Vieną rytą atsikėlę aleksotiškiai sužinojo, kad tapo naujos – Žemosios Fredos – seniūnijos gyventojais. Kas keisis, žmonės nežino. Keliose kitose seniūnijose vykstantys pokyčiai kauniečiams jau kelia rūpesčių.

Vasaros pabaigoje Kaune įsteigta nauja – Žemosios Fredos – seniūnija. Jai priskirti dalis Aleksoto seniūnijos gyventojų.

Ar dėl to jų kasdienybė kaip nors keisis, aleksotiškiai nežino, sako – stinga informacijos.

O štai kelios seniūnijos sujungiamos. Nors oficialiai Petrašiūnų ir Gričiupio, Žaliakalnio ir Centro bei Šančių ir Panemunės seniūnijos bus sujungtos gruodžio mėnesį, jos jau dabar dirba taip, kaip bus įteisinta po oficialių jungtuvių.

[[ge:lrytas:lrytas:31627351]]

Gyventojai pasidalino savo patirtimi, ar tokios permainos jiems kelia nepatogumų. O gal pokyčiai – tik į gera?

Atrėžė ir dalį Aleksoto

[[ge:lrytas:lrytas:38358877]][[ge:lrytas:lrytas:38614494]][[ge:lrytas:lrytas:38906689]][[ge:lrytas:lrytas:38793588]]

Kauno savivaldybės tarybos nariai liepą nusprendė, kad nuo rugpjūčio 1 dienos mieste įkuriama nauja – Žemosios Fredos – seniūnija. Jai priskirtos Aleksoto seniūnijoje buvusios visos Marvelės ir dalis Aleksoto bei Fredos seniūnaitijų gatvių.

Šio nutarimo priežastis gana keista – kiekvienoje seniūnijoje gali būti tik po vieną baseiną. Tai numato Vietos savivaldos įstatymas, kuriam savivaldybės turi paklusti.

Miesto centre vienas baseinas Miško gatvėje veikia nuo seno. 2022 metais naujas baseinas įkurtas taip pat Naujamiestyje esančioje Nemuno saloje.

Tad buvo nuspręsta kurti naują Žemosios Fredos seniūniją ir jai priskirti Nemuno salą su ten esančiu baseinu bei dalį Aleksoto teritorijos.

Bendruomenei teko nusivilti

Apie sprendimą sužinoję Aleksoto gyventojai tik gūžčiojo pečiais.

Aleksoto bendruomenės centro pirmininkė Steputė Račkauskienė pasakojo, kad su gyventojais niekas nesitarė ir jų nuomonės apie permainas nepaklausė.

„Kauno savivaldybė 2014 metais iš Europos Sąjungos buvo gavusi pinigų Aleksoto ir Žaliakalnio plėtrai.

Dalis tų lėšų buvo naudojama infrastruktūrai Nemuno saloje gerinti, bet didžiausi pačių aleksotiškių lūkesčiai tada nebuvo išpildyti“, – prisiminė S.Račkauskienė.

[[ge:lrytas:lrytas:39494123]]

Pasak aktyvios kaunietės, gyventojai svajojo, kad bus pastatyti bendruomenės namai.

Tačiau jie neiškilo – numatytas sklypas Sodininkų gatvėje, kur stovėjo sena Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo katilinė, buvo parduotas verslininkams.

„Tada į gyventojų poreikius niekas neatsižvelgė. Dabar situacija panaši.

Aš gyvenu Marvelėje. Niekam savivaldybė nepranešė, ar įkūrus naują seniūniją, kuriai mes priskirti, kas nors keisis.

Ar reikės iš naujo deklaruoti gyvenamąją vietą?

Kaip elgtis norint gauti paramą, kompensacijas už šildymą? Gyvename nežinomybėje“, – stebėjosi S.Račkauskienė.

Norėtų bent turėti naudos

Kaunietė svarstė, kad jei jau gyventojai be jų sutikimo priskirti naujai seniūnijai, iš to jie turėtų gauti naudos.

„Taip, dabar mes, naujos seniūnijos gyventojai, esame turtingi – turime Nemuno salą ir baseiną. Bet turime ir Marvelėje veikiančius vandens valymo įrenginius, nuo kurių kartais sklinda smarvė.

