Taip būsimo stadiono vietoje, kur jau seniai turėjo skambėti sporto sirgalių šūksniai, surengtoje konferencijoje simboliškai pažymėtas pasibaigęs Koncesijos sutartyje numatytas statybų užbaigimo terminas.
Kuklaus renginio metu buvo keliami klausimai dėl projekto įgyvendinimo skaidrumo, darbų užbaigimo terminų nesilaikymo ir atsakomybės.
„Savaitę po 2025 m. balandžio 3 d., kai pagal galiojančią koncesijos sutartį turėjo būti baigti Nacionalinio stadiono statybos rangos darbai – Vilniaus miesto savivaldybės opozicijos atstovai surengė viešą akciją šio objekto statybų vietoje.
Akcijoje dalyvavo Vilniaus miesto savivaldybės opozicijos lyderis Vydūnas Sadauskas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Vanda Kravčionok bei partijos „Lietuva – VISŲ“ pirmininkas Aleksandras Nemunaitis. Socdemai irgi priklauso Vilniaus opozicijai, bet.. Nesudalyvavo.
Perkirpome simbolinę juostelę, pažymėdami, kad ši diena turėjo žymėti statybų pabaigą, tačiau realybėje – statybos net neprasidėjusios.
Turime galiojančią koncesijos sutartį, kuri numato konkrečius įsipareigojimus ir terminus. Sutarties atnaujinimo projektas dėl kainų indeksavimo ar kreipimosi į Europos Komisiją klausimai negali būti pasiteisinimu delsimui, juolab kad šie procesai nėra nei įsigalioję, nei sustabdę esamos sutarties vykdymo.
Tokia situacija reiškia tik viena – galiojanti sutartis nėra vykdoma, o ją turinčios prižiūrėti institucijos – tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tiek Viešųjų pirkimų tarnyba – neatlieka savo funkcijų.
Jei Koncesininkas neįvykdė įsipareigojimų, akivaizdu, kad turi būti inicijuotas sutarties nutraukimas dėl jo kaltės. To tikimės iš mero ir Viešųjų pirkimų tarnybos!“, – savo feisbuko paskyroje po inicijuotos stadiono „atidarymo šventės“ rašė A. Nemunaitis.
Prašymas stabdyti statybas
ELTA primena, kad dalis Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos narių kreipėsi į Vyriausybę, prašydami stabdyti nacionalinio stadiono statybas iki tol, kol bus atliktas išsamus ekonominis, teisinis ir finansinis projekto vertinimas. Parlamentarai tai motyvuoja poreikiu Lietuvai peržiūrėti valstybės biudžeto prioritetus ir nukreipti papildomas lėšas gynybai, sienų apsaugai, kariniam pasirengimui, civilinei saugai.
Kaip Eltai yra nurodžiusi Vilniaus savivaldybė, jau šį mėnesį laukiama Europos Komisijos (EK) išvados – bus vertinama Daugiafunkcio komplekso, į kurį įeina nacionalinis stadionas, projekto koncesijos sutartis.
Komisija nuspręs, ar projektui numatyta skirti parama yra teisėta valstybės pagalba. Anksčiau skelbta, jog, persidalijus rizikas, Nacionalinio stadiono projektas valstybei atpigo nuo 156 iki 155,2 mln. eurų (su PVM).
Anot Vilniaus savivaldybės, iš jos pusės priimti visi stadiono projektui vykdyti reikalingi sprendimai, o gavus teigiamą EK išvadą tolesni veiksmai turės būti iš stadiono koncesininko pusės – jis turės pateikti atitinkamus dokumentus, kad susitarimai dėl indeksavimo ir papildomų darbų įgyvendinimo įsigaliotų.
„Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis spalio viduryje žurnalistams sakė, kad projekto vystymo procesai išsitęsė ne dėl EK vilkinimo, bet dėl nesutarimų tarp Lietuvos politikų, ir darbams stovint vietoje apie konkrečius statybų užbaigimo terminus kalbėti nevertėtų.
Pernai rugpjūčio pabaigoje sostinės savivaldybės taryba pritarė tuomet trečią kartą atnaujintam Daugiafunkcio komplekso projektui, koreguotam pagal Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabas.
Visą daugiafunkcį kompleksą sudaro Nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.