Kaune tik penkių daugiabučių gyventojai susidomėjo savivaldybės siūlymu po namais esančiuose rūsiuose įsirengti priedangas, kuriose būtų galima glaustis nelaimių atveju. Kodėl kauniečių tai nedomina?

Vasario mėnesį buvo papildytas Kaune esančių priedangų sąrašas. Dabar tokių mieste yra 321.

Priedangomis gali tapti miesto lopšelių-darželių, mokyklų, įvairių administracinės paskirties pastatų, bažnyčių rūsiai, Kauno tvirtovės fortai, požeminės perėjos ir kiti statiniai.

Taip pat savivaldybė daugiabučių gyventojams jau pernai pradėjo siūlyti įsirengti priedangas savo namų rūsiuose ir už tai žada skirti kompensacijas.

[[ge:lrytas:lrytas:36996128]][[ge:lrytas:lrytas:37106945]][[ge:lrytas:lrytas:36996136]][[ge:lrytas:lrytas:36893949]]

Ar kauniečiai žino, kur slėptis, jei to prireiktų?

Slėptųsi fortų pastatuose

Aukštuosiuose Šančiuose po Prancūzų gatvės 59-uoju daugiabučiu yra erdvus rūsys. Čia pradėta įrenginėti priedanga, kurioje namo gyventojai kurį laiką galėtų slėptis.

Šiame devynaukštyje gyvenanti Dana Andriuškevičienė sakė, kad jau anksčiau svarstė, kur bėgtų slėptis, jei kiltų karas, ir nusprendė, jog geriausia vieta būtų namo rūsys.

Dabar mato, kad ten vyksta priedangos įrengimo darbai, ir tuo yra patenkinta.

„Ar karas bus? Gal ne. Bet, kaip sakoma, nori taikos, ruoškis karui“, – mintimis dalijosi senjorė.

Kitas šio daugiabučio gyventojas Robertas Jočys svarstė, kad, jei reikėtų slėptis, bandytų pasiekti netoli – Prancūzų gatvės pradžioje – esantį Kauno tvirtovės parako sandėlį, kuriame dabar organizuojami įvairūs renginiai.

Priedanga galėtų tapti ir kitas netoli – K.Baršausko ir Breslaujos gatvių sankirtoje – esantis Kauno tvirtovės dešiniojo Nemuno kranto centrinio įtvirtinimo sandėlis.

„Tačiau namo administratorius – „Kauno butų ūkis“ pasiūlė priedangą įrengti namo rūsyje ir tai dabar daroma“, – apgailestavo R.Jočys.

Kaunietė Irena Ilčiuk gyvena Prancūzų gatvėje. Moteris pasakojo, kad yra ištekėjusi už ukrainiečio, todėl šeima seka įvykius Ukrainoje.

„Tačiau nesu girdėjusi, kur man su šeima reikėtų slėptis, jei to prireiktų, nežinau, kur yra artimiausia priedanga.

Gerai, kad ji įrenginėjama Prancūzų gatvės 59-ojo daugiabučio rūsyje, nes gyvenu netoli“, – džiaugėsi kaunietė.

Rūsį pritaiko priedangai

Įmonės „Kauno butų ūkis“ atstovas Arnas Menciūnas džiaugiasi, kad dėl priedangos įrengimo šiame daugiabutyje su gyventojais susitarti buvo paprasčiau nei kitais atvejais.

„Rūsyje yra tik keli sandėliukai, kuriais gyventojai naudojasi, beveik visa erdvė po namu yra tuščia ir tai bendrojo naudojimo patalpos“, – aiškino A.Menciūnas.

Devynaukščio rūsį pritaikant priedangai įrengtas elektros kabelis, kurį iškišus per langą būtų galima prijungti prie lauke pastatyto elektros generatoriaus.

Taip pat įrengta nauja elektros instaliacija ir avarinis apšvietimas, kuris dingus elektrai veiktų 4 valandas.

Rūsio durys metalinės. Atsarginiais išėjimais galės tapti ir keli įvairiose namo rūsio pusėse esantys dideli langai. Mažesni langai atsidaro į vidų. Visus juos prireikus tektų uždengti skydais.

