Vieną dieną tavo namai gali būti jaukūs ir šilti, o kitą dieną skęsti dėl kaimynų bute trūkusių vamzdžių. Tokia situacija – viena nemaloniausių, galinti sukelti didelių nuostolių ne tik nukentėjusio būsto šeimininkams, bet ir kaimynams.

Taip nutiko ir buto, esančio Vilniuje, Manufaktūrų g., savininkui Tomui (aut past. – vardas pakeistas, tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kurio sūnaus turtą stipriai apgadino užliejimas. Tikėtasi, kad draudimo bendrovė padės atlyginti žalą, tačiau „Lietuvos draudimas“ nusprendė kitaip – kompensacija nebus išmokėta.

Į portalo Lrytas redakciją paskambinęs Tomas papasakojo, kad gyvena trečiame aukšte, o antrame butą turi jo neipilnametis sūnus. „Atsitiko nelaimė ir mūsų bute trūko vamzdynas, kuris užliejo sūnaus butą.

Buvo padaryta žala luboms, bet mes turim draudimą, todėl iškart po įvykio kreipėmės į draudimo bendrovę, tuomet ir paaiškėjo, kad draudimas mūsų neišgelbės“, – dėstė Tomas.

Kai taip nutinka, daugelis tikisi, kad draudimas padės padengti žalą ir sušvelninti finansinius nuostolius. Tačiau ne visada viskas vyksta taip sklandžiai – padaryta žala gali būti ir neatlyginta, jei draudimo bendrovės taisyklėse numatyta tokia nuostata.

Tokia situacija susiklostė ir šįkart – nepaisant aiškių nuostolių, „Lietuvos draudimas“, anot pašnekovo, nesutinka jų atlyginti, palikdamas jį be finansinės pagalbos.

Anot Tomo, bendrovė traktuoja, kad čia yra giminystės ryšiai ir pagal sutartį negali būti padengtos sūnaus buto remonto išlaidos.

Jis piktinosi, kad draudimas apie tai nekalba ir jaučiasi apgautas: „Kviečia apsidrausti, o kada reikia mokėti pinigus už žalą, nesulauksi“.

Vyras tikino, kad bendrovė neatlyginti žalos nusprendė dar ir dėl to, kad po apsidraudimo žala buvo padaryta itin greitai, po kelių dienų, tačiau Tomas sako, kad ir automobilį apsidraudus būna, kad po kelių dienų išbėgus stirnai į kelią ir ją partrenkus, automobilis būna sugadintas ir sudažytas, bet draudimas nesako, kad per greitai įvyko avarija ir žalą kompensuoja.

„Tai ir čia toks argumentas yra keistas – kvietė apsidrausti būstą, apdraudėm ir tada trūko vamzdis, o dabar jau sako, kad per greit, nors nelabai sukontroliuosi. Vamzdynas trūko ir užpylė kitą butą, o draudimas klausia, kaip už dviejų dienų pas jus nutiko taip. Bet sūnaus naujas butas, o jie bando sakyti, kad mes patys vos ne specialiai padarėme taip“, – piktinosi Tomas.

Anot jo, draudimas ieško būdų, kaip išvengti mokėti pinigus. Tad Tomas nori, kad žmonės žinotų apie tokią nepavydėtiną situaciją. Mat, kai vaikas nepilnametis, tėvai tvarko jo ūkį ir draudimus, dėl to nuostolių draudimo bendrovė negali dengti, taip numatyta pagal sutartį.

„Žinote, iš tikrųjų tai neįsigilinome į tą sutartį, o draudikai apie tokius giminystės ryšius neužsiminė, sužinojome tik kai nutinko nelaimė, vat ir viskas“, – kalbėjo Tomas.

Žala atlyginama ne visai atvejais

„Lietuvos draudimo“ atstovas žiniasklaidai Saulius Abraškevičius teigė, kad vadovaudamiesi galiojančiais asmens duomenų apsaugos nuostatais, negali atskleisti konkrečių klientų sutarčių detalių ir apskritai nurodyti, ar turi su juo dalykinių santykių.

Tačiau paaiškino, kad tokių situacijų, kai patirta žala nekompensuojama, pasitaiko.

„Komentuojant bendrąja prasme, galima pasakyti, kad dalį registruotų žalų draudikai pripažįsta nepagrįstomis. Taip gali nutikti, kai nurodytų žalų aplinkybės kelia įtarimų, pateikiama nepilna informacija apie įvykį ir jo detales, informacija klastojama arba ji nepateikiama iš viso.

Įtarimų gali kelti ir draudimo sutarties sudarymo data ir nurodoma patirtos žalos data, pavyzdžiui, žala registruojama iškart po sutarties sudarymo. Tai kelia pagrįstų įtarimų, kad draudimo sutartis galėjo būti sudaryta jau patyrus žalą.

Draudimo kompensacija taip pat greičiausiai nebus išmokėta, jei valdomas turtas (dėl kurio nukentėjo kitas turtas) ir nukentėjęs turtas priklauso tam pačiam asmeniui ar šeimos ryšiais susijusiems asmenims.

Visais tokiais atvejais atliekamas tyrimas, bandant išsiaiškinti kuo tikslesnes žalą sukėlusio įvykio aplinkybes, ir čia draudėjo (žalą registravusio asmens) bendradarbiavimas yra kritiškai svarbus. Jei asmuo to nedaro, pavyzdžiui, nepateikia reikalingos vaizdo medžiagos, kuri prisidėtų prie tyrimo, tai apsunkina galimybes priimti palankų sprendimą žalos išmokėjimui“, – portalui Lrytas paaiškino A. Abraškevičius.

Draudimo bendrovė atsisako Tomui kompensuoti buto užliejimą: vyras įspėja kitus (2)