Antrojo būsto tema kasdien tampa vis aktualesnė – tokio būsto vis daugiau žmonių ieško ne tik poilsiui, bet ir gyvenimo būdui paįvairinti.

Dainiaus Puodžiūno teigimu, pirkėjams šiandien svarbiausia – unikali vieta, modernios technologijos ir išvystyta infrastruktūra. O ypatingai vertinamos vietos prie vandens telkinių, kur yra ką veikti visai šeimai.

„Antrasis būstas dažniausiai yra vieta, kurią žmonės renkasi poilsiui ar tiesiog praleisti laiką su šeima prie jūros ar kitokio vandens telkinio. Lietuvoje matome, kad tai yra be galo populiaru: sodybos, butai ar namai Nidoje, Svencelėje ar Palangoje.

Tai iš esmės yra vieta, kur tu gali ištrūkti iš savo pagrindinio būsto ir renkiesi vietą poilsiui arba netgi žiūri kaip į investicinį plotą, kuris tau gali atnešti ir papildomos naudos“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ sakė „SBA Urban“ įmonės, plėtojančios „Vėjo miestelio“ projektą, „Urban Wind“ vadovas D. Puodžiūnas.

[[ge:lrytas:lrytas:37318404]][[ge:lrytas:lrytas:37707206]][[ge:lrytas:lrytas:37743133]][[ge:lrytas:lrytas:37769115]]

Jis pastebi, kad išaugo poreikis turėti ir išmanų, nuotoliniu būdu valdomą namą, o pirkėjai vis dažniau klausia apie vaikų užimtumą ir galimybes aktyviai leisti laiką gamtoje. Vadinasi, šiuolaikinis poilsis nebėra tik ramybė – tai apgalvotas gyvenimo projektas.

Tačiau, kaip keičiasi antrojo būsto rinka? Kokią turime paklausą – ar ji auganti? O kokia šiandien yra antro būsto pasiūla? Ar keičiasi gyventojų reikalavimai antrajam būstui? Kokio tipo būstas šiandien turi didžiausią potencialą tapti tuo antruoju būstu? Ir kur šiandien gyventojai renkasi antruosius namus – Lietuvoje ar užsienyje?, – klausimai, į kuriuos atsakymų ieškoma vis dažniau.

Laisvalaikio būstas ir antrasis būstas – ar tarp jų galima dėti lygybės ženklą?

Vystytojas pastebi, kad kalbant apie antrąjį būstą ir laisvalaikio būstą, gali būti dedamas lygybės ženklas, nes pirkėjai ieško unikalaus būsto. Tačiau, anot jo, unikalus būstas turi ir kitokią tendenciją – jų mažėja.

„Renkantis būstą prie jūros, jau praktiškai nebėra tokių naujų projektų, kurie vystytųsi pirmoje linijoje prie jūros. Tai projektai keliauja kažkur toliau ir mes, kurdami „Vėjo miestelį“ Svencelėje, dar turim galimybę pasiūlyti unikalų būstą“, – atkreipia dėmesį D. Puodžiūnas.

Pasak jo, „Vėjų miestelis“ yra unikalus dėl to, kad yra ant marių kranto.

„Stebime, kaip sekasi mūsų kaimynams kitoje marių pusėje, Juodkrantėje, Nidoje. Tai praktiškai nebėra vietų, kur plėtotis naujiems projektams, ir ten tiesiog veikia na ta antrinė rinka. Tai unikalus būstas iš pirmų rankų yra tai, ko šiandien ieško klientai rinkoje“, – dėstė pašnekovas.

Unikali vieta ar unikalus pats būstas – ką renkasi pirkėjai?

Pirminį pasirinkimą, anot vystytojo, užkoduoja vieta. Tačiau net ir norintys būsto prie jūros, prie marių, prie vandens ar miške, gamtoje, kur nėra kaimynų, natūraliai nori, kad būtų patenkinti ir gyvenimiškieji poreikiai.

„Turėdamas antrą arba laisvalaikio būstą, pradedi galvoti, ką aš ten veiksiu nuvykęs. Todėl labai svarbu, kad toje vietovėje būtų išvystyta sporto, laisvalaikio infrastruktūra, taip pat būtų prieiga prie parduotuvių, medicinos įstaigų.