Įsteigus naują seniūniją gyventojams būtų naudinga, kad ši problema būtų sprendžiama“, – mintimis dalijosi S.Račkauskienė.

Aleksoto seniūnaitis Vytautas Samonis ir Fredos seniūnaitis Tomas Makarevičius taip pat tikino, kad nežino, kas keisis įsteigus naują seniūniją.

Marvelės bendruomenės pirmininkas Arūnas Mackevičius savo kaimynams pranešė, kad visa ši teritorija dabar priklauso naujai seniūnijai.

„Žinau, kad iš naujo deklaruoti gyvenamosios vietos nereikės. Bet ar dar kas nors keisis, nežinome“, – sakė kaunietis.

Rajone būtų sudėtingiau

Aleksoto seniūnė Roberta Kuzmickienė tikino, kad gyventojams, kurie atsidūrė Žemosios Fredos seniūnijoje, jokių dokumentų iš naujo tvarkyti nereikia.

[[ge:lrytas:lrytas:39494122]]

„Abi seniūnijos veikia tame pačiame pastate Veiverių gatvėje 132, kur lankytis yra įpratę Aleksoto seniūnijos gyventojai. Abiejų seniūnijų gyventojus aptarnauja tie patys specialistai, kurie dirbo iki šiol“, – aiškino Aleksoto seniūnė, vadovaujanti ir Žemosios Fredos seniūnijai.

R.Kuzmickienė sakė, kad jei nauja seniūnija būtų įsteigta Kauno rajone, rūpesčių būtų daugiau.

„Ten deklaruojant gyvenamąją vietą nurodomas ne tik miestas, gyvenvietė ar kaimas, bet ir seniūnija.

Mieste nėra skirtumo, kurioje seniūnijoje žmogus gyvena, gyvenamosios vietos deklaracijoje tai neatsispindi ir dėl to niekas nesikeičia“, – patikino R.Kuzmickienė.

Paramos – į miesto centrą

Į seniūniją gyventojai dažniausiai kreipiasi norėdami deklaruoti gyvenamąją vietą.

„Taip pat skundžiasi dėl neprižiūrimų kaimynų pastatų ar sklypų, kartais dėl asmeninių konfliktų“, – pasakojo R.Kuzmickienė.

Aleksote, pasak seniūnės, gyvena nedaug socialinės paramos gavėjų, nes vyrauja nuosavi namai, žmonės gana pasiturintys.

„Todėl mūsų seniūnijos pastate jau ketverius metus nedirba savivaldybės socialinės paramos skyriaus darbuotojas.

Dėl pašalpų arba kompensacijų Aleksoto, o dabar ir Žemosios Fredos seniūnijų gyventojai turi kreiptis į Centro seniūniją, kur toks darbuotojas turi savo kabinetą“, – sakė R.Kuzmickienė.

Darbo specifikos pasikeitimą esą pajuto tik seniūnijos darbuotojai.

„Kai reikia aptarnauti atėjusį gyventoją, parengti kokius nors dokumentus, dabar darbuotojas naudojasi dviem programomis: viena skirta Aleksoto, kita – Žemosios Fredos seniūnijai.

Palyginčiau tai su prisijungimu prie dviejų skirtingų bankų. Bet juk tai nėra sudėtinga, nesvarbu, prie kurio banko jungiamės“, – aiškino seniūnė.

Atnaujins seną pastatą

Kol kas ant senojo Aleksoto seniūnijos pastato yra lentelė tik su šios įstaigos pavadinimu – Žemosios Fredos seniūnijos iškaba dar gaminama. Bet netrukus abi seniūnijos iš Veiverių gatvės 132-ojo statinio, matyt, bus iškeltos.

Savivaldybė įsigijo Veiverių gatvės 35A pastatą, kuriame anksčiau veikė paštas. Jį atnaujinus kitų metų pradžioje planuojama čia perkelti Aleksoto seniūniją.

Pastatas yra šalia viešojo transporto stotelės, pritaikytas žmonėms su negalia.

Čia arba H. ir O.Minkovskių gatvės 53-iajame pastate paslaugas planuojama teikti ir naujai įsteigtos Žemosios Fredos seniūnijos gyventojams.