[[ge:lrytas:lrytas:36996121]]

Gyventojai naujovių nenori

„Kauno butų ūkio“ vadovas Marijus Zaborskas atskleidė, kad įmonė prižiūri 770 daugiabučių, tačiau tik kelių namų gyventojai susidomėjo pasiūlymu rūsiuose įsirengti priedangas.

Per Kauno savivaldybės priedangų įrengimo daugiabučiuose programą gautos 5 paraiškos, finansavimas skirtas trims – Kovo 11-osios gatvės 102, Baltų prospekto 165 ir Aukštaičių gatvės 41 daugiabučiams.

„Dar dviejuose namuose priedangas pradėjome įrengti savo iniciatyva“, – sakė M.Zaborskas.

Pasak „Kauno butų ūkio“ vadovo, dauguma gyventojų įsitikinę, kad namų administratoriai neturėtų kelti panikos, kad priedangų nereikės, kiti nieko nenori keisti, tik naudotis savo sandėlių patalpomis.

„Kauno butų ūkio“ vadovas pasakojo, kad pastatai yra dviejų tipų.

Vienuose galima įrengti kelis išėjimus iš rūsio pro duris ar tam pritaikytus langus.

Kituose tokių išėjimų nėra ir norint juos įrengti reikia atlikti laikančiųjų konstrukcijų ekspertizę, atliekant išėjimų įrengimo ar konstrukcijų stiprinimo darbus reikia vykdyti statybos techninę priežiūrą.

Šias ir kitas mažesnes išlaidas – avarinio apšvietimo, generatoriaus įvado, langų, durų keitimo darbus savivaldybė gyventojams kompensuotų.

„Tačiau gyventojai pasiūlymais nesidomi“, – sakė M.Zaborskas.

Programa liko nusivylęs

Vienos A.Mickevičiaus gatvėje esančios daugiabučio bendrijos pirmininkas Andrius tikino, kad nuodugniai išnagrinėjo savivaldybės priedangų įrengimo programą ir liko nusivylęs.

„Pirmiausia namo rūsį reikėtų inventorizuoti, jį turėtų išmatuoti matininkai, tad reikėtų patekti į visas rūsio patalpas, o tai nėra paprasta, nes ne visi į sandėlius nori įsileisti.

Tada visi gyventojai turėtų atsidalinti savo turtą ir jį užregistruoti Registrų centre. Tai užtruktų ne vieną mėnesį“, – pasakojo bendrijos pirmininkas.

Jei daugiabučiai statyti sovietmečiu ar vėliau, jų rūsiuose įrengti du ar tris išėjimus lengviau.

„Tačiau Kauno centre ir Senamiestyje vyrauja perimetrinis užstatymas, namai priglausti vienas prie kito. Juk angų istorinių namų fasaduose nekirsi, tad kaip išspręsti šią problemą?“ – klausė kaunietis.

Taip pat jei reikėtų atlikti namų konstrukcijų ekspertizę, tai taip pat užtruktų ilgai.

„Savivaldybė siūlo kompensuoti apsauginių dangalų angoms uždengti įrengimą. Kompensuojami ir patalpų judėjimo takų signaliniai ženklinimo darbai.

Tai nedidelės išlaidos, tad nėra paskata įsirengti priedangą“, – įsitikinęs kaunietis.

Generatoriaus dovanų negautų

Bendrijos pirmininkas pastebėjo, kad viename programos punkte nurodyta, jog kompensuojama ventiliacijos įrengimo sistema, skirta branduolinei, biologinei ir cheminei taršai šalinti.

„Nejaugi patys gyventojai turėtų išsiaiškinti, kokių oro valymo įrenginių reikėtų panaudojus branduolinį ginklą, patys jų ieškoti ir pirkti?“ – stebėjosi bendrijos pirmininkas.

Taip pat kaunietis pabrėžė, kad gyventojai patys už savo pinigus turėtų pirkti elektros generatorių, nes savivaldybė mokėtų tik už jo įvado įrengimą.

