Privalomoji A++ energinio naudingumo klasė užtikrina, kad pastatai būtų sandarūs ir energiją naudojantys efektyviai. Visgi, pasak „Bonava Lietuva“ architektės A.Urbutytės, tvarumo aspektai gali būti ženkliai platesni, jei vystytojai savanoriškai įgyvendina priemones, kurios viršija minimalius reikalavimus.
„Vienas tokių sprendinių – lietaus vandens akumuliacinės talpos. Tai sprendimas, skirtas surinkti ir laikyti lietaus vandenį. Tokia sistema ne tik sumažina miesto vandens tinklų apkrovą, bet ir padeda išvengti lietaus nuotekų perpildymo, ypač stiprių liūčių metu. Be to, akumuliacinės talpos sukuria vandens panaudojimo ratą: surinktas lietaus vanduo gali būti nukreiptas kaip upelis per kiemą, laistant želdynus ir galiausiai įsigerti į gruntą per šlapbales. Tokiu būdu vanduo naudojamas efektyviai, o kiemų ir aplinkos mikroklimatas pagerėja“ – aiškina A.Urbutytė.
Pasak architektės, dar vienas tvarus sprendimas – saulės baterijų įrengimas ant daugiabučių stogų. Jos leidžia pagaminti dalį pastato sunaudojamos energijos vietoje, didina nepriklausomybę nuo miesto tinklų ir mažina elektros energijos išlaidas gyventojams. Be to, stogai su saulės moduliais dalinai apsaugo pastato konstrukciją nuo tiesioginių saulės spindulių, taip mažindami kaitrą šiltuoju metų laiku.
Susiję straipsniai
„Saulės baterijų įrengimas taip pat gali būti derinamas su jau minėtomis lietaus vandens akumuliacinėmis talpomis, todėl viena infrastruktūra gali pasitarnauti keliais tikslais – energijos gamybai, pastato apsaugai ir gamtos resursų valdymui. Tokiu būdu stogai su saulės elektrinėmis tampa ne tik funkcionalia pastato dalimi, bet ir prisideda prie energijos efektyvumo bei tvaresnės gyvenamosios aplinkos kūrimo, suteikdami gyventojams ilgalaikę naudą tiek ekonomiškai, tiek komforto prasme“, – pažymi A.Urbutytė.
Be saulės baterijų, bendrovės statybose naudojamas dekoratyvinis, šilumą atspindintis pastatų tinkas, kuris mažina pastato vidinę temperatūrą karštomis dienomis. „Tai taip pat padeda taupyti energiją, nes mažesnė pastato temperatūra reiškia mažesnį poreikį vėsinimui karštomis dienomis, kas mažina elektros energijos sunaudojimą ir galiausiai atsispindi sąskaitose už komunalines paslaugas“, – sako „Bonava Lietuva“ architektė.
Ji priduria, kad šilumą atspindintis tinkas padeda ir žiemą, nes turi termoizoliacinių savybių, gerinančių pastato šilumos išlaikymą. Karštomis dienomis tinkas riboja šilumos patekimą į vidų, o šaltesniu metų laiku – padeda šilumai išlikti patalpose. Tokiu būdu tiek vėsinant, tiek šildant sunaudojama žymiai mažiau energijos, kas reiškia tvarumą ir vėlgi, mažesnes sąskaitas už energiją.
Pasak A.Urbutytės, platesnės tvarumo idėjos apima ne tik pastatus, bet ir jų aplinką, todėl tvarūs sprendimai būtini ir kiemuose, ir bendrose erdvėse. „Šiandien geru pavyzdžiu laikome, kai, pavyzdžiu, 40 proc. sklypo teritorijos skiriama želdynams: želdynai drėkina orą, sumažina dulkių koncentraciją ir kuria natūralią aušinimo zoną aplink pastatus. Tai ypač aktualu urbanizuotose teritorijoje, kur dažniausiai ir stovi daugiabučiai“, – sako ji.
Be to, želdynai skatina biologinę įvairovę – į miestų erdves pritraukiami paukščiai, bitės ir kiti naudingi vabzdžiai, padedantys sukurti natūralesnę, subalansuotą ekosistemą urbanizuotose teritorijose.
„Gyventojams tokios erdvės suteikia galimybę ilsėtis, pasivaikščioti, susitikti su kaimynais arba tiesiog pabūti gamtos apsuptyje, nepaliekant miesto ribų. Tai teigiamai veikia fizinę ir psichinę sveikatą, mažina triukšmą ir oro taršą, prisidedant prie komfortiškesnės ir sveikesnės gyvenamosios aplinkos kūrimo“, – sako A.Urbutytė.
Ji priduria, kad skandinavų kiemuose dažnai naudojamos natūralios arba perdirbtos medžiagos – suoliukai, pasivaikščiojimo takai, vaikų žaidimo aikštelės gaminamos iš medžio ar kitų atsinaujinančių resursų. Tokie sprendimai leidžia sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir tausoti gamtos išteklius. Be to, tvarūs sprendimai ugdo gyventojų – ypač vaikų – sąmoningumą: augdami tvarioje aplinkoje, vaikai mokosi vertinti ir saugoti gamtą nuo mažų dienų.
„Bonava Lietuva“ architektė apibendrina, jog energijos efektyvumo reikalavimai naujai statomiems būstams jau dabar yra aukšti, tačiau tvarumo samprata sparčiai plečiasi, o papildomi tvarumo sprendimai yra tai, ko šiandien turėtų ieškoti naujakuriai.
„Juk yra skirtumas, kai gyveni pastate, kuris tik atitinka tik minimalius reikalavimus, ir kai gyveni namuose, kuriuose įgyvendinti papildomi tvarumo sprendimai – nuo energijos taupymo iki žaliosios infrastruktūros, suteikiančios komfortą ir ilgalaikę naudą tiek gyventojams, tiek aplinkai, tiek ateities kartoms“ – reziumuoja A.Urbutytė.