Patyrė nemažai nepatogumų

Problemų neišvengė ir kitos seniūnijos. Štai Žaliakalnio seniūnijoje nuo 2020 metų nebuvo seniūno, o seniūnija veikė Partizanų gatvės 5-ajame pastate.

Galų gale kiek daugiau negu prieš dvejus metus vadovauti šiai seniūnijai pradėjo Centro seniūnas Marius Švaikauskas. Žaliakalnyje dirbusios specialistės buvo perkeltos į Centro seniūnijos patalpas Šv.Gertrūdos gatvėje 7.

Žaliakalnyje įsikūrusi kaunietė Lena Šumskaitė pasakojo, kad dėl šių pokyčių patiria nepatogumų.

„Anksčiau iš namų į seniūniją nueidavau pėsčiomis, užtrukdavau 10 minučių.

Dabar reikia specialiai ruoštis, važiuoti viešuoju transportu“, – pasakojo moteris.

Pasak kaunietės, patekti pas seniūną taip pat tapo sudėtingiau.

„Anksčiau užeidavau į seniūniją ir darbuotojai jau tą pačią ar kitą dieną parengdavo reikiamus dokumentus. Dabar reikia registruotis internetu.

Sistema veikia, taip ir darau, bet vietų, kada man reikia apsilankyti seniūnijoje, būna ne visada, tenka laukti“, – apgailestavo moteris.

L.Šumskaitė pasakojo, kad šią vasarą susidūrė su dar rimtesne problema.

„Gyvenu su tėvu, kuriam sunku vaikščioti. Vasarą jis turėjo apsilankyti „Sodroje“. Į ją nebūtų reikėję vykti, jei seniūnas būtų pasirašęs tam tikrą dokumentą, jog tėvui išeiti iš namų sudėtinga“, – aiškino L.Šumskaitė.

Pasak kaunietės, tuo metu seniūnas atostogavo ir už jį niekas dokumento negalėjo pasirašyti.

„Man buvo pasakyta, kad seniūnas į darbą grįš po dviejų savaičių, tada ir turiu kreiptis.

Tėvą teko vežti į „Sodrą“, o tai buvo sudėtinga“, – guodėsi moteris.

Padeda eiliniai darbuotojai

Žaliakalnyje 2024 metais įkurtos Šiaurinio Žaliakalnio bendruomenės pirmininkas Rytis Egidijus Jakūnas pasakojo, kad Centro seniūno, kuris rūpinasi ir Žaliakalniu, nėra matęs.

„Tačiau mums labai padeda tos darbuotojos, kurios anksčiau dirbo Žaliakalnio seniūnijoje.

Jau pavyko pasiekti, kad būtų pradėtos remontuoti Ūmėdžių, Ruduokių, Voveraičių gatvės. Atnaujinti treniruokliai prie Kauno technologijos universiteto licėjaus“, – džiaugėsi kaunietis.

Vis dėlto R.E.Jakūnas pastebėjo, kad iškėlus seniūniją į centrą nemažai vyresnių gyventojų daliai sunkiau į ją nuvykti.

Dėl visko kaltina seniūniją

Centro seniūnas M.Švaikauskas, vadovaujantis ir Žaliakalnio seniūnijai, tikino, kad sujungus šias teritorijas niekas nepasikeitė.

„Eilių norint patekti pas mane nėra. Kai atostogauju, mane pavaduoja Aleksoto arba Šančių seniūnai, kai reikia, aš pavaduoju juos, todėl gyventojams bet kuriuo atveju padedame.

Bet dėl priėmimo reikia registruotis iš anksto, tą pačią akimirką, kai gyventojas sumano apsilankyti pas mus, juos ne visada galime priimti, nes važinėjame po teritoriją, lankome gyventojus“, – sakė M.Švaikauskas.

Centro seniūnas pastebėjo, kad kauniečiai dažnai painioja seniūnijos ir Socialinės paramos skyriaus funkcijas.

„Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus darbuotojai turi kabinetus seniūnijose. Bet jie atlieka savo darbą, o seniūnija – savo.

Jei reikia laukti, kol priims Socialinės paramos skyriaus darbuotojai, seniūnija su tuo neturi nieko bendro.

Žmonės sako, kad eina į seniūniją, ir mano, kad jei tenka laukti, dėl to kaltas seniūnas“, – aiškino M.Švaikauskas.