„Remdamasis savo patirtimi žinau, kad kai reikia tvarkyti su biurokratais susijusius reikalus, procesai tęsiasi ilgai. Net jei priedangą ir pradėtume įrenginėti, už įrangą ir darbus mokėtume patys.

Baigti jų per metus nespėtume, todėl kompensacijos nė negautume, nes parama skirta tik metams“, – kalbėjo kaunietis.

Slėptuvė – teatro rūsiuose

Kauno centre, Vasario 16-osios gatvėje, gyvenantis grafikas Edmundas Saladžius sakė, kad jo daugiabutyje daug butų nuomojami ir priedangos įrengimas niekam nerūpi.

„Aš esu Šaulių sąjungos narys ir jei kiltų karas, ieškočiau ne priedangos, o keliaučiau ginti miesto ir šalies“, – pabrėžė menininkas.

Viena priedanga, kuria galėtų pasinaudoti miesto centre įsikūrę kauniečiai, yra Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT). Ant teatro durų pritvirtinta apie tai informuojanti lentelė.

Įėjus pro pagrindines teatro duris iš Laisvės alėjos pusės reikia pereiti holą, sukti į kairę ir leistis laiptais žemyn į rūsį. Jame ir būtų priedanga.

„Slėptis būtų galima po žeme rūsyje esančios kavinės patalpose. Tam tiktų ir koridorius, kuriame net yra įstiklintas rūkomasis su puikia ventiliacija“, – pasakojo teatro vadovas Egidijus Stancikas.

Kita to paties koridoriaus dalis yra po dar tarpukariu pastatytu pastatu, kuriame anuomet veikė kino teatras „Metropolitain“. Šių pamatų fragmentai atidengti ir matyti, kokios tvirtos tada buvo įrengtos pastato konstrukcijos.

Šioje koridoriaus dalyje yra tualetai, vandens čiaupai.

Parodė ir slaptą koridorių

Einant teatro rūsyje esančiais koridoriais galima pasiekti poscenį, kuriame pastatyti scenos rato mechanizmai.

Dar vienas koridorius veda po scena, juo aktoriai, kai spektaklio metu reikia patekti iš vienos scenos pusės į kitą ir naudojasi, o pašaliniai taikos metu ten nepatenka.

[[ge:lrytas:lrytas:36996120]]

Taip pat rūsyje yra scenos darbininkų persirengimo kambarys su dušais.

Greta – teatro dirbtuvės, kur gaminami įvairūs spektakliams reikalingi rekvizitai. Ši patalpa yra su stikliniais langais, bet juos būtų galima uždengti.

Svarbu, kad iš visų šių patalpų yra po kelis išėjimus į lauką.

Karui pasirengę nebuvo

Teatre jau beveik trejus metus valytojomis darbuojasi ukrainietės Liudmila Karbovskaja ir Vera Nadoliška. Moterys į Lietuvą atvyko, kai Rusija užpuolė jų tėvynę.

Ukrainietės pasakojo, kad likus metams iki karo pradžios Ukrainoje buvo pradėta kalbėti, jog riekia priedangų, kad žmonės turi būti susikrovę būtiniausius daiktus, tačiau mažai kas tikėjo, kad tai tikrai nutiks.

L.Karbovskaja gyveno Irpinėje, iš jos namų nieko neliko.

Ji ir kiti žmonės iš pradžių slėpėsi mokyklos rūsyje buvusioje bokso salėje. Kiti – daugiabučių rūsiuose.

V.Nadoliška, gyvenusi Charkove, sakė, kad pati, kaip ir daugybė žmonių, glaudėsi metro tuneliuose, jos anūkai 10 parų gyveno šios šeimos namo rūsyje.

„Tvyrojo chaosas, buvo labai sunku. Tik po kurio laiko atsirado slėptis labiau pritaikytos priedangos“, – pasakojo L.Karbovskaja.

Moterys mano, kad lietuviams reikėtų dėl visa ko pagalvoti, pasidomėti, kur slėptųsi, jei to prireiktų.

Taip pat iš anksto būtina apsirūpinti vaistais, turėti dokumentus, avalynės, drabužių.

