Po nesibaigiančio lietaus Kalnėnuose namams grasina potvynis, o Veržuvoje – nuošliaužos. Ar gamta keršija už tai, kad šiose vietose nebuvo išsaugotas natūralus reljefas?

Prie Nemenčinės plento, Veržuvoje esančioje sodininkų bendrijoje „Talka“, dėl Neries upės šlaito slinkimo paskelbta ekstremalioji padėtis, nes kyla pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai, turtui ir aplinkai.

Dėl padėties Kalnėnuose meras Valdas Benkunskas tokio potvarkio dar nepasirašė, bet potvynio pasekmės irgi labai rimtos.

Atrodytų, kad abiem atvejais kaltos liūtys, bet, specialistų akimis, tiesiog nebuvo protinga statyti namus ant upės šlaito arba sunaikinant natūralų lietaus vandens nutekėjimą užgriozdinant jį pastatais.

[[ge:lrytas:lrytas:38666503]]

Anksčiau sodindavo gėles

Paskelbus ekstremaliąją padėtį sodininkų bendrijoje „Talka“ daugiau nieko ir nenuveikta. Matyti tiktai išminti takai, išlaužyti krūmai.

Atvykėliai iš savivaldybės pasidomėjo, keliems namams pavojų kelia slenkantis šlaitas, apvaikščiojo paupį ir išvažiavo.

Aldonos Molėjienės namo laiptai jau pakibę virš šlaito, tačiau moteris rami – pastato pamatai gilūs, nors viduje sienos kai kur ir skilinėja. O ji dar prisimena laikus, kai tarp namo ir šlaito buvo nemenkas žemės plotas, kur sodindavo gėles.

Dabar šlaitas jau priartėjęs prie namo. Taip pat jis smarkiai slenka ir gretimame sklype.

Tiesa, jame namo dar nėra, bet žemės savininkė jau ketino statyti. Aišku, netoli šlaito, kad pro langus Neris būtų matyti.

Dar toliau – prabangus namas. Ar po liūčių ir prie jo pradės artėti šlaitas – klausimas. Juolab kad pavojų sumažinanti betoninė krantinė įrengta šiek tiek aukščiau Neries, o ties šiais sklypais jos nėra.

Gruntą plauna ir šaltiniai

Nedidelis sodo namas viduriniame sklype jau anksčiau stovėjo, bet jis buvo pastatytas protingai, toliau nuo šlaito.

Šio sklypo savininkė gyvena Estijoje. Sužinojusi, kas vyksta, būtent ji ir ėmė skambinti pavojaus varpais.

Sodininkų bendrijoje „Talka“ 40 metų gyvenanti A.Molėjienė sakė, kad padėtį blogina ir šaltiniai šlaite, dar labiau plaunantys gruntą. Be to, ir tas gruntas nestabilus – beveik vien žvyras.

Gatvės nutiesti nepavyko

A.Molėjienės namo istorija – kurioziška. Anksčiau toje vietoje buvo nedidelis sodo namelis, priklausęs miesto vyriausiajam architektui.

Galima sakyti, jog jis sovietmečiu namelį pastatė vien tam, kad vaizdinga vietove nebūtų nutiesta plati gatvė.

Architektui pavyko: gatvė taip ir liko tiktai brėžiniuose. O vėliau A.Molėjienė su vyru iš architekto nusipirko sklypą ties aklagatviu ir pasistatė didesnį namą.

Kad šlaitas taip priartės prie namo, niekas negalvojo. Per statybas sujudinus žemę jis artėja ir prie kitų pastatų šalia Neries. O šlaitas aukštas – tai liudija ir gilus, daugiau nei dešimties rentinių šulinys A.Molėjienės kieme.

[[ge:lrytas:lrytas:38775278]][[ge:lrytas:lrytas:38968544]][[ge:lrytas:lrytas:38697572]]

Siūlė paisyti apribojimų

O Kalnėnus skandina potvynis. Kito buvusio miesto vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio nuomone, kalta ne tiktai smarki liūtis, bet ir prieš kelis dešimtmečius padarytos klaidos planuojant teritoriją.

Architekto teigimu, jau prieš 25 metus rengiant Kalnėnų teritorijos planus nebuvo pasirūpinta natūralaus reljefo išsaugojimu.

Vilniaus kraštovaizdį formavo tirpsmo vanduo, tekėjęs poledynmečiu, palikęs gilias raguvų ir slėnių struktūras. Šiuos slėnius geografas Paulius Kavaliauskas įvardijo kaip gamtinio karkaso migracijos koridorius.

„Deja, bėgant metams šie gamtiniai kanalai buvo ignoruojami, užstatomi ir pertvarkomi taip, tarsi jie neturėtų jokios reikšmės miesto ekosistemai“, – apgailestavo M.Pakalnis.

Jo žodžiais, advokatai ir architektai dažnai iš migracijos koridorių juokiasi ir pyksta – esą jokio upeliuko ten nėra. Kas čia tų apribojimų plėtrai prigalvojo?

„Tokių klausimų ir teiginių ne kartą teko girdėti. Tai Dievas įrodė, kad yra. O planuotojo ir savivaldos pareiga tuos migracijos koridorius išsaugoti, ten želdynus numatyti, namais neužtvenkti. Bent jau tam, kad liūčių vanduo neužtvindytų namo svetainės“, – svarstė buvęs vyriausiasis architektas.

[[ge:lrytas:lrytas:39107061]]

Sulaukė audringos reakcijos

Pasak M.Pakalnio, Kalnėnų situacija – tai aiškus signalas, kad miestas negali ignoruoti darniojo teritorijų planavimo principų: „Želdynų išsaugojimas, tinkamas lietaus vandens surinkimas ir pagarba natūraliems kraštovaizdžio procesams – tai ne miesto plėtros stabdžiai, o būtina sąlyga saugiam ir tvariam gyvenimui šiuolaikiniame mieste užtikrinti.“

M.Pakalnio pastabos dėl planavimo sprendimų ir kvietimo saugoti gamtinius kraštovaizdžio elementus sulaukė audringos visuomenės reakcijos.

Socialiniuose tinkluose kai kurie komentatoriai kaltino architektą perdėtu dramatizavimu ir neteisingu problemos interpretavimu.

Suabejota ir dėl tikrosios potvynio priežasties. Kai kurie vilniečiai teigė, kad gretimuose Kuprijoniškių laukuose, nepaisant smarkaus lietaus, jokio potvynio nebuvo.

Anot jų, skirtumas slypi ne reljefo formose, o paviršių pobūdyje: vienoje pusėje dominuoja natūralus dirvožemis, o kitoje – asfaltas be tinkamos lietaus vandens surinkimo sistemos.

Jie kėlė klausimą: ar tikrai kalta sena planavimo strategija, o gal vis dėlto netinkamai įrengta moderni infrastruktūra?

Kiti komentatoriai pabrėžė, kad anksčiau buvo taikomi aiškūs techniniai reikalavimai, pavyzdžiui, dėl pastato cokolio aukščio, kuris turėjo būti ne žemesnis nei 60 centimetrų.

Dabar šis reikalavimas dažnai ignoruojamas arba pakeičiamas, o už sprendimų pasekmes atsakomybė ne visada tenka užsakovui ar projektuotojui.

Vilniuje esantis Aldonos namas pakibo ant šlaito: pirštu beda į padarytas klaidas