Prieš atnaujinant didžiausią Lietuvoje Dariaus ir Girėno stadioną architektai įspėjo, kad didelių problemų kils dėl jo lankytojų automobilių stovėjimo vietų. Taip ir atsitiko. Ar ši padėtis jau be išeities?

Atnaujinus Kauno Žaliakalnyje, Perkūno alėjoje, esantį Dariaus ir Girėno stadioną į jame vykstančius koncertus ar sporto varžybas automobiliais atvykstantys žmonės nori privažiuoti kuo arčiau aikštės ir juos palieka neleistinose vietose.

Dėl to kenčia ne tiktai aplink stadioną gyvenantys kauniečiai – daroma žala ir gamtai, nes vairuotojai transporto priemones palieka net Ąžuolyne ant žaliosios paklotės.

Stadiono vadovai ir specialistai pasidalijo mintimis, kaip problemą būtų galima išspręsti.

[[ge:lrytas:lrytas:37201153]][[ge:lrytas:lrytas:37318404]][[ge:lrytas:lrytas:37086940]][[ge:lrytas:lrytas:37436486]]

Nustatė daug pažeidimų

Kovo 24-ąją, per Lietuvos ir Suomijos futbolo rinktinių dvikovą, policijos pareigūnai stadiono prieigose nustatė 25 Kelių eismo taisyklių pažeidimo atvejus.

O štai balandžio 12-ąją, kai Dariaus ir Girėno stadione vyko „Kauno Žalgirio“ ir Marijampolės „Sūduvos“ futbolo rungtynės, savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai Ąžuolyno parko prieigose užfiksavo jau net 78 Kelių eismo taisyklių pažeidimo atvejus.

Gyventojai taip pat nesnaudė – fotografavo, filmavo ir dalijosi vaizdais, kaip automobiliai Ąžuolyne stovi tiesiog ant miško paklotės.

Kauniečiai piktinosi, kad futbolo aistruoliai nesugeba pasivaikščioti, pajudėti, o nori privažiuoti kuo arčiau rungtynių vietos.

Savivaldybė po to net paskelbė schemą, kur mieste galima palikti automobilius ir kaip iki stadiono nuvykti viešuoju transportu arba nukeliauti pėsčiomis.

Pavyksta įveikti užkardas

Kas aplink stadioną dedasi, kai jame vyksta renginiai, „Laikinajai sostinei“ papasakojo ir greta gyvenantys kauniečiai.

Viename Vaižganto gatvės daugiabutyje įsikūrusi Erika Sikorskienė neslėpė, kad ne tik šios, bet ir kitų greta stadiono esančių gatvių gyventojai nepatenkinti esama padėtimi.

Kai stadione vyksta garsių atlikėjų koncertai ar stipresnių futbolo komandų rungtynės, automobilių vairuotojai stengiasi privažiuoti kuo arčiau ir automobilius palieka net ten, kur tai daryti draudžiama.

„Ne tik visos aplink stadioną ir greta esančią Sporto halę įrengtos aikštelės, bet ir gatvių pakraščiai, kiemai, įvažiavimai į juos, šaligatviai būna užgrūsti automobiliais“, – piktinosi kaunietė.

Likus maždaug valandai iki renginio pakilus Parodos gatvės kalnu sukti į dešinę, į Perkūno alėją, draudžiama – pareigūnai vairuotojus nukreipia į kairę link Vydūno alėjos ir K.Petrausko gatvės. Įvažiuoti į Perkūno alėją ir kitas greta esančias gatves gali tik ten įsikūrę gyventojai.

E.Sikorskienei pasiekti namus renginių metu problemų nėra kilę, nes pareigūnai patiki, kad ji gyvena Vaižganto gatvėje.

„Gali būti, jog nevietiniai gyventojai atvyksta anksčiau arba pareigūnus įtikina, kad čia gyvena, nes automobilių būna labai daug“, – mintimis dalijosi gyventoja.

Seka, kada vyks renginiai

E.Sikorskienė, kaip ir kaimynai, stengiasi domėtis, kada stadione vyks rungtynės ar koncertas, ir savo dienotvarkę tą dieną planuoja taip, kad nepatektų į spūstis arba bent stovėti jose reikėtų trumpiau.

Vakarais moteris savo vaiką veža į treniruotes miesto centre, tad iš namų turi išvykti anksčiau arba grįžti vėliau negu įprastai.

