Dar 2019-aisiais savivaldybės taryba pripažino ant Didžiosios sinagogos liekanų pastatytą buvusį vaikų darželį nereikalingu ir nutarė jį nugriauti, tačiau griovimo darbai prasidėjo tik šią savaitę.

Iki rugsėjo 5-osios buvusio vaikų darželio pastatas Vokiečių gatvėje turi būti nušluotas nuo žemės paviršiaus. Tai užsibrėžė darbus atliekanti bendrovė „Grinda“.

Sprendimas nugriauti pastatą priimtas siekiant atverti ir išsaugoti istoriškai bei kultūriškai svarbią teritoriją – Didžiosios sinagogos ir mikvės kompleksą, įtrauktą į Kultūros vertybių registrą ir paskelbtą valstybės saugomu nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektu.

Rūsį apsaugojo griuvenos

[[ge:lrytas:lrytas:27981654]]

Archeologiniai tyrimai šioje teritorijoje pradėti 2011-aisiais.

Jų metu aptikti reikšmingi Didžiosios sinagogos ir mikvės pastatų pamatai bei rūsiai.

[[ge:lrytas:lrytas:38793613]][[ge:lrytas:lrytas:37981494]][[ge:lrytas:lrytas:36277440]][[ge:lrytas:lrytas:39196551]]

Sinagogos vietoje archeologinius tyrimus atlikusi tarptautinė ekspertų grupė atskleidė netikėtą žinią – nors nuo Vilniaus paviršiaus bet kokios sinagogos liekanos dingo, požeminė jos dalis išsilaikė.

2011 metais pavyko nustatyti buvusios sinagogos vietą ir atrasti pakankamai gerai išlikusių pastato fragmentų, detalių.

Po šešerių metų rasti žydų bendruomenei priklausiusių viešųjų pirčių pastato mūrų fragmentai ir dviejų mikvių (ritualinių baseinų) vietos.

Netrukus archeologai pristatė unikalius atradimus Didžiojoje sinagogoje – po sakykla atkastą rūsį.

Rūsys po vadinamąja bima, viena svarbiausių sinagogos dalių, buvo labai netikėtas atradimas. Anot archeologo Justino Račo, rūsyje po bima – pakyla, nuo kurios skaitoma Tora, buvo laikomos senos knygos.

Jos buvo saugomos, nes pagal tikėjimą žydams negalima išmesti nė vienos knygos, kurioje minimas Dievo vardas.

Spėjama, kad sinagogos rūsys galėjo užgriūti Antrojo pasaulinio karo metu. Griuvenos galėjo apsaugoti unikalias maldos namų detales nuo vagysčių.

Nurodė svarbiausią radinį

Vėlyvas rūsio sugriuvimas galėjo išsaugoti ir rastas paauksuotas memorialines plokštes bei XVIII amžiaus pabaigos Jekaterinos II monetas.

Atkasus unikalų rūsį buvo rasta senovinė lentelė su hebrajiškais įrašais. Pasak Izraelio senienų tarnybos archeologo Jono Seligmano, tai bene svarbiausias kasinėjimų radinys.

[[ge:lrytas:lrytas:39221928]]

Ji buvo pakabinta virš bimos, nuo kurios kantorius skaitydavo Torą miesto žydams.

Apie bimos atradimą pranešta dar 2018 metais. Sudėtinga dvipakopė barokinė bima buvo papuošta keturiomis toskaniško ir aštuoniomis korintietiško stiliaus kolonomis.

Archeologai prie kasinėjimų Didžiosios sinagogos teritorijoje grįždavo kiekvienais metais.

Aptiko didelius baseinus

2024-aisiais jie kasinėjo sinagogos centrinę dalį.

Joje archeologai rado architektūrinių detalių: atidengė dekoruotą grindinį, nugriautą centrinę koloną, aptiko iki šiol ikonografinėje medžiagoje nematytus sienų tapybos fragmentus ir sieną, kuri skyrė moterų patalpą nuo centrinės sinagogos dalies.

Mat vyrai galėjo melstis centrinėje erdvėje, moterims tam iš pradžių buvo skirtas balkonas. Vėliau moterys meldėsi priestate.

Archeologiniai tyrimai vyko ir kitoje sinagogos vietoje, kur buvo atkasta mikvė.

Čia archeologai rado du didelius betoninius baseinus tyram vandeniui, kurio tikintiesiems prireikdavo per religines apeigas.

[[ge:lrytas:lrytas:39221913]]

Smarkiai apgriovė per Antrąjį pasaulinį karą

Mūrinė Renesanso ir baroko stiliaus Didžioji sinagoga pastatyta XVII amžiuje iki tol čia stovėjusios medinės sinagogos vietoje.

Tiksli Didžiosios sinagogos pastatymo data nėra žinoma. Istorikai mano, kad ji buvo pastatyta po 1633 metų Vladislovui IV Vazai suteikus žydams privilegiją įkurti kvartalą Vilniuje.

Sinagogos architektas nėra žinomas. Didžioji sinagoga buvo 25 metrų ilgio, 22,3 metro pločio ir 12,1 metro aukščio. Dar 2 metrus ji buvo įleista į žemę.

Ilgainiui šalia Didžiosios sinagogos susiformavo viešas miesto žydų gyvenimo centras, susidedantis iš 12 kloizų – mažų studijoms skirtų sinagogų, bendruomenės centro ir pirčių pastato su mikvėmis.

Pastatai sudarė dviejų kiemų kompleksą, vadinamą Shulhoyf. 1903 metais tarp Didžiosios sinagogos ir Žydų gatvės pastatyta Strašuno rabinų biblioteka.

Pirmojo pasaulinio karo metais dauguma meno vertybių iš sinagogos buvo išgabenta į Rusiją.

Per Antrąjį pasaulinį karą Didžioji sinagoga ir kiti komplekso pastatai buvo smarkiai apgriauti.

1955–1957 metais pastatų liekanos sulygintos su žeme. 1964-aisiais Didžiosios sinagogos vietoje pastatytas mūrinis vaikų darželis.

Po vaikų darželiu – tikras lobis: archeologai atvėrė prarastą Vilniaus istoriją