Kaip pranešė STT, turimais duomenimis, statybos techninę priežiūrą atliekančios įmonės neretai turi tiesioginių ar netiesioginių ryšių su kontroliuojamais rangovais – per akcininkus ar sutartinius įsipareigojimus.
„Fiksuoti atvejai, kuomet statybos techninę priežiūrą vykdančios įmonės, veikdamos fiktyvių sutarčių („konsultacijų teikimo“ ir pan.) pagrindu, iš rangovų gaudavo atlygį už statybos darbų trūkumų nefiksavimą. Tokie ryšiai gali lemti šališką priežiūrą, netinkamą statybos darbų kokybės vertinimą, neužtikrinant statytojo (užsakovo) interesų apsaugos bei viešųjų lėšų panaudojimo skaidrumo“, – nurodo STT.
Anot tarnybos, šališkos statybų priežiūros rizikos tampa dar aktualesnės, turint omeny, kad statybos darbams Lietuvoje viešųjų pirkimų metu kasmet išleidžiama apie 2–3 mlrd. eurų, o statybos darbų viešųjų pirkimų dalis sudaro beveik pusę visų viešųjų pirkimų vertės.
Atsižvelgus į nustatytas rizikas, STT pateikė siūlymus Aplinkos ministerijai tobulinti statybos techninės priežiūros teisinį reglamentavimą, nustatant, kad statybos techninę priežiūrą atliekantys subjektai negalėtų būti susiję su rangovais ir subrangovais (pvz., per akcininkus ar sutartinius santykius) bei numatant galimybę taikyti sankcijas už reikalavimų nevykdymą.
Taip pat Viešųjų pirkimų tarnybai siūloma patikslinti metodines rekomendacijas perkančiosioms organizacijoms, įpareigojant tiekėjus deklaruoti interesų konfliktų nebuvimą bei numatant atsakomybę.