„Išvažiavusi iš namų ir pasiekusi Perkūno alėjos ir Parodos gatvės sankirtą sukti į kairę, kaip eilinėmis dienomis, negaliu – tenka važiuoti tiesiai iki K.Petrausko gatvės, ten apsisukti ir tik tada pasiekti Parodos gatvę ir leistis į miesto centrą.

Tai nepatogu ir užtrunka daug laiko, nes gatvėse būna spūstys“, – pasakojo kaunietė.

Po renginių automobilių spūstys taip pat išsisklaido tik maždaug per valandą.

Pastebi daug pažeidėjų

Žaliakalnio seniūnaitė Janina Veličkienė, gyvenanti Perkūno alėjoje, pasakojo, kad anksčiau padėtis šioje ir gretimose gatvėse dėl automobilių parkavimo ir spūsčių per renginius stadione buvo dar blogesnė.

„Pastaruoju metu pareigūnai labiau kontroliuoja, kas važiuoja į šias gatves, todėl vairuotojai ieško kitų parkavimo vietų.

Matau, kad automobiliai paliekami Radastų gatvėje prie Ąžuolyno bibliotekos net po stovėti draudžiančiais ženklais.

Būna paliktų ir ant šaligatvių ar net ant žolės“, – sakė seniūnaitė.

Moterį pašiurpino ir futbolo sirgalių elgesys, kai lietuviai žaidė su suomiais.

„Po rungtynių aplink stadioną buvo tarsi prisnigta, bet tai nebuvo sniegas – mėtėsi plastikiniai bokalai, tuščios skardinės, maisto pakuotės.

Manau, kad už tokį elgesį teršėjai turi būti baudžiami“, – įsitikinusi kaunietė.

Kieme teko įrengti užtvarą

Tuo metu Vydūno alėjos 9-ajame daugiabutyje gyvenantis Žilvinas Valikonis pasakojo, kad kai atnaujintame stadione prasidėjo renginiai, erdvų už namo esantį namo kiemą iškart pamėgo automobiliais atvykstantys sirgaliai arba žiūrovai.

„Todėl prie įvažiavimo į kiemą specialiai įsirengėme pakeliamąjį užtvarą“, – atskleidė kaunietis.

Ž.Valikonis sakė, kad, pareigūnams ėmus labiau kontroliuoti automobilių srautą į Perkūno alėją, vairuotojai savo automobilius pradėjo statyti Vydūno alėjoje ir gretimose gatvėse.

„Nors Vydūno alėja siaura, renginių metu vairuotojai savo mašinas palikdavo abiejose jos pusėse.

Tiesa, vėliau vienoje pusėje atsirado automobilius palikti draudžiantys ženklai, tik ne visi jų paiso“, – pasakojo kaunietis.

Gretimose – Minties Rato, Gėlių Rato ir kitose siauresnėse gatvelėse situacija vis dar bloga. Automobiliai paliekami kiemuose, prie įvažiavimų į kiemus ir šalikelėse.

„Tose siaurose gatvėse, kur eismas dvipusis, o šalikelėje palikti automobiliai, kitiems prasilenkti neįmanoma. Tenka važiuoti atbulomis, ieškoti įvažos į kiemą, praleisti kitus vairuotojus“, – piktinosi Ž.Valikonis.

Reikėtų daugiau informacijos

Kai vyko keli ypač daug žiūrovų privilioję renginiai, pareigūnai eismą reguliavo ir Vydūno alėjoje bei kitose aplinkinėse gatvėse.

Greta stadiono gyvenantys kauniečiai tuo metu net vengė automobiliais važiuoti į miestą.

Ž.Valikonis sakė tik girdėjęs, kad į renginius stadione galima atvykti viešuoju transportu nemokamai.

„Manau, kad savivaldybė ir stadiono atstovai turėtų labai aktyviai reklamuoti šią galimybę, nes ypač iš kitų miestų atvykstantys žmonės apie tai, matyt, nė nežino“, – svarstė Ž.Valikonis.

Važiuoti galima nemokamai

Dariaus ir Girėno stadiono direktorius Saulius Balnanosis pabrėžė, kad į renginius kauniečiai ir miesto svečiai skatinami visada vykti viešuoju transportu.

Visų renginių, vykstančių stadione, dienomis su renginio bilietu viešuoju transportu galima naudotis nemokamai 3 valandas iki renginio ir 3 valandas po jo.

