toli.

Aš jau radau puikią manikiūro meistrę.

Tuo pat metu geriau susipažįstame vieni su kitais, tampame bendruomeniškesni“, – džiaugėsi A.Prašmuntaitė.

Vietiniai nori palaikyti

Šančiškė Giedrė Šimkevičienė prieš penkerius metus Olandų gatvėje įkūrė nedidelį verslą – padedama dviejų virėjų gamina koldūnus.

„Ieškojau patalpų nedideliam savo verslui ir pasisekė, kad jas pavyko rasti Šančiuose, kur ir gyvenu. Mes beveik nenaudojame mechanizuoto darbo, koldūnus lipdome rankomis.

[[ge:lrytas:lrytas:36689668]]

Vis daugiau Šančiuose gyvenančių ir dirbančių žmonių apie mus sužino, nori palaikyti smulkųjį vietinį verslą – tai jau pastebime“, – džiaugėsi G.Šimkevičienė.

Moteriai patinka M.Mackevičiaus idėja sukurti Žemųjų Šančių verslo žemėlapį.

„Šančiai – ypatinga vieta, turinti savo istoriją ir dvasią.

Čia nuo seno beveik kiekviename name gyventojai vis kažką gamino ir parduodavo. Vieni mezgė kojines, kiti jas dažė, visi kažką dirbo, nes norėjo užsidirbti.

Smagu, kad ir dabartinė bendruomenė kuria savo mažus verslus“, – pasakojo kaunietė.

Kodėl nesugalvojo anksčiau?

Žemuosiuose Šančiuose, Drobės gatvėje, beveik prieš 30 metų įsikūrė Baltijos cirkas. Jo įkūrėjo Petro Variakojo duktė – cirko direktorė Ieva Variakojytė-Reynstorm – pasakojo, kad Šančių gyventojai, subūrę stiprią bendruomenę, rūpinasi ir kultūrine veikla, yra sudarę įdomių lankytinų vietų ir objektų žemėlapius.

„Kai sužinojau apie M.Mackevičiaus idėją sukurti Šančių smulkiojo verslo žemėlapį, ir nustebau, ir susižavėjau.

Pagalvojau – keista, kad niekam iki šiol tokia mintis nebuvo kilusi“, – mintimis dalijosi kaunietė.

Moteris kalbėjo, kad jos, kaip ir visų, gyvenimo tempas didelis, todėl jei reikia kažką įsigyti, šoka į automobilį ir lekia į prekybos centrus. Nė nepastebi, kokie verslai yra greta.

„Štai sužinojau, kad turime puikų, įdomius darbus kuriantį juvelyrą. Anksčiau, jei prireikdavo tokios dovanos, tekdavo gaišti laiką ieškant įdomesnių papuošalų mieste“, – atviravo I.Variakojytė-Reynstorm.

Anksčiau daug gastroliavęs Baltijos cirkas nuo 2013 metų pakeitė savo veiklos pobūdį – Drobės gatvėje įkūrė kamerinę cirko salę, čia pat veikia ir Klounų muziejus.

I.Variakojytė-Reynstrom neslėpė, kad lankytojų sulaukia mažiau negu norėtų, nes išgyventi smulkiajam verslui nėra paprasta.

„Manau, kad Šančių verslo žemėlapis prisidėtų prie vietinio verslo žinomumo“, – vylėsi kaunietė.

[[ge:lrytas:lrytas:36689670]]

Reikia kavinių ir turgaus

Žemuosiuose Šančiuose gyvenanti Zelma Venslovienė, paklausta, ar naudojasi kaimynystėje įsikūrusių smulkiųjų verslininkų paslaugomis, sakė, kad mėgsta lankytis vietinėse drabužių parduotuvėse, žino, kad čia pat galima įsigyti koldūnų.

„Labiausiai Žemuosiuose Šančiuose trūksta kavinių. Yra keli alaus barai, bet į juos eiti nesinori.

Veikia viena kepyklėlė, kinų restoranas. Bet nėra vietos, kur būtų galima jaukiai pasėdėti, išgerti kavos, pasivaišinti įvairesniais patiekalais“, – atviravo šančiškė.

Žemųjų Šančių gyventoja gidė Aistė Malinauskaitė prisiminė, kad Šančiai kadaise garsėjo savo turgumi.

„Tarpukariu dabartinės Siūlų gatvės ir A.Juozapaviaus prospekto sankirtoje, priešais esamą Šančių polikliniką, buvo pastatyta dengta turgaus halė. Ji buvo laikoma geriausia turgaviete Kaune.

Norintys prekiauti ūkininkai ten net netilpdavo.

Mieste buvo planuota statyti kitą dengtą turgavietę, tačiau planai nebuvo įgyvendinti“, – apgailestavo gidė.

Šančiškė apgailestavo, kad 1941 metų birželį halė buvo sunaikinta, o sovietmečiu toje pat vietoje veikė turgus po atviru dangumi.