[[ge:lrytas:lrytas:37819409]]

Taip pat negalime pamiršti ir technologinio aspekto. Pagal ką renkasi, atmetus vietos pasirinkimą, nes visi gyvename technologijų amžiuje ir jau atrodo savaime suprantama, kad turint savo antrą ar laisvalaikio būstą, norėtųsi jį kontroliuoti per telefoną, matyti, kas vyksta aplink namą, kontroliuoti temperatūrą ar įjungti / išjungti apsaugą? Tai jau daugiau higieniniai sprendimai, kurie seka po pirmųjų pasirinkimų“, – dėstė D. Puodžiūnas.

Kokius reikalavimus kelia norintys įsigyti antrąjį būstą?

Svarbūs aspektai, kuriuos naujasis pirkėjas jau vertina kaip savaime suprantamus, dar ne visur yra įprasti. Tačiau, anot vystytojo, negalima nutylėti ir kitų svarbių klausimų – pavyzdžiui, ką veiks mano vaikai?

Jis mano, kad be sporto ir laisvalaikio infrastruktūros, dar labai svarbu numatyti paslaugas ir užimtumą.

„Svencelėje esame sutarę su kaimynais iš gretimo miestelio dienos priežiūros centrą, kad tėvai, vykstantys poilsiauti ar atostogauti į „Vėjo miestelį“, galėtų savo vaikus palikti saugioje aplinkoje, kurioje ir robotikos būrelius turėtų, ir kitokius mėgstamus užsiėmimus. Taip pat planuojame turėti infrastruktūrą kaituotojams“, – laidoje kalbėjo D. Puodžiūnas.

Anot jo, vystant unikalų būstą svarbi ne tik vieta, kuri lemia pirminį pasirinkimą – vėliau gyventojams tampa svarbu turėti daugiau laiko gyvenimui. Šis poreikis susijęs tiek su paslaugų prieinamumu vietoje, tiek su pažangiais technologiniais sprendimais.

Ar tvarumas lemia pirkėjo pasirinkimą pirkti ar vienas ar kitą 2 būstą?

D. Puodžiūnas tikino, kad Lietuvoje tai dar nėra esminis kriterijus renkantis būstą, bet, anot jo, laikui bėgant, tai taps neišvengiama.

„Tai taps neišvengiama, nes pirkėjai atras privalumus. Pavyzdžiui, pasiūlius integruotą namą, kur stogo čerpės gamina elektros energiją. Kad gali kaupti šilumos energiją baterijose ir tai gali išvirsti į mažesnius aptarnavimo kaštus ir panašiai.

Manome, kad kai mes ir kiti vystytojai pasiūlysime tokius sprendimus, galbūt parodysime demo namus gyventojams, kur jie gali realiai išbandyti ir pamatyti kuriamą vertę, tai atitinkamai ir tvarumas įgaus praktinę vertę, kur ne tik žodžiais parašyta, mes esame žali ir tvarūs, bet tai bus apčiuopiama nauda“, – dėstė jis.

Ar pirkti antrą būstą populiaru?

Populiarumas pirkti antrą būstą, anot vystytojo, niekur nebuvo dingęs, o praėjusi COVID-19 pandemija tik išryškino tą poreikį turėti erdves, kur tu gali ir dirbti, ir tuo pačiu būti gamtos apsuptyje bei neturėti apribojimų išeiti į lauką.

„Susidomėjimas tikrai auga ir yra pastebimas tiek dėl galimybės savo santaupas protingai investuoti ir įdarbinti. Nuo COVID-19 laikotarpio jis ir toliau auga. Nors dalis žmonių grįžta į biurus, bet tikrai kompanijos stengiasi sudaryti sąlygas, kaip išlaikyti geriausius specialistus ir jiems duoti daugiau laiko būti ne biure.

[[ge:lrytas:lrytas:37819407]]

Tai tas antrasis būstas, kurį vadiname atostogų būstu ir yra ta vieta, kur tu gali spontaniškai sugalvojęs nuvykti. O patrauklumas antrojo būsto Lietuvoje ir yra tai, kad atstumai nėra dideli ir gali greit ten nuvykti ir pasinaudoti tuo savo antruoju būstu.