„Visame pasaulyje į stadionuose vykstančius renginius žmonės vyksta viešuoju transportu. Mes, kitaip negu „Žalgirio“ arena, neturime daug vietų automobiliams statyti, tad lankytojams teks priprasti naudotis viešuoju transportu“, – sakė S.Balnanosis.

Po stadionu yra 180 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, bet ja gali naudotis tik dalis VIP ložių lankytojų, kurie atvyksta į futbolo klubo „Kauno Žalgiris“ A lygos rungtynes.

Žvaigždžių koncertų metu, pasak stadiono direktoriaus, aikštelę užima atlikėjų, jų komandos narių, kurių būna ir 300, stadioną aptarnaujančių valytojų, maisto tiekėjų ir kito techninio personalo transportas.

Pernai padėjo universitetas

Pernai su Lietuvos sporto universitetu stadiono valdytojai buvo sutarę, kad neįgalieji automobilius gali statyti prie šios aukštosios mokyklos ir nueiti iki stadiono žmonėms būdavo netoli.

„Šiemet su universitetu dar nekalbėjome, bet, kaip ir pernai, tikimės jų geranoriškumo“, – vylėsi S.Balnanosis.

Stadiono direktorius pasakojo, kad kai renginiai dideli ir jų organizatoriai pageidauja, pareigūnams budėti prieigose padeda apsaugos darbuotojai.

„Vietiniams gyventojams patekti į namus problemų neturėtų kilti“, – įsitikinęs S.Balnanosis.

Vyks keturi dideli renginiai

Didžiausi iki šiol stadione vykę renginiai buvo pernai rugpjūtį du atlikėjo Edo Sheerano surengti koncertai, kuriuose apsilankė po 40 tūkstančių žmonių.

Šią vasarą Žaliakalnio gyventojams taip pat teks apsiginkluoti kantrybe – laukia keturi dideli koncertai.

Birželio 6 dieną stadione pirmą kartą Lietuvoje koncertuos pasaulinė muzikos žvaigždė Justinas Timberlake’as, o liepos 10-ąją – roko muzikos grupė „Guns N’ Roses“.

Rugpjūčio 1 dieną pasirodys britų muzikos legenda Robbie Williamsas, o rugpjūčio 21-ąją – pasaulinės repo žvaigždės Post Malone koncertas.

S.Balnanosis tikisi, kad šie koncertai privilios po 40 tūkstančių klausytojų.

Ribojimai būna įvairūs

Tuo metu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė atskleidė, kad tiek dirbančių pareigūnų skaičius, tiek ir eismo ribojimai priklauso nuo vykstančio renginio dydžio, tipo, žiūrovų skaičiaus bei galimų rizikų.

Jei stadionas visiškai užpildytas, vykstančio koncerto metu laikinai eismas būna ribojamas Vydūno ir Perkūno alėjose, K.Petrausko ir Parodos gatvėse, Radvilėnų plente. Pareigūnai reguliuoja transporto priemonių ir pėsčiųjų eismą gatvių sankryžose, pėsčiųjų perėjose.

Vykstant mažesniam renginiui, kai žiūrovų skaičius mažesnis ir rizikos minimalios, ribojamas patekimas į Perkūno alėją ir reguliuojamos pagrindinės pėsčiųjų perėjos, esančios šalia stadiono.

„Vykusių renginių metu, kai žiūrovų skaičius buvo daugiau kaip 30 tūkstančių ir daugiau, renginiui pasibaigus eismas laikinai buvo ribojamas K.Petrausko, Parodos gatvėse, nuo Vydūnų alėjos iki K.Donelaičio gatvės.

Važiuoti galėjo tik gyventojai ir maršrutinis transportas“, – pasakojo O.Vaitkevičienė.

Policijos atstovė tikino, kad dažniausiai pasitaiko automobilių sustojimo ir stovėjimo taisyklių pažeidimų. Už tai vairuotojams gresia bauda nuo 30 iki 90 eurų.

Per renginius saugos tarnybos taip pat dirba.

Jų skaičius priklauso nuo to, koks renginio organizatorius.

„Pasak pareigūnų, jie sulaukia skundų dėl automobilių stovėjimo neleistinose vietose, tačiau tikrai ne per visus renginius“, – sakė O.Vaitkevičienė.

