Ukmergės rajone, Daumantiškių kaime, stovi kelių šimtmečių senumo dvaras. Kadaise – pasididžiavimas, šiandien – apleistas kultūros paveldo objektas, byrančiais rūsiais ir šiukšlių krūvomis.

Daugeliui tai – tik dar vienas nykstantis dvaras Lietuvos kaime. Tačiau 21 metų Kamilė Sasnauskė čia mato kitką – naują pradžią.

Kamilė su šeima Daumantiškiuose gyvena jau penkiolika metų. „Vaikystėje eidavau pro šalį ir visada galvodavau, kodėl šis dvaras toks apleistas, kodėl niekam nerūpi. Nors jis griuvantis, aš visada mačiau jo grožį“, – pasakoja mergina.

Nors iki tol paveldu nesidomėjo, būtent šis pastatas pakeitė jos santykį su istorija. „Pradėjome gilintis į jo dokumentus, istoriją. Dabar visas mūsų šeimos dėmesys – Daumantiškių dvarui“, – sako ji.

Dvarą nupirko Kamilės tėvai. Ji pati tapo viešu veidu, pasakojančiu apie situaciją ir ieškančiu pagalbos. „Visą teritoriją prižiūrime kartu – renkame šiukšles, pjauname žolę, tvarkome aplinką. Atrodo, kad kūdros buvo bandytos paversti savartynu. Visa tai tvarkome savo rankomis“, – sako mergina.

Kainos šeima neviešina, tačiau sąlygos buvo aiškios – reikia laikytis kultūros paveldo apsaugos reikalavimų.

Šiandien svarbiausia – bent minimaliai sustabdyti nykimą. „Norime sutvarkyti parką, įrengti pavėsines, takus. O vėliau – kad žmonės galėtų čia atvažiuoti, pasivaikščioti, pasigrožėti šimtamečių medžių alėja. Daugeliui tai atrodo pabaiga, bet mes matome pradžią“, – tikina Kamilė.

Dvarą ji mato kaip vietą, kuri ne tik saugo praeities istoriją, bet ir kuria naują – jos šeimos.

Didžiausias rūpestis – nelegalus kelias. Jis eina vos už 90 centimetrų nuo dvaro sienos. Sunkiasvorė technika, važiuojanti juo kasdien, ardo pamatus, trupina rūsio sienas, gadina želdinius.

„Turime Nacionalinės žemės tarnybos ir Registrų centro raštus, kad kelias neegzistuoja, o Kultūros paveldo departamentas aiškiai nepritaria jo įteisinimui. Tačiau iš savivaldybės ir seniūnijos pagalbos nesulaukiame. Priešingai – jaučiame spaudimą leisti jį įteisinti“, – sako Kamilė.

Mergina neslepia – dalis vietos gyventojų nusiteikę priešiškai. Gyventojai daugelį metų šią teritoriją naudojo be taisyklių. Dabar jiems sudaromas įspūdis, kad kelias „buvo ir bus“, nors Kamilė neabejoja, jog iš tiesų jis daro negrįžtamą žalą dvarui. Buvo ir išpuolių, kuriuos fiksavo policija.

Kamilės šeimą palaiko Kultūros paveldo departamentas. Pasak, jaunos moters, jie greitai reaguoja ir supranta problemos rimtumą. "O vietinės institucijos, užuot padėjusios, daro spaudimą. Tai rodo abejingumą ne tik mums, bet ir kultūros paveldui“, – apgailestauja Kamilė.

Ukmergės rajono savivaldybės komentaras

Ukmergės rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Artūras Burneika Lrytui teigė, kad pagal iš Nacionalinės žemės tarnybos gautus dokumentus matyti, kad 1993 metais, savininkams atkuriant nuosavybės teises į žemę Daumantiškių kaime, kelias jau buvo ir jo plotas buvo neįskaitytas į grąžinamo sklypo plotą.

Žemės savininkai buvo su tuo supažindinti ir naudojo sklypą, žinodami, kad kelias jiems nepriklauso.

„Kadangi sklypui neatlikti kadastriniai matavimai, tai kelias yra sklypo ribose, bet, atlikus kadastrinius matavimus, kelias turės būti suformuotas atskiru sklypu ir paliktas valstybiniu (servitutas šioje vietoje nėra nustatomas).

Kelias yra įtrauktas į patvirtintą Savivaldybės vietinių kelių sąrašą tačiau nepaženklintas ir neįregistruotas nekilnojamojo turto registre, kol nėra atlikti sklypo kadastriniai matavimai (dabartinis savininkas atsisako juos atlikti)“, – komentavo A. Burneika.

Jis tai pat pažymėno, jog žemės reformą, t.y. nuosavybės teisių į žemė atkūrimą bei kelių projektavimą kaimo vietovėje vykdo Nacionalinė žemės tarnyba, todėl tik ši įstaiga gali teikti informaciją ir išaiškinimus dėl šio kelio teisėtumo. Savivaldybė šiuo atveju atlieka tik tarpininko tarp dabartinio sklypo savininko ir vietos gyventojų vaidmenį.

Ukmergės rajone – 21 metų merginos kova su abejingumu: „Mes kaip pelės spąstuose“