Priedangose netilptų nė pusė kauniečių

Raminta Jančauskaitė, Kauno savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio vedėja:

„Kauno mieste priedangoms parinkti 321 statinys ir patalpos, kuriose telpa apie 124 tūkstančius žmonių – 40 proc. Kauno miesto gyventojų. Priedangų sąrašas buvo atnaujintas atsižvelgiant į patikslintas Kauno miesto poliklinikos padalinių, mokyklų rūsių kvadratūras.

Priedangų vietos parinktos prie gyvenamųjų daugiabučių, visuomeninės, laisvalaikio, pramogų ir kitos paskirties statinių ar atskirai įrengtose požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse, garažuose, rūsiuose, pėsčiųjų požeminėse perėjose. Priedangų sąrašas, atsiradus naujoms priedangoms, nuolat pildomas.

Įsigaliojus naujiems teisės aktams priedangos turi būti projektuojamos statant naują visuomenės poreikiams skirtą pastatą, kuriame vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių, arba aukštybinį – daugiau kaip 5 aukštų daugiabutį gyvenamąjį namą, jame ar jo priklausiniuose. Šie reikalavimai negalioja religinės paskirties pastatams.

Gyventojai taip pat turėtų įvertinti savo gyvenamąją aplinką, kur būtų galimybė įrengti vienokią ar kitokią apsaugos erdvę.“

Darbų ėmėsi noriai, bet jų vis dar nebaigė

2024 metų vasarą Kauno rajono savivaldybė paskelbė, kad daugiabučių gyventojai rūsiuose gali įsirengti priedangas ir už dalį darbų ar reikmenų bus sumokėta.

Pirmieji tuo nusprendė pasinaudoti Akademijos miestelio Pilėnų gatvės 9-ojo namo gyventojai. Penkių aukštų namas su trimis laiptinėmis buvo pastatytas prieš 50 metų. Po visu pastatu įrengtas erdvus rūsys. Idėją įsirengti priedangą palaikė 80 procentų kaimynų. Darbais rūpinosi namo bendrijos pirmininkė Laura Šemetienė.

Jau buvo įstatytos tvirtos metalinės rūsio durys, tad jų keisti nereikėjo. Gyventojai planavo pirkti skydus langams uždengti.

Elektros instaliacija name ir rūsyje buvo atnaujinta anksčiau, tad jos keisti nereikėjo. Įrengti specialios ventiliacijos sistemos gyventojai taip pat nenorėjo.

Pagal reikalavimus rūsyje privalo būti specialus išsilaisvinimo rinkinys, kuriuo būtų galima išvalyti kelią iš priedangos, jei ji užgriūtų. Komplekte turi būti kirtiklis, laužtuvas, kūjis, kirvis, kastuvas, hidraulinis keltuvas, metalo pjoviklis, apsauginiai akiniai bei šalmas.

L.Šemetienė sakė, kad pradėjusi domėtis, kur gauti tokį komplektą, suprato, kad mūsų verslininkai neturi ko pasiūlyti. Kaunietė siuntė užklausas įvairiems verslo atstovams. Gavo vieną pasiūlymą specialiai sukomplektuotą rinkinį įsigyti už 220 eurų.

Pilėnų gatvės 9-ojo daugiabučio gyventojai planavo įsirengti ir priešgaisrinę sistemą bei signalizaciją. Skaičiavo, kad visiems darbams reikės išleisti 5 tūkstančius eurų, kuriuos atlikus darbus žadėjo kompensuoti Kauno rajono savivaldybė.

Tačiau priedanga nebaigta įrengti iki šiol. L.Šemetienė apgailestavo, kad netikėtai trūko namo vamzdžiai, juos skubiai reikėjo remontuoti, todėl teko išleisti dalį iš sukauptų 5 tūkstančių eurų, už kuriuos planavo įsirengti priedangą.

L.Šemetienė sakė, kad kaimynai planų turėti priedangą neatsisakė, bet dabar turi vėl sukaupti pinigų darbams užbaigti, nes tik tada galės prašyti kompensacijos už šiuos darbus.

Saugus gyvenimas ir kompensacijos kauniečių nedomina: paaiškino, kodėl