Pokyčiais liko patenkinti

Praėjusių metų liepą Šančių seniūnijos darbuotojai, įsikūrę A.Juozapavičiaus prospekte, buvo perkelti į Panemunę, Vaidoto gatvę, kur veikė šio gyvenamojo rajono seniūnija.

Panemunėje seniūno taip pat kurį laiką nebuvo, tad abiem seniūnijoms pradėjo vadovauti Šančių atstovai.

Panemunės seniūnaitė Aušra Daugėlienė tikino, kad gyventojams dėl to tapo tik patogiau. Jie lankosi įprastose seniūnijos patalpose, čia dirba abiejų seniūnijų darbuotojai.

„Anksčiau seniūno neturėjome. Dabar jau turime į ką kreiptis ir drauge spręsti savo problemas“, – džiaugėsi seniūnaitė.

Taip pat ieško naujų patalpų

Gričiupio seniūnijai jau kuris laikas vadovauja Petrašiūnų seniūnė Asta Chanko.

Gričiupio seniūnijos Studentų gatvės seniūnaitis Martynas Petraitis tikino, jog pasikeitimo nepajuto.

„Seniūnijos specialistai tebedirba ten, kur ir anksčiau – Gričiupio gatvėje.

Seniūnijos oficialiai bus sujungtos gruodžio mėnesį. Tad tik po metų bus galima spręsti, ar permainos gyventojams palankios, ar ne“, – kalbėjo M.Petraitis.

A.Chanko sakė, kad šios seniūnijos situacija skiriasi nuo kitų jungiamų seniūnijų.

„Darbuotojai dirba ir Gričiupyje, ir Petrašiūnuose, tad gyventojams jokių nepatogumų nekyla“, – aiškino A.Chanko.

Vis dėlto ir šiai seniūnijai ieškoma naujų patalpų.

„Jas rasti nėra paprasta. Reikia, kad pastatas būtų greta viešojo transporto stotelės, kad vietos būtų ne tik seniūnijos darbuotojams ir lankytojams, bet ir Socialinės paramos skyriaus darbuotojui“, – aiškino seniūnė.

Gyventojus būtina informuoti apie pokyčius

Bronius Girdauskas

Buvęs ilgametis Žaliakalnio

seniūnijos seniūnas

„Žaliakalnio seniūnu dirbau 17 metų iki 2020 m. lapkričio, bet ir dabar domiuosi šia sritimi. Apie seniūnijų sujungimą buvo kalbama, kai miesto meras dar buvo Andrius Kupčinskas.

Tada daug diskutavome, ar tokį žingsnį žengti. Anuomet politikus pavyko įtikinti, kad gal savivaldybės administracijai tai ir būtų naudinga, pavyktų sutaupyti, tačiau gyventojams kiltų įvairių nepatogumų.

Taip pat tada prieš keičiant seniūnijų ribas buvo privaloma klausti gyventojų nuomonės, gauti daugumos pritarimą. Dabar šio reikalavimo nėra. Bet jei kauniečių nuomonės niekas neklausia, tai juos bent jau reikėtų išsamiai informuoti apie pokyčius.

Kartais bendrauju su Centro seniūnijos, prie kurios prijungta Žaliakalnio seniūnija, darbuotojais, užsuku į seniūniją. Mano nuomone, jungiant jas buvo padaryta klaida.

Žaliakalnio seniūniją, kurioje yra kur kas daugiau gyventojų negu centre, vietiniams gyventojams buvo paprasta pasiekti, greta buvo automobilių stovėjimo aikštelė, Savanorių prospektas, kuriuo važiuoja miesto transportas.

Centre, kur veikia seniūnija, automobilių nėra kur pastatyti, už jų stovėjimą mieste reikia mokėti, važiuoti iš Žaliakalnio iki centro viešuoju transportu ne visiems patogu.

Manau, kad su panašiomis problemomis susidurs ir kai kurių kitų sujungtų seniūnijų gyventojai.

Pačios seniūnijos, deja, tapo uždaros, jose nebevyksta jokių renginių, nėra kontakto su bendruomenėmis.“

Vieną rytą šie kauniečiai nubudo kitokioje realybėje: pokyčiai virto rimtu galvosopiu