Taip pat nereikia atmesti ir to aspekto, kad žmonės yra prisirišę prie tam tikrų vietų arba tos tam tikros vietos turi sezoniškas pramogas. Tai, kad ir tas pats „Vėjo miestelis“, šis kraštas garsėjo savo kaituotojų baze ir vasarą ten tikrai yra sudėtinga rasti vietą, kur apsistoti, apsigyventi ir naudotis marių teikiamais malonumais“.

Didėjanti konkurencija

D. Puodžiūnas sako pastebintis, kad dažnai sulaukia tokių netiesioginį užklausų, kuriose akivaizdu, kad konkuruojama su užsienio būsto pasiūlymais.

Jis papasakojo, kad kai žmonės kreipiasi, sako: „vertinu jūsų pasiūlymą, bet taip pat dairausi ir nekilnojamo turto Tenerifėje“.

Tokiu atveju, jis kaip Lietuvos ir savo projekto ambasadorius, visuomet stengiasi pirkėjui parodyti tai, kokia būsto vertė Lietuvoje ir kokia užsienyje.

„Galbūt tie patys atstumai ir kelionės kaštai – kaip jau minėjau – lemia, kad ieškant vietos nuotoliniam darbui, ją galima rasti ir Lietuvoje. Turėdamas būstą čia, gali spontaniškai sėsti ir per kelias valandas nuvykti, o turint antrąjį ar trečiąjį būstą užsienyje, tai būtų gerokai sudėtingiau. Be to, lyginant nuosavybę Lietuvoje su būstu užsienyje, svarbu suprasti ir teisinius niuansus – kitose šalyse dažnai susiduriama su kultūriniais skirtumais, nežinomybe dėl leidimų ar institucijų, į kurias reikia kreiptis. Dėl to kai kurie pirkėjai tiesiog „nudega“ ir nusprendžia: norime turėti savo dalelę Lietuvos čia, Lietuvoje“, – dalijosi pašnekovas.

Anot jo, galų gale pavyksta įtikinti, todėl lietuviškumo aspektas tikrai yra svarbus.

„Kaip jau minėjau, tas naudojimosi dažnumas, kai tu kai nusiperki antrąjį ar trečiąjį būstą, turėtų būti. Turiu keletą draugų, kurie investavo į nekilnojamą turtą Ispanijoje. Tai pirmais metais labai patrauklu, pasakoja, kad nuvažiavo du kartus, o jau kitą vasarą galvojo, ką daryti, nes sudėtinga bus nuvykti dėl laiko stokos“, – pasakojo D. Puodžiūnas.

Jis pasidalijo patirtimi ir girdėtomis istorijomis, kad ne visada įsigijus turtą svetur pavyksta turėti tiek laiko, kad suspėtum nuvykti į visus savo nutolusius būstus.

„Todėl dėl tam tikrų privalumų ir noro turėti antrą būstą Lietuvoje, iš tikrųjų, lietuviams pakankamai lengva parduoti ir įtikinti tomis vertėmis, kurios naudingos pirkėjui“, – sakė jis.

Koks yra antrojo būsto pirkėjas?

Pasiteiravus, koks antrojo būsto pirkėjo portretas, D. Puodžiūnas teigė, kad kliento portretas iš tiesų yra labai įvairus: nuo jauno IT specialisto, jeigu taip einant į detales, iki žmogaus, planuojančio arba turinčio laivą.

[[ge:lrytas:lrytas:37819408]]

„Tai mums patiems buvo atradimas. Kai pradėjome plėtoti šį projektą, supratome, koks yra tokios infrastruktūros trūkumas: kur parkuoti laivus, kur laikyti juos žiemą, kur priplaukti, kur išlipti, ar galų gale laivų turėtojams atsibosta plaukti visada tuo pačiu maršrutu iš kaimyninio uosto į Nidą papietauti, tada grįžti atgal ir viskas.