Greitos išeities nemato

Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto profesorius Kęstutis Zaleckis įsitikinęs, kad atnaujinant Dariaus ir Girėno stadioną buvo padaryta strateginė klaida.

„Jau tada specialistai įspėjo, jog problemų dėl automobilių vietų stygiaus bus, ir siūlė, kad tokia arena atsirastų kitose miesto vietose, pavyzdžiui, Aleksote.

Todėl dabar jau nėra ko stebėtis, kad problemų dėl automobilių statymo kyla“, – kalbėjo profesorius.

K.Zaleckis pastebėjo, kad brautis į Ąžuolyną ir ten įkurti automobilių stovėjimo aikštelę, kaip norėjo savivaldybė, gal ir būtų efektyvus problemos sprendimo būdas, bet tai iš principo nepriimtina.

Įrengti požeminę aikštelę po Sporto gatvės aikšte ąžuolams taip pat būtų pražūtinga.

Galbūt reikėtų ieškoti vietų Tunelio gatvėje ar aplinkinėse teritorijose, bet jų rasti sudėtinga.

„Situacija – patinė ir greito bei efektyvaus sprendimo nematau. Manau, kad geriausia išeitis būtų skatinti žmones naudotis viešuoju transportu.

Renginių metu paskelbti, kur mieste yra automobilių susitvenkimo vietos, kad žmonės atvyktų į tas aikšteles, ir nuo jų organizuoti specialius viešojo transporto maršrutus iki stadiono“, – savo nuomonę dėstė profesorius.

K.Zaleckis pastebėjo, kad viešojo transporto kokybė turėtų būti geresnė, o maršrutai – kur kas geriau apgalvoti, transportas turėtų važiuoti dažniau.

Taip pat reikia aktyviai jį reklamuoti ir žmones šviesti.

„Daug lemia ir žmonių gyvenimo būdas. Lietuviai vis dar nenori atsisakyti savo automobilių ir šis mąstymas greitai nepasikeis. Bet, pavyzdžiui, Niujorke ar Paryžiuje vis didesnis procentas gyventojų savo automobilių atsisako“, – mintimis dalijosi K.Zaleckis.

Aikštelę planavo įrengti Vydūno alėjoje

2021 metais savivaldybė norėjo Vydūno alėjos 4-ąjį sklypą perimti visuomenės reikmėms ir planavo, kad 3,35 hektaro plote įrengs beveik 2 tūkstančių vietų automobilių stovėjimo aikštelę.

Tačiau sklype stovėjo bendrovei „Trasanta“ priklausantys statiniai, todėl savivaldybė kreipėsi į teismą.

Prevencinį ieškinį teismui pateikusi bendrovė „Trasanta“ prašė uždrausti savivaldybei perimti sklypą ir jame esančius statinius, nutraukti pradėtas susijusias teritorijų planavimo procedūras, taip pat pripažinti jos teisę įsigyti ar nuomotis sklypą lengvatine tvarka.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, tačiau apeliacinės instancijos teismas atmetė, o 2024 metų pabaigoje Lietuvos aukščiausiasis teismas paliko galioti Apeliacinio teismo sprendimą.

„Trasantos“ vadovas Saulius Tumonis sakė, kad nežino, kas bus su statiniais.

Kaip ir anksčiau, taip ir dabar verslininkas yra įsitikinęs, kad automobilių stovėjimo aikštelei Vydūno alėjoje ne vieta.

„Vydūno alėja yra per siaura, platinti jos nėra kaip, todėl įrengus automobilių stovėjimo aikštelę prieš renginius ir po jų susidarytų milžiniškos automobilių spūstys“, – įsitikinęs S.Tumonis.

Bus želdiniai ir takai

Donatas Grybauskas

Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus Statybos dokumentų poskyrio vedėjas

„Vydūno alėjos 4-uoju numeriu pažymėtas sklypas bus planuojamas kaip Ąžuolyno parko dalis, bus pritaikytas visuomenei.

Teritorijos planavimas yra paprastas ir aiškus – numatyta tik želdynų, takų bei kitos parko reikmėms reikalingos infrastruktūros sukūrimas.

Pats procesas kol kas yra tik parengiamajame etape. Tikslesni sprendiniai paaiškės tolesniuose etapuose.“

Dar prieš naujinant stadioną architektai įspėjo: ten bus problemų – ir dabar jų daugėja