Tyrimo duomenimis, 84 proc. Lietuvos žmonių kaip patraukliausią vaizdą pro gyvenamojo būsto langą įvardija gamtos elementus. Mažesnė dalis – 25 proc. – žavisi miesto panoramomis, o 10 proc. apklaustųjų vertina atvirą kraštovaizdį.
Nors gyventojai norėtų matyti daugiau žalumos, dažnai ją užstoja kiti objektai: net 48 proc. lietuvių bent pro vieną iš būsto langų žvelgia į kaimyninius pastatus, 22 proc. – į gatvę, o 17 proc. mato automobilių aikšteles ar kt. Tokia situacija ypač dažna didžiuosiuose miestuose.
Pageidaujamas vaizdas – vis labiau ribotas
„Darnu Group“ pardavimų ir nuomos vadovas Mykolas Čiplys teigia, kad vaizdą pro langą visų pirma lemia būsto lokacija, o ši yra bene pagrindinis veiksnys, priimant sprendimą turtą įsigyti. Anot jo, pastaruoju metu sostinėje matyti besikeičianti pirkėjų elgsena ir suvokimas, apibrėžiantis, kas yra gera vieta.
„Gera NT vieta, tradiciniu požiūriu, suvokiama dvejopai ir priklauso nuo pirkėjų preferencijų ir jų gyvenimo būdo: Senamiestis ir centrinė miesto dalis, galinti pasiūlyti plačią paslaugų infrastruktūrą ir patogumą naviguojant mieste bei netoli jos esančios gamta turtingos teritorijos, siūlančios ramesnį ir bendruomeniškesnį gyvenimą pakankamai uždarame rate žmonių. Abi turto kategorijos yra itin ribotos pasiūlos ir geidžiamos dėl skirtingų niuansų, tačiau miestui, ypač centrinei jo daliai, tankėjant, ryškėja auganti tokio turto paklausa, kuris leistų atitrūkti nuo šurmulio ir būti arti žalumos, neskubėti“, – sako jis.
Anot M.Čiplio, tai atsispindi ir pačios įmonės pardavimų rezultatuose.
Šiuo metu ant Neries kranto vystomas „Sakų“ rajonas, tapo populiariausiu pirmojo pusmečio projektu sostinėje, o pagrindinis motyvas pirkti būstą čia buvo būtent projekto lokacija, pasižyminti išskirtine gamta.
Tam pritaria urbanistikos studijos „Pupa / Life Over Space“ vadovas Tadas Jonauskis, kuris pažymi, jog nors gyvenamųjų namų kvartalai arti miesto ir gamtos vis dar turi galimybių plėstis, ateityje jų neišvengiamai sumažės.
„Yra daug nežinomųjų, tačiau žaliųjų plotų kiekis yra fiksuotas, o jų didinimas pakankamai tankiai urbanizuotose teritorijose sudėtingas. Todėl gyvenimas šalia gamtos, ypač netoli miesto centro, išliks patrauklus, visgi pasirinkimas bus vis labiau ribotas. Sostinėje jau dabar didelio dėmesio sulaukia teritorijos šalia parkų, Neries upės ir gamtos draustinių – šie elementai siejasi tiek su gyvenimo kokybe, tiek su būsto verte“, – teigia urbanistas.
Už svajonių vaizdą – nuo 7 iki 20 proc. brangiau
„Darnu Group“ duomenimis, už gerą vaizdą pro langą net 39 proc. žmonių sutiktų mokėti iki 5 proc. daugiau būsto vertės, o beveik ketvirtadalis – 10 proc. daugiau.
Nekilnojamojo turto agentūros „Capital“ ekspertas Mantas Mikočiūnas teigia, kad Vilniuje butai su geru vaizdu dažnai yra net 7–20 proc. brangesni nei tie, kurių langai „žvelgia“ į automobilių aikštelę ar gatvę.
„Bendrai Vilniaus situacija dar gana gera, nes tai žalias miestas. Tačiau kvartalinėje statyboje dažnai aiškiai nustatytos sklypo ribos lemia užstatymo tankį. Jei nusiperki būstą kvartalo viduryje, aplinkui matysi tik pastatų sienas. Kiek kitaip yra rajonuose toliau nuo miesto centro, kur žemės sklypai didesni, todėl galima sukurti erdvesnes gyvenamąsias zonas su daugiau žalumos“, – sako M.Mikočiūnas.
Pasak M.Mikočiūno, svajonių vaizdas pro langą šiuolaikiniams pirkėjams asocijuojasi ir su kokybišku laisvalaikiu – galimybe po darbo išeiti pasivaikščioti, sportuoti ar leisti laiką su šeima ramioje aplinkoje. Būstas su vaizdu į parką, upę ar mišką dažnai tampa sprendimu ieškant balanso tarp miesto dinamikos, poilsio ir privatumo poreikio.
Jam antrina ir „Darnu Group“ pardavimų vadovas M.Čiplys. Anot jo, vaizdas pro langą aktualus ne tik dėl jo paties savaime, bet ir iš praktinės pusės.
„Žinoma, lietuviams tai siejasi su gyvenimo kokybe ir būsto verte bei teikia didelę emocinę vertę. Vis dėlto šiuo klausimu žmonės perka ne tik tai. Svarbiausia, kiek tas vaizdas pro langą atveria galimybių leisti laiką už namų durų ir kiek realu tai integruoti į mūsų kasdienybę praktiškai“, – sako jis.
Anot jo, tai kritinis veiksnys, nes mus supanti artima aplinka daro milžinišką įtaką mūsų veiksmams, pasirinkimams ir įpročiams kasdien, taigi – yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių mūsų gyvenimo kokybę. Dėl šios priežasties aktualus tampa ne tik lokacijos išskirtinumas, bet ir jos pritaikymas žmogaus poreikiams.