Tai mūsų būsimo kliento vienas iš profilių, kurie, kaip ir sakau, vieni ieško vietos arčiau gamtos, ant marių kranto, kad galėtų kaituoti, kad galėtų leisti laiką su šeima, kad turėtų kur atplaukti ir laikyti savo laivą.“

Galimybė nusipirkti būstą savaitei per metus

Atsakydamas į klausimą apie kainą ir būsto prieinamumą, D. Puodžiūnas teigė, kad stengiasi perimti ir užsienio šalių pasiteisinusias patirtis, todėl svarsto „Vėjo miestelio“ kontekste pasiūlyti sharing paslaugą.

„Sharing paslaugos lietuviškas atitikmuo būtų pakaitinis naudojimasis turtu. Tai iš esmės susitarimas, kai žmonės naudojasi tuo pačiu turtu, tik skirtingu laiku.

Pats pakaitinis naudojimas yra dviejų tipų: sutartinis, kai realiai tu sutari, kad aš, kaip pirkėjas, noriu, pavyzdžiui, nusipirkti 10-tą metų savaitę dešimčiai metų į priekį už fiksuotą kainą ir būti tikras, kad pasirašęs sutartį su vystytoju visada tą metų savaitę galiu tuo turtu naudotis ir nesirūpinti nei žolės pjovimu, nei draudimu, nei kambarių tvarkymu. Tiesiog atvažiuoju savo norimą savaitę ir leidžiu laiką.

Aišku, galima tą laiką ir pernuomoti ar net pasidalinti su draugais, kad jie išnaudotų tą laiką. Tai čia yra toks sutartinis metodas.

Dar yra vienas metodas – tai daiktinis, kai realiai vystytojas gali padalinti esamą namo vertę į 10 dalių ir pasiūlyti kaituotojų bendruomenės nariams, būreliui draugų, kurie kiekvieną vasarą vyksta į Svencelę, ieško, kur įsikurti ir dažniausiai susiduria su tais pačiais iššūkiais, kad nėra kur apsistoti ar kainos didelės.

Tai yra galimybė įsigyti turtą, dalinantis lygiomis dalimis. Po to bendrasavininkai sutaria dėl naudojimosi tvarkos ir mes net padedam bei pasiūlom sutarčių bazę, kaip viską padaryti, ir dar pasiūlome paslaugas, kurių gali prireikti: kambarių tvarkymas, aplinkos priežiūra, vaikų priežiūra, sporto aikštynai, na, kitaip sakant valdymas ir administravimas“, – paaiškino jis.

Brangus būstas prieinamas kiekvienam vasarotojui

Vystytojas papasakojo, kad viena vertus, šis projektas yra visiškai green field investicija, kur lygiame lauke šalia marių sukuriamas miestas.

Kita vertus, nors tokia investicija atitinkamai transformuojasi į aukštesnę kainą už kvadratą, bet taip pat suteikiama galimybė praktiškai visiems įsigyti dalį tokio turto ar net visą namą ir juo patogiai naudotis.

„Kainos galėtų būti nuo 5000 eurų maždaug už visą periodą“, – įvardijo vystytojas.

Kada geriausia pirkti antrąjį būstą?

D. Puodžiūnas į šį klausimą atsakė iš 2 pozicijų: viena yra iš vystytojo pusės, kita kaip iš pirkėjo.

Anot jo, pirkėjui patraukliausių kainų geriau ieškoti žiemos sezonu, sausio-vasario mėnesiais rinka natūraliai šiek tiek sustoja, nes Kalėdos, todėl dažniausiai tuomet galima rasti ir geriausių kainų.

„Kaip vystytojas sakau, kad geriausia būti pirmiems, kurie įsigyja turtą, nes dažniausiai pirmiems namams ar butams (priklausomai, kas yra vystoma) yra siekiama pritraukti auditoriją, susikurti klientų ratą, todėl dažniausiai tai finansiškai patraukliausia“, – kalbėjo D. Puodžiūnas.

[[ge:lrytas:lrytas:37826731]]

[[ge:lrytas:lrytas:1031194]]

Antras būstas – visiems: kainos šokiruoja, bet yra būdas turėti namą už 5 tūkstančius