Vėliau jis buvo perkeltas į kitą A.Juozapavičiaus prospekto vietą, bet jau daug metų tikro turgaus Šančiuose nebėra.

„Toje pat vietoje kartą per savaitę savo užaugintais produktais prekiauja tik ūkininkai.

Aš manau, kad įkurti nuolatinį turgų būtų gera idėja“, – kalbėjo aktyvi Šančių gyventoja.

Bendruomenė sukūrė jau keturis žemėlapius

Šančių žemėlapiai buvo sukurti 2020–2023 metais įgyvendinant projektą „Genius loci: urbanizacija ir pilietinė bendruomenė“. Projekto vadovė buvo Žemųjų Šančių gyventoja ir bendruomenės įkūrėja Vita Gelūnienė.

Bendruomenės nariai sukūrė interaktyvius Kauno Šančių gyvenamojo rajono „Atminties“, „Dabarties“ ir „Gamtos“ žemėlapius. Vietos gyventojai juos pildė 2020–2022 metais.

Pavyko sukaupti daugiau kaip tūkstantį įrašų su vaizdo ir teksto duomenimis apie rajono praeitį ir dabartį.

Juose galima rasti lankytinų vietų, įdomių architektūros ir gamtos objektų, pasakojimų apie įvykius Žemuosiuose Šančiuose. Yra duomenų, ką Šančiuose galima nuveikti ir patirti.

Ketvirtas interaktyvus „Pasiūlymų“ žemėlapis buvo kuriamas 2023 metais ir per tris mėnesius buvo sukaupta daugiau kaip 240 vartotojų įrašų.

Gyventojai siūlė, ką ir kur savo gyvenamajame rajone norėtų turėti ar matyti. Pavyzdžiui, siūlė ant kalno Šaldytuvų gatvėje pastatyti apžvalgos ratą, nustatyti, kad Šančiuose namų tvoros būtų ne aukštesnės negu 90 centimetrų, nes žemos tvoros simbolizuoja gerą kaimynystę.

Šių duomenų pagrindu Kauno technologijos universiteto mokslininkai iš Statybos ir architektūros fakulteto atliko tyrimus, kurie pasitarnavo kuriant Šančių urbanistinę viziją.

Žemųjų Šančių bendruomenė jau 10 metų leidžia ir kalendorius.

Minėdama 10-metį išleido 2025 metų kalendorių, kuriame sudėtos nuotraukos, atspindinčios šančiškių gyvenimą, šventes ir kovą prieš naujos gatvės tiesimą prie Nemuno.

Mano, kad idėja – savalaikė ir įdomi

Giedrius Romeika

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dekanas

„Rinkodaros procesai gali būti taikomi ne tik įmonėms, atskiriems verslininkams, bet ir regionams ar gyvenamiesiems rajonams.

Sumanymas sukurti Šančių smulkiojo verslo žemėlapį yra puikus.

Tai bus naudinga vietinei bendruomenei, nes padės dar labiau atskleisti Šančių savitumą, išskirtinumą, svečiai žinos, kodėl nori atvykti būtent į šį miesto rajoną, ką čia galės rasti, atvykę atvers pinigines.

Patys smulkieji verslininkai turėtų norėti tokiame žemėlapyje atsidurti.

Dabar, kai informacijos srautas nuolat auga geometrine progresija, tapti matomam, išsiskirti iš kitų labai sudėtinga.

Skleidžiant informaciją apie save kartu su to paties gyvenamojo rajono verslininkais yra daugiau galimybių būti pastebėtam, nes veikia kooperacijos, jungimosi – sinergijos – principas.

Pavyzdžiui, Kaune turime fenomeną – prekybos miestelį „Urmas“. Ten dirba daug ir įvairių verslininkų, jie visi konkuruoja, bet sulaukia daug pirkėjų, kurie renkasi vieno ar kito verslininko paslaugas, ir klientų užtenka visiems.

Panašiai yra ir didžiuosiuose prekybos centruose.

Nors, pavyzdžiui, drabužių ar buitinės technikos parduotuvių vienoje vietoje daug, visi telpa po vienu stogu, nes kiekvienas sulaukia savo pirkėjo.

Net ir didžiosios internetinės parduotuvės jau kviečia prie jų jungtis kitus tokio pat verslo atstovus.

Idėja sukurti Šančių verslo žemėlapį aktuali ne tik smulkiajam verslui, bet ir mums, teoretikams, akademinės bendruomenės atstovams.

Studentai taip pat klausia, ką daryti, kaip reklamuoti save ir neprapulti informacijos sraute. Kaip tik planuoju parengti kelias su šia tema susijusias programas.

Aš labai susidomėjęs seksiu, kaip seksis Žemųjų Šančių bendruomenei, ir, jei reikės, esu pasirengęs padėti, patarti.“

Šis Kauno rajonas tampa savita respublika: jo gyventojams kiti miestiečiai gali tik pavydėti