Ne visi žino apie grėsmę
Į dienos klausimą „Ar jūs leistumėte savo paaugliui lankytis uždarytuose / apleistuose pastatuose“ portale lrytas.lt aktyviai atsakinėję lietuviai (beveik 16 tūkst.) pritarė, jog nenorėtų, kad jo paauglys rizikuotų savo sveikata. Beveik 9 tūkst. žmonių teigė manantys, jog nė nesužinotų apie tokį jų vaikų užsiėmimą, o 1 tūkst. lietuvių atsakė, jog tokiam užsiėmimui neprieštarautų, jei tai daroma su draugais.
Turto banko Turto valdymo departamento vadovė Modesta Acutė primena, jog teritorijos uždaromos arba aptveriamos ne šiaip sau, o parodant, jog objektas yra privati nuosavybė, arba, kai kuriais atvejais, kad tai ne tik privati nuosavybė, bet ir didesnės rizikos teritorija, kurioje kyla pavojus sveikatai ir gyvybei. Bet kuriuo atveju įsibrovimas į privačią nuosavybę gali užtraukti teisinę atsakomybę. Pavyzdžiui, paauglius ypač traukiantys Sporto rūmai aptverti, stebimi vaizdo kameromis ir saugomi saugos tarnybos, kad į teritoriją nepatektų pašaliniai asmenys.
Su jaunais žmonėmis nuolat dirbantis Kauno policijos pareigūnas Dalius Mackela yra sakęs, jog pokyčiams būtinas švietimas ir informacijos sklaida, jaunimo užimtumas. „Gatvėse laiką leidžiančių jaunų žmonių nėra tiek daug. Vadinasi, dalies jaunimo užimtumas neveikia arba jo trūksta. Vieni jauni žmonės domisi menu, kiti sportu, automobiliais, bet užimtumo pasiūla turėtų būti platesnė, artimesnė kiekvienam iš jų“, – teigė D.Mackela.
Turto banko atstovė M.Acutė atkreipė dėmesį, jog nebaigtuose statyti ar apleistuose pastatuose gali būti nestabilių konstrukcijų, kurios gali sužeisti. Juose gausu nudėvėtų elementų, stiklo duženų, dažnai – netvarkinga elektros instaliacija, randama kenksmingų medžiagų, pavyzdžiui, asbesto, kuris taip pat kelia grėsmę sveikatai ar net gyvybei.
Įžvelgia ir daugiau problemų
Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacijos direktorė Neringa Juškienė taip pat akcentavo kokybiško neformaliojo ugdymo svarbą. „Būreliai vaikams – atitrūkimas nuo pamokų ir namų darbų. Popamokinė veikla reiškia atsipalaidavimą, minčių nukreipimą nuo pagrindinių pareigų, naujų įgūdžių formavimą, bendravimo kultūros, socialinio santykio kūrimą. Vaikas juose auga pirmiausia kaip asmenybės“, – kalbėjo N.Juškienė.
Vaikai būreliuose mokosi dirbti komandose, ugdo savo užsispyrimą, laiko planavimo įgūdžius. „Būreliai kartais daro stebuklus – tampa ateities profesija. Taigi, svarbu vaikus skatinti, pasiūlyti kuo įvairesnių veiklų, nenuleisti rankų, jei jie iš karto nesusidomi viena ar kita veikla“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacijos direktorė pritaria, jog pavojingos veiklos, kuriomis užsiima paauglių grupės, – nepakankamo užimtumo pasekmė. „Užimtumas – viena iš priemonių, kuri nedideliais kaštais užtikrintų vaikų saugumą, užimtumą ir netgi ugdymą. Islandijos modelis – pavyzdinis, net 90 proc. vaikų šioje šalyje užimti popamokine veikla, todėl nelieka laiko ir noro užsiimti pavojinga, nelegalia veikla“, – dėstė N.Juškienė.
Tendencijos gerėja, o realybė?
Kaip rodo statistikos duomenys, 2023 metais vaikų neformalusis užimtumas siekė apie 70 proc. „Atrodytų, situacija visai nebloga. Visgi į šį skaičių įtraukiami renginiai mokyklose, „Kultūros paso“ programa, taigi, skaičiai ne visai atspindi realybę. Kita vertus, miestuose būrelių pasirinkimas ir įvairovė pakankamai didelė, atitinkamai – ir kaina. Regionuose veiklos galėtų vykti, bet trūksta mokytojų ar trenerių, taigi, būrelių pasirinkimas lyginant su miestais, mažesnis. Savivaldybės, valstybė skatina STEAM veiklas, tačiau taip pat kyla klausimas, kiek jos prieinamos mažesnių miestų vaikams“, – svarstė pašnekovė.
Be to, noras lankyti kai kuriuos būrelius – didesnis nei skiriamas valstybės finansavimas. Dažnu atveju vaikas lanko būrelį, už kurį moka tėvai, arba iš viso nelanko. Įprastai, tai – paaugliai, jau turintys savo nuomonę ir patys sprendžiantys, kaip leis laisvalaikį. „Norėtųsi, kad situacija keistųsi, kad būtų skatinama į regionus vykti trenerius, mokytojus iš didesnių miestų, kad jie plėstų būrelių pasirinkimo įvairovę“, – dalijosi pašnekovė.
Valstybė šiais metais neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) krepšelį padidino penkiais milijonais eurų – visiems mokiniams finansavimas popamokinei veiklai padidėjo nuo 20 iki 25 eurų. Vilniaus miesto patirtis rodo, jog, padidinus krepšelį penkiais eurais, 5 tūkst. daugiau vaikų gali lankyti būrelius, tačiau kyla klausimas, kur lubos – kiek dar gali būti didinamas šis krepšelis?
Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacijos direktorė konstatuoja, kad neformaliojo švietimo veikloms finansavimas yra nepakankamas, t. y. norinčiųjų lankyti būrelius yra daugiau nei skiriamas finansavimas.
„Norėtųsi, kad savivaldybės skatintų vaikų užimtumą, o tas turėtų būti daroma užtikrinant tinkamą finansavimą, atveriant miesto erdves, įveiklinant mokyklų sporto, akto sales, kabinetus, kad visi vaikai, nepriklausomai nuo to, kokią NVŠ įstaigą rinktųsi – biudžetinę ar ne, gyvena sunkumų patiriančiose šeimose, ar ne, galėtų juos lankyti“, – vylėsi pašnekovė.