Pradėjus darbus Vokiečių gatvėje buvo atkasti senų pastatų pamatai. Jie gali būti išvis išardyti ir išvežti, jei paveldosaugininkai nustatys, kad jie nevertingi.

Archeologams įkėlus koją į statybvietę darbai gali sustoti ir pusmetį – tokių istorijų į valias. Bet Vokiečių gatvėje bus kitaip.

Mat apie atkastas pastatų liekanas buvo žinoma dar gatvės rekonstrukcijos projekto rengimo metu.

Tiesa, pasigirsta ir kitokių nuomonių – dabar vykstančius archeologinius tyrimus kai kas pavadina ekskavatorine archeologija, priekaištaujama, kad į rekonstrukcijos darbų konkursą nebuvo įtraukta paveldosauginė dalis.

[[ge:lrytas:lrytas:38795927]]

Veikė „Europos“ viešbutis

Portalui lrt.lt Vokiečių gatvės rekonstrukcijos projekto vadovas architektas Robertas Zilinskas pasakojo, kad užstatymas šioje vietoje minimas nuo XVI amžiaus.

[[ge:lrytas:lrytas:36372263]][[ge:lrytas:lrytas:38250141]][[ge:lrytas:lrytas:36584248]][[ge:lrytas:lrytas:38786361]]

Vėliau valdos atiteko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiajam maršalkai Jonui Stanislovui Sapiegai, o 1712 metais Sapiegų giminė jas padovanojo pijorų vienuolynui.

Nors šioje Vokiečių gatvės vietoje buvo numatyta bažnyčia, ji neiškilo.

Apie 1800 metus sklypas buvo padovanotas architektui Mykolui Angelui Šulcui. 1808-ųjų miesto plane jau pavaizduotas jo namas.

1866 metais valdos savininkas pirklys Aronas Lebensonas name atidarė „Europos“ viešbutį. Tad archeologai atidengė anksčiau čia veikusio viešbučio pamatus ir rūsius.

XX amžiaus pradžioje viešbučio savininku tapo pirklys Mečislovas Bogdanovičius. Jis pirmame aukšte pakeitė langų ir durų angas. Bet po Antrojo pasaulinio karo pastato nebeliko.

Beje, dabar kasinėdami archeologai surado ir žmonių palaikų. Manoma, kad tai 1944 metų sovietinio bombardavimo aukos. Po jo neliko ir dalies Vokiečių gatvės.

Pažymės pastatų kontūrus

Vokiečių gatvė – viena seniausių mieste, joje yra ir XIV amžiaus užstatymo liekanų.

Tačiau apie senesnius laikus žinių išlikę nedaug.

Prieš ketverius metus kasinėdami archeologai yra atradę ankstesnių grindinių liekanų. Taip pat po gatve sumūrytas šimtametis skliautuotas tebeveikiantis nuotekų kolektorius.

Savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas nurodė, kad Vokiečių gatvėje archeologiniai tyrimai buvo suplanuoti rekonstrukcijos darbų grafike.

Atnaujintoje Vokiečių gatvėje išliks turtingą šios vietos istoriją menantys ženklai. Dangos raštu bus žymima praėjusių laikotarpių gatvės struktūra, kito atspalvio trinkelių linijomis – istorinių pastatų sienų kontūrai, o dangoje išgraviruojami neišlikusių pastatų adresai.

Tačiau atkurti buvusio užstatymo nenumatoma. Tai esą bus galima padaryti vėliau.

[[ge:lrytas:lrytas:38793657]]

Barboros Radvilaitės skulptūra stovės toje pačioje vietoje, tačiau bus keičiama kalvelė, ant kurios stovi. Gyventojų pageidavimu ant istorinės Žydų gatvės trasos bus išsaugomas baseinas.

Nors, kaip ir anksčiau, gatvėje vyks automobilių eismas, ji bus labiau pritaikyta pėsčiųjų eismui.

Gatvėje buvo suprojektuota vientisa sutapdinta danga su mažais aukščių skirtumais tarp gatvės ir šaligatvio – kad automobilių vairuotojai jaustųsi važiuojantys pėsčiųjų zona, o ne atvirkščiai.

Gatvė rekonstruojama pagal architektūrinį konkursą laimėjusios architektų studijos AIMM idėją „Strassen-Platz“.

Darbus planuojama baigti iki 2026 metų pabaigos.

Užmiršo apie paveldosaugą

Prieš Vokiečių gatvės rekonstrukcijos darbų konkursą pasaulio kultūros paveldu besirūpinanti nevyriausybinė organizacija „ICOMOS Lietuva“ kreipėsi į Kultūros ministeriją ir savivaldybę, kad nepaisoma paveldosaugos.

Mat Vokiečių gatvė driekiasi trijose skirtingose, tačiau viena kitą perklojančiose vertingiausiose Lietuvos kultūros paveldo vietovėse: UNESCO pasaulio paveldo vietovėje – Vilniaus istoriniame centre (UNESCO pasaulio paveldo lygmuo), Vilniaus senamiesčio (nacionalinis reikšmingumo lygmuo), Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinėje vietovėje (nacionalinis reikšmingumo lygmuo).

Tuometis „ICOMOS Lietuva“ valdybos pirmininkas istorikas Dainius Elertas tvirtino, kad paskelbtose konkurso sąlygose nuorodų į būtinybę apsaugoti paveldą pateikti visai pamiršta.

„Tiksliau tariant, konkurso sąlygose apie Vokiečių gatvei taikomą teisinę apsaugą – paveldo vietoves ir privalomas saugoti jų vertes – net neužsimenama.

Konkurso prioritetams, uždaviniams, rezultatų vertinimo kriterijams paveldo verčių ir jų išsaugojimo apskritai nepriskirta.

Paveldo ir jo autentiškumo išsaugojimo pasiūlymų irgi nepareikalauta“, – vardijo D.Elertas.

Peikė pačią darbų pradžią

Dabar Vokiečių gatvėje vykstančius kasinėjimus paveldosaugininkas Vitas Karčiauskas pavadino ekskavatorine archeologija.

Mat darbų pradžioje pasitelkus techniką buvo griaunamos mūro sienos, kurios esą nebuvo vertingos. V.Karčiauskas pats tai užfiksavo.

Jo žodžiais, archeologams privaloma dirbti su kastuvais, o ne su ekskavatoriais.

Didžiausia Vilniaus rekonstrukcija jau kelia aistras: po grindiniu rasti palaikai ir viešbutis (4)